EUROPOS PAVELDO DIENOS ’17. Atrask renginį savo mieste

Šių metų Europos paveldo dienų tema: Kultūrinis kraštovaizdis: nuo piliakalnių iki miesto bokštų. Šia proga rugsėjo 15 – 17 d. vyks renginiai daugelyje Lietuvos miestų:

Vilnius http://www.kpd.lt/epd2017/?page_id=101

Kaunas http://www.kpd.lt/epd2017/?page_id=111

Klaipėda http://www.kpd.lt/epd2017/?page_id=109

Alytaus apskritis http://www.kpd.lt/epd2017/?page_id=71

Kauno apskritis http://www.kpd.lt/epd2017/?page_id=73

Klaipėdos apskritis http://www.kpd.lt/epd2017/?page_id=75

Marijampolės apskritis http://www.kpd.lt/epd2017/?page_id=77

Panevėžio apskritis http://www.kpd.lt/epd2017/?page_id=79

Šiaulių apskritis http://www.kpd.lt/epd2017/?page_id=83

Tauragės apskritis http://www.kpd.lt/epd2017/?page_id=86

Telšių apskritis http://www.kpd.lt/epd2017/?page_id=88

Utenos apskritis http://www.kpd.lt/epd2017/?page_id=90

Vilniaus apskritis http://www.kpd.lt/epd2017/?page_id=97

1992 m. Prancūzijoje vykęs Pasaulio paveldo ekspertų suvažiavimas nustatė tris žemiau minimas kultūrinių kraštovaizdžių kategorijas:

 

 

Kviečiame jungtis į kapamatyti.lt grupes:
kapamatyti Lietuva
kapamatyti Lenkija
kapamatyti Latvija
Turizmo paslaugos ir pramogos

Organiškai susiklostę Lietuvos kaimo kraštovaizdžiai. Šis ryšys čia organiškiausias: kaimo “suaugimas” su gamta, sodybų želdinių ir statinių ansambliškumas daro kultūrinį kraštovaizdį unikaliai tradicišką. Bažnytkaimių ir miestelių siluetuose dominuojanti bažnyčia sakralizuoja kraštovaizdį. Miestelių istorinių centrų kompozicijoje jos gyvybingas “duetas” su aikšte suteikia funkcinio savitumo ir socialinio išskirtinumo. Pavyzdžiai:

Šeduvos gatvės, jungiančios miesto aikštę su Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia, aikštės ir bažnyčios erdvinė kompozicija – reliktinis, savaime susiklosčiusios miesto plano ir erdvinės struktūros pavyzdys.

Taip pat skaitykite:

Vieta, kur buvo rasta vienintelė Alytaus rajono mumija
A. ir J. Juškų etninės kultūros muziejus
Zyplių dvaras
Įspūdžiai iš Sofijos
Lietuvos etnokosmologijos muziejaus istorija ir nuotraukų galerija
Biržų rajono lankytinos vietos

Dauguma Lietuvos urbanistikos paveldo objektų yra būtent senųjų miestelių istoriniai centrai.

Išties unikali Keturiasdešimties Totorių kaimo gyvenvietė (kraštovaizdžio, architektūros, istorijos, archeologijos, etninės kultūros tradicijų požiūriu), Daugų miestelio istorinis centras (raiškių reljefo formų, želdinių, ežero erdvių, senojo užstatymo su dviejomis aikštėmis požiūriu), Šumsko miestelis (sakralinių objektų savitos erdvinės kompozicijos požiūriu) ir daug kitų…

Tikslingai suplanuoti kultūrinai kraštovaizdžiai (statinių kompleksai, urbanistiniai ansambliai, inžineriniai statiniai, želdynai) visada buvo kuriami remiantis racionalia logika, išnaudojant jau savaime susiformavusius vietovės ryšius, paremtus anksčiau kurto sambūvio su gamta patirtimi. XIV a. pab. – XV a. pr. Lietuvos Didžiojo kunigaikščio valdose vykęs aktyvus įtvirtintų gyvenviečių – pilių statybos laikotarpis davė daug teritorijos valdymo centrų, tapusių kunigaikščių būstinėmis, valstybės kūrimosi ženklais. Šie objektai pasižymi specifiniu gynybiniu, neabejotinai tampriu santykiu su savo gamtine ir urbanistine aplinka:

išlikusi penkiolikos piliakalnių sankaupa, Panemunės ir Raudonės pilys, Nemuno gynybinės linijos fragmentai, kompozicinė erdvinė pilių sąveika su Nemuno slėniu, dvarų sodybomis, Seredžiaus, Veliuonos, Plokščių ir kitų abipus Nemuno įsikūrusių miestelių istorinėmis dalimis ir bažnyčiomis sukuria išraiškingą reprezentatyvų regiono kultūrinį kraštovaizdį.

Lietuvos didikai XVI a. II pusėje taip pat ėmė statytis bastionines pilis–rezidencijas, atskirdami gynybines ir reprezentacines funkcijas. XVII – XVIII a. sandūroje vietos didikų dvarai tapo politiniais ir kultūriniais centrais. Dabartinės Lietuvos teritorijoje išlikusios vos kelios rezidencinės pilys su parkais: Panemunės, Raudonės, Raudondvario, Siesikų, Norviliškių. Iš 216 registruotų dvarų sodybų arti 100 yra tvarkoma ir pritaikoma šiandieniniams poreikiams. XVI a. viduryje vykusi Valakų reforma atliko išskirtinį vaidmenį LDK kraštovaizdžio raidoje, dvaro gyvenviečių (dvaro sodybos – palivarko – kaimo – miestelio / miesto) funkcinių urbanistinių ryšių formavimosi procese. Veiklių, ambicingų Lietuvos didikų globa bei bendradarbiavimas su miestelėnais sukūrė ne vieno miestelio ekonominę, politinę ir kultūrinę visumą (Kėdainiai, Biržai, Palanga, Rietavas, Plungė, Rokiškis ir kiti). Jų iniciatyva ir lėšomis plėtojosi pramonė bei amatai, to dėka kraštovaizdyje turime ir šio paveldo objektų. Glaudūs funkciniai, kompoziciniai ryšiai paįvairino povalakinį Lietuvos kraštovaizdį išplėtotais urbanistiniais ansambliais:

urbanistiniu parko įkomponavimu mieste išsiskiria ašinės kompozicijos Rokiškio parkas, o Plungės miesto erdvinį kompozicinį ir tuo pačiu kultūrinį centrą formuoja M. Oginskio dvaro sodyba su parku.

Asociatyvieji kultūriniai kraštovaizdžiai – tai memorialinės – laidojimo (kapinės, kapai), istorinių įvykių (mūšių, žudynių) vietos, sakraliniai kraštovaizdžiai (Kryžių kalno, Žemaičių Kalvarijos, Šiluvos) ir statiniai (koplyčios, koplytėlės, kryžiai, stogastulpiai, koplytstulpiai), mitologinės (alkakalniai, alkvietės, šventvietės, mitologinių akmenų) ir archeologinės (piliakalniai) vietos. Šie kraštovaizdžiai tapo kultūrinio tapatumo dalimi kartais dėl iš pirmo žvilgsnio atsitiktinių aplinkybių – istorinių įvykių vietos ir laiko, kartais dėl objektyvių fizinių savo savybių, bet svarbiausia – dėl vyraujančių nuostatų, lemiančių požiūrį į juose esančių objektų svarbą. Šie kraštovaizdžiai mezga „naratyvinį grįžtamąjį“ ryšį su tapatumu visuomenės bei individo sąmonėje. Juose ir fiziškai kuriasi funkciniai ar bent kompoziciniai ryšiai, subordinuoti dominantei priklausomai nuo jos reikšmės. Išskirtiniai šios grupės archeologinio paveldo objektai – piliakalniai. Kaip daugelio miestų ir miestelių užuomazgos, jie ir šiandien dominuoja kultūrinio (tiek miesto, tiek kaimo) kraštovaizdžio kompozicijoje (Maišiagalos, Ukmergės, Dubingių, Rudaminos, Žagarės, Kalnelio, Šimonių,  Alytaus ir Radžiūnų,  Raginėnų,  Pagramančio, Juškaičių, Greižėnų,  Kalniškių, Veliuonos ir kiti).
Parengta pagal www.kpd.lt/epd2017

Bookmark the permalink.

Comments are closed