Zyplių dvarą XIX a. įkūrė Polocko gubernijos dvarininkas Jonas Barkovskis. Jis nemažai pelno gavęs iš prekybos mediena, buvęs gana dosnus. Vėliau valdymą perėmė dvarininkas Tomas Potockis. Laikui bėgant dvaras buvo perstatomas, kol galiausiai įgavo neobarokinių bruožų. Patį Zyplių dvaro ansamblį sudaro pastatų grupė: rūmai, dvi oficinos, virtuvė, karvidė, arklidė, tvartas, svirnas, ratinė, kumetynas, šunidė.
Šiandien dvaras – vienas iš labiausiai lankomų objektų Šakių rajone. Čia nuolat vyksta projektų pristatymai, konferencijos, sueigos, šventės, savaitgaliais rodomi kaimo teatrų spektakliai. Buvusiose dvaro arklidėse yra įrengta Zyplių dvaro galerija, čia nuolat eksponuojama daug meno dirbinių: paveikslų, rankdarbių, medžio, akmens skulptūrų, keramikos, kalvystės, stiklo dirbinių, įspūdingi sodai, kaukės.
Viename iš dvaro ūkio pastatų įkurta kalvė, kitame – keramikos dirbtuvės.<br>Centriniai rūmai restauruoti 2012 m. Buvusioje vežiminėje įkurtas Zanavykų muziejus. Dvare repetuoja Zyplių dvaro kapela, kuri groja ne tik liaudiškos folkloro, bet ir kantri muzikos repertuarą. Dvaro pastatus supantis parkas užima 21 ha teritoriją. Iš pradžių, XIX a. viduryje, čia augo tik vietiniai medžiai. Vėliau grafas T. Potockis iškasė du tvenkinius, pasodino egzotinių medžių ir krūmų, įrengė oranžeriją, pavėsinių, voljerų fazanams. Parteryje priešais rūmus buvo fontanas, per kanalus nutiesti tiltai.
Šiuo metu parke auga nemažai vertingų rūšių medžių: platanalapiai ir sidabriniai klevai, paprastieji ir raudonieji ąžuolai, baltosios ir balzaminės tuopos, europiniai ir Sukačiovo maumedžiai, juodosios pušys, sidabriniai kėniai, karpotieji ir plaukuotieji beržai, kalninės guobos, kamštiniai skirpstai. Parko pasididžiavimas – popiržievis beržas, kurio skersmuo 75 cm. Tikrais milžinais užaugo paprastieji uosiai (skersmuo – 1,15 m, aukštis – iki 30 m).
Dar ne taip seniai čia augo įspūdingas, apie 360 metų senumo ąžuolas. Seni žmonės esą iš dar senesnių girdėję, kad ant ąžuolo šakos ponas kardavęs nepaklusnius baudžiauninkus. Senolis ąžuolas nuvirto 2008 metų vasarą, minint parapijos 200-ąsias metines. Ten ir paliktas gulėti. Iš pietų pusės prie ąžuolo veda skroblų alėja, iš vakarų iki rytinės parko ribos – liepų alėja.
Lietuvos istorijos mastais matuojant, Zyplių dvaras yra „jaunas“. Dvaro istorija nesiekia nė 200 metų. Pirmuoju Zyplių dvaro savininku tapo kunigaikštis Juozapas Poniatovskis (paskutiniojo Lenkijos ir Lietuvos valstybės karaliaus Stanislovo Poniatovskio sūnėnas). Dvaro žemes jis gavo už karinę tarnybą Napoleono Bonaparto armijoje.
Pastarasis rūmus ir visą dvarvietę ėmėsi gražinti po 1897 metais Naujuosius Zyplius ištikusio gaisro, kada sudegė visi mediniai ūkiniai pastatai. Vietoj jų iškilo raudonų plytų mūro pastatai, o neoklasicistiniai Zyplių dvaro rūmai virto neobarokiniais. Grafas Tomas Potockis buvo menamas kaip lietuvybės mylėtojas: dalyvavo „Žiburio“ ir „Žagrės“ draugijų veikloje, rėmė lietuviškų mokyklų ir senelių prieglaudos steigimą, pats mokėsi lietuvių kalbos, buvo aktyvus Suvalkų žemės draugijos organizatorius ir vadovas, išleido ūkininkavimo patarimų brošiūras lenkų ir lietuvių kalbomis, bendravo su dailininkais, pats tapė, rašė dramos kūrinius.
Nuo 2012 metų rudens duris lankytojams atvėrė ir renovuotas rūmų pastatas su parodų ir koncertų salėmis. Dvaras kviečia svečius susipažinti su kalvystės, medžio drožimo, akmens tašymo, keramikos edukacinėmis programomis. Per metus Zyplių dvarą aplanko apie 10 tūkstančių svečių. Įspūdingas Zyplių renesansas! Nuvažiuokite į Lukšius ir Zyplius. Tiesiog privalu pasisemti sielos vaikystę ir protėvių kilnumą nešančiame Dvare Kūrėjo ir tikros Laisvės dvasios. Antraip naujas mūsų valstybės Atgimimas taip ir neįvyks. O dabar turime gražią ir tvirtą Viltį laisvų Lukšių piliečių ir išmanių Zyplių kūrėjų pavyzdžio dėka.