Ką pamatyti Lietuvoje
Šiuo metu yra išlikęs tik mūrinis Užpalių dvaro pastatas, tačiau jo amžius neviršija 200 metų.
Užpaliai, Užpalių sen., Utenos raj.
Dvaras dokumentuose minimas jau nuo 1614 m.
Leonpolio km., Deltuvos sen., Ukmergės raj.
Raudondvaris įsikūręs netoli Šeduvos. Statytas XIX a. pirmoje pusėje, neogotikinio stiliaus.
Raudondvaris, Šeduvos sen., Radviliškio raj.
Iki dabar išlikusius raudonų plytų moderno formų rūmus pastatydino Petras Povilas Končius. Dvaro rūmai buvo apleisti, bet po to restauruoti,
Šešuolėlių I k., Zibalų sen., Širvintų raj.
Leipalingio dvaras – dvaras Druskininkų rajone, Leipalingio miestelyje. Dvaras renovuotas – kapitališkai suremontuotos Leipalingio dvaro patalpos, renovuotas privažiavimas, atnaujinta automobilių stovėjimo aikštelė bei sutvarkytas priešais įėjimą esantis parkelis.
Alėjos g. 26, Leipalingis, Druskininkų raj.
Dvaro ansamblį sudaro pagrindinis pastatas, Puškinų šeimos kapinės, Šv. Barboros koplyčia, paminklas A. Puškinui, dvaro parkas. Nuo dvaro atsiveria Vilnios ir Kaukysos upelių slėniai.
Subačiaus g. 124, Vilnius, Vilniaus raj.
Dabartinių dvaro pastatų vietoje 1531 m. stovėjo totoriams priklausęs dvaras.
Instituto g., Kaišiadorys, Kaišiadorių raj.
Gruzdžių dvaras statytas XVIII a., tačiau XIX a. pradžioje rekonstruotas. Tai vienas didžiausių architektūros paminklų Šiaulių rajone ir vienas seniausių dvarų Lietuvoje. Iš viso išlikę 24 dvaro pastatai. Dauguma pastatų avarinės būklės.
Jaunimo g. 10 Gruzdžių k., Gruzdžių sen., Šiaulių raj.
Jis įsikūręs už 5 km į šiaurę nuo Kėdainių, prie Nevėžio intako Alkupio. Dvaro rūmai statyti XIX amžiaus viduryje, todėl turi neorenesansinio stiliaus elementų.
Apytalaukio k., Vilainių sen., Kėdainių raj.
Dvaro rūmai stovi ant Šaltuonos upės kranto. Jie yra vieni iš nedaugelio išlikusių barokinių dvaro rūmų.
Biliūnų k., Girkalnio sen., Raseinių raj.
Dvaro ansamblis įkurtas XVIII a. viduryje-XX a. pradžioje. Išlikę 10 buvusio dvaro pastatų ir jų fragmentų. Dabar dvare įsikūręs etnokultūros ir amatų centras.
Parko g. 8, Pakiršinys, Radviliškio raj.
XX a. pradžioje pastatytus klasicizmo stiliaus dvaro rūmus juosia žymaus prancūzų architekto E.Andre motyvais įkurtas mišraus stiliaus parkas.
Liepų g., Aukštadvaris, Trakų raj.
Iki šių dienų išliko tik spirito varyklos pastatas, svirnas, žlaugtų bokštai ir parko liekanos. Dabar tvarkomas dvaro parkas, išvalyti tvenkiniai, atidengti ir konservuoti ūkinių pastatų pamatai. Dvaro teritorijoje 2010 m. rugpjūčio pradžioje įkurtas visuomeninis muziejus.
Šereiklaukis, Vilkyškių sen., Pagėgių raj.
Dvaro sodybos pastatai statyti XIX a. vid., išdėstyti pagal klasicizmo ir romantizmo stilių reikalavimus, priderinti prie reljefo.
Naudvario km., Naujamiesčio sen., Panevėžio raj.
Apie 1825 metus statyti mediniai dvaro rūmai tuomet išliko, tačiau dabar jų nebėra. Putvinskių namą sunaikino 1983 metų sausio 5-ąją kilęs gaisras. Jo vietoje pastatytas akmuo su garsaus Paberžės vienuolio Stanislovo dovanota saulute. Vis dar tebestovi medinis dvaro svirnas.
Pavėžupis, Šaukėnų sen., Kelmės raj.
Sodybos autentišką kompleksą sudaro dvaro rūmai, tvarto liekanos, parko fragmentai.
Rudamina, Lazdijų sen., Lazdijų raj.
Dvaro sodyba yra dešiniajame Nevėžio upės krante, 13 km į šiaurę nuo Kėdainių.
Kalnaberžė, Surviliškio sen., Kėdainių raj.
Strėvininkų dvaras buvo Mūro Strėvininkuose. Dabar jame įsikūręs pensionatas. Dvarą sudaro XVII a. Oginskių dvaro rūmai, parkas.
Mūro Strėvininkai, Žiežmarių sen., Kaišiadorių raj.
Gulbinėnai (Gulbinai) garsėjo nuo XVIII a. Senovėje tai buvo didelis dvaras su puošniais rūmais ir parku. Dvaro sodyba, atspindinti dvarų sodybų tendencijas nuo XVIII a. iki XX a. pradžios, yra vertingas sodybinis ansamblis, o išlikę statiniai turi didelę architektūrinę vertę.
Gulbinėnai, Krinčino sen., Pasvalio raj.
Paežerių dvaro sodyba – unikaliausias Sūduvos krašto dvarų kultūros paveldo objektas, turintis istorinę, architektūrinę, urbanistinę ir kraštovaizdinę vertę.
Paežeriai, Šeimenos sen., Vilkaviškio raj.
Buktos dvaro sodyba įsikūrusi Buktos kaime, 0,5 km į rytus nuo kelio 182 Marijampolė–Liudvinavas–Krosna. Buktoje iki šių dienų išlikę keli dvaro pastatai: perstatyti dvaro rūmai, mūriniai kumetynai, arklidės, kluonas, tvartas ir smulkieji statiniai, senoji parko alėja, einanti vakariniu pakraščiu, tvenkinys.
Bukta, Liudvinavo sen., Marijampolės raj.
Mantagailiškio dvaro pavadinimas kilo nuo buvusios žemės savininkų giminės pavardės – Montigailos. Iš buvusio dvaro išlikę rūmų griuvėsiai, akmenų tvartas ir sandėlys.
Mantagailiškio km., Širvėnos sen., Biržų raj.
Kazitiškio dvaras žinomas nuo XVII a. Parkas įkurtas dvarą valdant Mikulskiams. Tai vienas iš nedaugelio Lietuvos geometrinio išplanavimo terasinių parkų.
Kazitiškio km., Kazitiškio sen., Ignalinos raj.
Vilkėno dvaras stovi Vilkėno I kaime, Šilutės rajone. Išlikę dvaro rūmai, parkas (13 ha plote auga apie 70 rūšių medžių ir krūmų, yra retų medžių).
Vilkėnas I, Švėkšnos sen., Šilutės raj.
Šiuo metu išlikęs pagrindinis kelias su medžių alėja, dvaro rūmai, buvusi pieninė, tvartas, tvenkinys. Kiti pastatai, tarp kurių minima ir koplyčia, neprižiūrimi sunyko.
Stanislavavo vs., Švenčionių sen., Švenčionių raj.
Dvaro sodybos fragmentus sudaro: 2 baroko stiliaus, aštuonbriaunės prizmės formos svirnai (sienos plotis ir aukštis – po 4 m), pavieniai senieji želdiniai, vandenų, kelių sistemos liekanos. Gyvenamieji dvaro trobesiai neišlikę. Teritorijoje yra ne dvaro laikotarpio (svetimkūnių) pastatų.
Janapolio k., Traupio sen., Anykščių raj.
Dvaras įkurtas atokiau nuo pagrindinių kelių, Nemuno slėnio pakraštyje, aukštumoje, kurios niekada nepasiekia potvynių vandenys.
Šilgaliai, Stoniškių sen., Pagėgių raj.
Dvaro medinė sodyba yra prie kelio nedidelės aukštumos šlaite. Kelias seniau buvo apsodintas medžiais ir turėjo vartus. Šiaurinėje kelio pusėje apie 1810 m. pastatytas medinis klasicistinio stiliaus gyvenamasis namas, o pietinėje – ūkiniai statiniai (jie nėra išlikę). Kitoje namo pusėje buvo sodas ir tvenkinys.
Adomynės km., Šimonių sen., Kupiškio raj.
Apie 4 km nuo Telšių, prie garsiojo Džiuginėnų piliakalnio, kur, anot legendos, supiltas paties Telšių miesto įkūrėjo milžino Džiugo kapas, – Džiuginėnų dvaras.
Džiuginėnų k., Gadūnavo sen., Telšių raj.
Pienionių dvaras Kavarsko apylinkėse yra vienas iš kelių senajame administraciniame Pienionių lauke buvusių dvarų, vadintų tuo pačiu Pienionių vardu. Išlikę ūkinių pastatų fragmentai, parkas su skulptūrų liekanomis, lurdas.
Pienionių k., Kavarsko sen., Anykščių raj.
Kelmės dvaro ansamblis – valstybės saugomas kultūros paveldo objektas, vertinamas kaip retai išlikusi baroko stiliaus Lietuvos provincijos dvaro sodyba.
Dvaro g. 15, Kelmė, Kelmės raj.
Dvaro sodybą sudarė rūmai, kumetynai, sodininko namas, arklidės, keletas kitų ūkinių ir gamybinių pastatų, iš kurių šiai dienai išliko kumetyno griuvėsiai ir kultūros namais paverstos arklidės.
Balbieriškis, Balbieriškio sen., Prienų raj.
Šiuo metu likęs trečdalis buvusio dvaro gyvenamojo namo. Sodyboje tebėra klėtis, rūsys, tvartas.
Balsių k., Klovainių sen., Pakruojo raj.
Terespolio dvaras įkurtas XVIII a. pab., o parkas XIX a. viduryje.
Terespolio k., Gudžiūnų sen., Kėdainių raj.
Vienintelis iš daugelio Paverknės dvarelių, išlikęs iki šių dienų.
Jundeliškės, Birštono sen., Birštono raj.
Rūmai klasicistinio stiliaus. Dar yra klėtis, ledainė, sena liepų alėja, geometrinio tipo parkas, įkurtas XIX a.
Pavermenys, Truskavos sen., Kėdainių raj.
Vasaknų dvaras – buvęs dvaras, kurį 1505 m. įsigijo ir įkūrė LDK Trakų kaštelionas Jonas Radvila I. Vėliau dvarą valdė Lietuvos žemių maršalka Jonas Radvila su broliu Mikalojum Radvila Juoduoju.
Vasaknų k., Antalieptės sen., Zarasų raj.
Dvaras Kupiškio rajone, dešiniajame Lėvens krante. Pavadinimas kilęs nuo šalimais esančio Palėvenės miestelio. Iki mūsų dienų išlikę dvaro rūmai, oficina, pieninė, bravoras, sandėlis.
Dvaro g. 7 Stirniškių k., Noriūnų sen., Kupiškio raj.
Pagryžuvio dvaras su priklausiniais stovi Pagryžuvyje, dešiniajame Gryžuvos krante. Išlikęs parkas.
Pagryžuvio k., Tytuvėnų sen., Kelmės raj.
Žeimių dvaras – vėlyvojo klasicizmo architektūros paminklas, kurį sudaro septynių pastatų kompleksas (dvaro rūmai, svirnas, koplytėlė, ledainė, kumetynas, arklidė, bokštas) ir parkas. Žeimių dvaro rūmai dviaukščiai, griežtų simetriškų formų. Pagrindinį fasadą puošia stambios kolonos.
Žeimiai, Žeimių sen., Jonavos raj.
Obelių buvusio dvaro sodyba su parku užima 14 ha. I pasaulinio karo metais dvaras sudegė. Iki šių dienų išlikę kumetynas ir sandėlis – blogos, avarinės būklės.
Obeliai, Obelių sen., Rokiškio raj.
Dvaras įsikūręs prie Dirvenkos upelio, prie kurio įrengtas tvenkinys karpiams laikyti, sodyboje be rūmų yra ūkiniai pastatai (svirnas, 2 tvartai, kumetynas, pieninė), kapinės, parkas.
Daunorava, Satkūnų sen., Joniškio raj.
Pempynės dvaro sodyba įkurta apie 1830 m. kaip Šereiklaukio dvaro palivarkas. Vėliau tapo savarankišku vienetu. Dabar šeši buvusio Pempynės dvaro pastatai įtraukti į valstybės saugomų kultūros paveldo objektų sąrašą.
Pempynė, Lumpėnų sen., Pagėgių raj.
Kalvarijos dvaras buvo Kalvarijoje. Išlikę daugiaaukštis vandens malūnas, kumetynas, gyvenamasis namas, tvenkinys ir senovinio grindinio atkarpa.
Vytauto g., Kalvarija, Kalvarijos raj.
Lomių dvaras – dvaras Treinojoje greta Lomių. Sodybos kompleksui priklauso: svirnas (XIX a. pab.– XX a. pr.), namas (XX a. pr.) ir parko fragmentai.
Treinoji, Mažonų sen., Tauragės raj.
Lapių dvaras – buvęs dvaras Lapėse. Dvarvietė išsiskiria tuo, kad dvaro pastatas, sudegęs XVII a. viduryje, nebuvo atstatytas. Išliko pirminė, be vėlesnių rekonstrukcijų, jo planinė struktūra.
Lapės, Lapių sen., Kauno raj.
Neoklasicistiniai Užutrakio dvaro sodybos rūmai prie Galvės ežero pastatyti 1896–1901 m. grafo Juozapo Tiškevičiaus ir jo žmonos Jadvygos užsakymu.
Užtrakio g. 17, Trakai, Trakų raj.
1603 m. dvarvietė buvo dabartinio mokyklos stadiono teritorijoje, pastatai buvę mediniai, o kai kurie (greičiausiai gyvenamieji) galėję būti ir mūriniai – raudonų plytų. Nepriklausomybės metais Semeliškių dvarvietėje buvo pastatyta mokykla.
Semeliškės, Semeliškių sen., Elektrėnų raj.
Rūmai – vieno aukšto pastatas su mansarda ir rūsiu, akmenų mūro pamatais. Pagrindinį fasadą puošia keturių apvalių mūrinių kolonų prieangis. Iš dvarvietei priklausančių pastatų pats seniausias yra svirnas.
Šventos k., Švenčionių sen., Švenčionių raj.
Manoma, kad vietovės pavadinimas kilęs iš bajorų Skaraičių, XVII a. valdžiusių šį dvarą. Pagrindinė rūmų puošmena – mezoninas su balkonu ir keturių kolonų portikas, remiantis trikampį frontoną. Rūmų vidaus planas būdingas daugeliui klasicistinių Lietuvos dvarelių.
Skaraitiškės km., Šiluvos sen., Raseinių raj.
Išliko XIX amžiaus antrosios pusės – XX amžiaus pradžioje Musninkų dvaro sodybos fragmentų – 2 svirnai, kluonas, dvaro rūmų rūsys, vandens malūno liekanos.
Musninkai, Musninkų sen., Širvintų raj.
Plungės dvaro ir parko ansamblis yra Plungėje. Dabar dvare yra Žemaičių dailės muziejus. Išlikę dvaro pastatų ansamblis ir parkas, neogotikinės arklidės, žirgynas, veikia senovinio liaudies meno ekspozicija.
Parko g. 1, Plungė, Plungės raj.
Rūmai, statyti XVIII-XX a., yra vienas žymiausių architektūros paminklų Lietuvoje.
R. Žebenkos g. 12, Baisogala, Radviliškio raj.
Renavo dvaras ir jį juosiantis parkas yra Mažeikių rajono Sedos seniūnijos Renavo kaime. Tai vienas iš įdomiausių ir geriausiai išlikusių prižiūrimų dvaro ansamblių Žemaitijoje
Renavas, Sedos sen., Mažeikių raj.
Sodybą sduaro autentiški rūmai, tvartas su sandėliu, arklidė, ledainė, svirnas, kluonas, du kumetynai. Po Antrojo pasaulinio karo mokyklos pastate veikė Vilkiškių aštuonmetė mokykla, vėliau Vilkiškių pradinė mokykla.
Vilkiškių k., Turgelių sen., Šalčininkų raj.
Išlikusi koplyčia, ūkinis pastatas, parkas. Rėkyvos dvaro sodybos formavimosi pradžia siekia XVI a. Novodvorsko seniūno sūnus Mikalojus Karpis 1605 m. vedė Kotryną Skaševskaitę.
Poilsio g., Šiauliai, Šiaulių raj.
Kairėnų dvaras buvo Kairėnuose. Išlikę romantizmo bruožų turintys pastatai, parkas.
Kairėnų g. 43, Vilnius, Vilniaus raj.
Šio dvaro istorija prasideda 1934 m., kai švenčiant tuometinio Lietuvos Prezidento A. Smetonos 60 – metį, buvo nutarta jo tėviškėje, ant Lėno ežero kranto, pastatyti jam dvarą.
Lėnas, Taujėnų sen., Ukmergės raj.
Šilutės dvaro sodybos kompleksui priklauso: rūmai, parkas, svirnas, kiaulidė, rūsys, du namai, tvartas, kluonas, siloso bokštas, sodininko namas. Dvare įsikūręs Šilutės muziejus.
Lietuvininkų g. 4, Šilutė, Šilutės raj.
Būdviečio dvaro sodybos fragmentai yra apie 15 km į p.v. nuo Lazdijų, 4 km nuo sienos su Lenkija. Tai registrinė paveldo vertybė.
Būdvietis, Būdviečio sen., Lazdijų raj.
A. Gedvilas statydamas dvarą turėjo tikslą ne tik išlieti susikaupusias kūrybines galias, bet ir atkreipti dėmesį į senųjų laikų Žemaitijos istoriją.
Gaubelių g. 15, Ryškėnai, Telšių raj.
Dvaro rūmai statyti XIX amžiaus pabaigoje – XX amžiaus pradžioje. Jie neoklasicistinio stiliaus.
Lančiūnava, Vilainių sen., Kėdainių raj.
Tai XVIII a. pradžios medinis dvarelis, kadaise priklausęs didikams Šemetoms.
Tryškiai, Tryškių sen., Telšių raj.
Dviejų aukštų rūmai su arkada ir kolonomis pagrindiniame fasade yra stačiakampio formos, suplanuoti įstrižai pasaulio ašių atžvilgiu, klasicistinio stiliaus. Iki šių dienų išliko dar 10 kitų dvaro sodybos ansamblio pastatų.
Kučių k., Ramygalos sen., Panevėžio raj.
Dvaro sodyba yra viena didžiausių Dzūkijoje – ją sodybą sudaro 19 pastatų ir parkas.
Aštriosios Kirsnos k., Būdviečio sen., Lazdijų raj.
Tytuvėnų dvarvietėje išlikę dalis apgriuvusių pastatų, tvenkiniai, parkas, kuris Tytuvėnų dvare užveistas XIX a. Parke vyrauja vietiniai medžiai ir krūmai. Čia dar gana daug senų galingų liepų, klevų ir kaštonų.
Tytuvėnėlių k., Tytuvėnų sen., Kelmės raj.
Sedeikių dvaras, arba Pelyšos (Pelyšų) dvaras – buvęs dvaras tarp Sedeikių ir Žliobiškių kaimų Anykščių rajone, prie Pelyšos upės. Be centrinių rūmų, išlikę parko fragmentai, ledainė, tvartas, dalis tvenkinių.
Sedeikių k., Andrioniškio sen., Anykščių raj.
Čiobiškio dvaras įsikūręs Musės ir Neries santakoje, Čiobiškio pietinėje dalyje. Dvaro kompleksą sudaro dvaro sobyba, kumetynas ir arklidė.
Čiobiškis, Čiobiškio sen., Širvintų raj.
Kruonio dvarvietė yra Kruonio miestelyje. Dvaro istorija glaudžiai susijusi su Oginskių giminės istorija.
Kruonis, Kruonio sen., Kaišiadorių raj.
Ilguvos dvaras (anksčiau vadintas Panykių dvaru) – dvaras Šakių rajone, Ilguvos kaime.
Ilguva, Kriūkų sen., Šakių raj.
Restauruotame dvare veikia biblioteka, vyksta įvairūs renginiai, vedamos edukacinės pamokos, įamžintas buvusios Kidulių plytinės paveldas – įrengta plytų ir koklių ekspozicija.
Kiduliai, Kidulių sen., Šakių raj.
Šiandien Biržuvėnai – vertingas XVIII–XIX a. stambios medinės dvaro sodybos pavyzdys, atspindintis natūralią tokių sodybų raidą feodalizmo laikotarpyje.
Dvaro g. 4 Biržuvėnų k., Luokės sen., Telšių raj.
Rokiškio dvaro rūmai (krašto muziejus) pastatyti 1801 metais klasicizmo stiliumi pagal nežinomo architekto projektą. 1905 metais centrinis pastatas buvo perstatytas pagal architektų K. Jankovskio ir P. Lilpopo projektą ir įgijo baroko elementų.
Tyzenhauzų al. 5, Rokiškis, Rokiškio raj.
Aukštosios Fredos dvaras (arba Fredos dvaras) yra Fredoje (dabartinė Kauno teritorija), kairiajame Nemuno krante. Įsikūręs botanikos sodas.
Ž. E. Žilibero g. 6, Kaunas, Kauno raj.
Respublikinės reikšmės architektūros paminklas. Yra parkas, išlikusi oficina, buvusios arklidės su sodininko, girininko ir vežėjo patalpomis antrajame aukšte. Prie arklidžių – svirnas (liaudies architektūros statinys).
Jašiūnai, Jašiūnų sen., Šalčininkų raj.
Šiandien Kurtuvėnų dvaras įdomus išlikusiu parku, žirgynu, tvenkiniais, atstatytu mediniu barokinių formų svirnu.
Parko g. 2, Kurtuvėnai, Šiaulių raj.
Dvarvietė įkurta gražioje vietoje: ją supa Neries vingis, upėje matosi nemaža sala, toliau žaliuoja miškingos senojo Neries slėnio kalvos.
Panerių km., Vievio sen., Elektrėnų raj.
Yra išlikę dvaro rūmai, parko želdiniai, oficina, kluonas, kalvė, tvenkinys ir kt. Šiuo metu dauguma dvaro pastatų apleisti.
Baltoji Vokė, Pagirių sen., Vilniaus raj.
Lentvario dvaras yra Lentvaryje, už 18 km nuo Vilniaus. Įkurtas XVI a. Dvaro sodyba stovi šiauriniame Lentvario ežero krante, kuris buvo dirbtinai įrengtas supylus pylimą per ežerą.
Klevų al., Lentvaris, Trakų raj.
Zamkaus dvaras ribojasi su Panemunės pilimi (dar vadinama Gelgaudų, Vytėnų pilimi) ir susiformavimo kaip šios pilies ūkinis kiemas.
Pilies I k., Skirsnemunės sen., Jurbarko raj.
Žiežmarių dvaras išlikęs Žiežmarių pakraštyje. B. Tiškevičiaus dvaro rūmai pastatyti 1858 m. (tikriausiai pagal C. Anikinio projektą).
Žiežmariai, Žiežmarių sen., Kaišiadorių raj.
Iki šių dienų yra išlikę mediniai Mirskiškės dvaro rūmai ir kai kurie ūkiniai pastatai. Netoli dvaro sodybos yra I-ojo pasaulinio karo karių kapinės, vakaruose plyti Paraudžių miškas.
Mirskiškė, Bubių sen., Šiaulių raj.
Dvarvietėje yra apie dešimt geriau ar prasčiau išlikusių statinių: rūmai, dvi oficinos, bravoras, kumetynas, tvartai ir kt. Šiaurinę ir rytinę dvarvietės ribas ženklina gynybiniai įtvirtinimai.
Geručių k., Žeimelio sen., Pakruojo raj.
Pastaraisiais metais, pasinaudojant Lietuvos Respublikos bei Europos Sąjungos Regioninės plėtros fondų parama, dvaro architektūrinis ansamblis buvo restauruotas.
Paliesiaus k., Mielagėnų sen., Ignalinos raj.
Butautų dvaras (arba Pačeriaukštės dvaras) yra šiaurės Lietuvoje, Biržų rajone. Šalia dvaro yra parkas, tvenkinys.
Butautų k., Pačeriaukštės sen., Biržų raj.
Tai architektūrinę, istorinę, urbanistinę vertę turinti Vėžaičių dvaro sodyba. Parkas su dvaro pastatais rekonstruotas 20 a. viduryje.
Vėžaičiai, Vėžaičių sen., Klaipėdos raj.
Neoklasicistiniai istorizmo laikotarpio Saldutiškio dvaro pastatų kompleksą sudaro: dvaro rūmai, pastatyti 1830 m. ir rekonstruoti XIX a. II pusėje, svirno liekanos, ledainė, pastatyta XIX a. pab.– XX a. pr., tvarto ir arklidės liekanos.
Saldutiškis, Saldutiškio sen., Utenos raj.
Nemėžio dvaras statytas XVI a. Ansamblio branduolį sudaro rūmai, žirgynas ir oficina, apstatyta apie stačiakampį reprezentacinį kiemą, kurį supo dar ir mūro tvora. Kiek atokiau stovi medinis svirnas.
Nemėžis, Nemėžio sen., Vilniaus raj.
XVII a. Gėluva buvo didelis dvaras, kuriame, be mūrinių rūmų, stovėjo keletas arklidžių, bravoras ir net du vandens malūnai.
Gėluvos km., Ariogalos sen., Raseinių raj.
Dabartinius rūmus projektavo XIX amžiuje kviestinis prancūzų kilmės architektas iš Peterburgo Leontijus Benua. Šiandien Lyduokių dvaras yra išlaikęs savo autentiką ir žavi tiek architektūrine, tiek istorine dvasia.
Lyduokiai, Lyduokių sen., Ukmergės raj.
Kaip ir visi kiti Mažosios Lietuvos dvarai Vilkyškių dvaras nuo Didžiosios Lietuvos dvarų skyrėsi. Tai nebuvo didikų rezidencija, dvaras daugiau buvo skirtas ūkiniams reikalams. Iki šių dienų išlikusi dvaro sodyba, senosios smuklės pastatas, raudonų plytų arklidės, tarnautojų namas, grūdų svirną su medinėmis langinėmis.
Vilkyškiai, Vilkyškių sen., Pagėgių raj.
Dvaras žinomas nuo XVI a. 1999 m. nuosavybės teises į dvarą atkūrė jo paveldėtojas Antanas Griškevičius. Restauruotas visų statinių eksterjeras, dalis interjero, autentiškai atstatyta medinė rūmų veranda.
Varputėnų k., Kuršėnų sen., Šiaulių raj.
Anykščių centre, ant Šventosios upės kranto, stovi XIX a I-oje pusėje pastatyti nedideli neoklasicistiniai rūmai. Jų statytoja ir pirmąja savininke buvo dvarininkė Okuličiūtė.
Paupio g. 10, Anykščiai, Anykščių raj.
Brėvikių dvaras pasiekiamas iš Alsėdžių miestelio pavažiavus 3 km į rytus. Iki mūsų dienų išliko medinis gyvenamasis namas (rūmas), svirnas, rūsio likučiai, dalis senosios dvaro alėjos.
Brėvikių k., Gadūnavo sen., Telšių raj.
Kiaunorų dvaro rūmai pastatyti ant kalvos, nuo kurios atsiveria gražūs apylinkų vaizdai. Dvaro rūmai – vertingas medinės architektūros pavyzdys.
Kiaunorių k., Tytuvėnų sen., Kelmės raj.
Beržėnų dvaras buvo Beržėnuose. Dvaro rūmai statyti XIX a. antrojoje pusėje, neogotikinio stiliaus. Įrengtas parkas ir tvenkinys.
Beržėnai, Užvenčio sen., Kelmės raj.
Išlikęs klasicizmo stiliaus Markutiškių dvaro parkas, kuriame šiuo metu dar galima priskaičiuoti apie kelias dešimtis rūšių medžių ir krūmų. Graži gamta aplink tvenkinius, užkonservuotos 4 buvusio dvaro kolonos.
Markutiškių k., Šilų sen., Jonavos raj.
Veliuonos dvaras stovi Veliuonoje. XIX a. pradžios klasicistinės architektūros paminklas. Dabar jame veikia kraštotyros muziejus. Išlikęs parkas.
Muziejaus g. 2, Veliuona, Jurbarko raj.
roškūnų dvaras (arba Smėlynės dvaras) buvo prie Troškūnų, Smėlynės kaime. Išlikę 10 dvaro pastatų (XIX a. pabaiga), keletas parko medžių.
Smėlynės k., Troškūnų sen., Anykščių raj.
Nuo šio 25 metrų aukščio bokšto atsiveria Ignalinos miesto ir Lietuvos žiemos sporto centro teritorijų vaizdai, taip pat galima pamatyti Vidiškių bažnyčios stogus.
Bokšto g., Ignalina, Ignalinos raj.
Boštas 15 m aukščio. Tai puiki apžvalgos vieta. Užlipus į kalną atsiveria gražus kraštovaizdis.
Sedulos g., Tytuvėnai, Kelmės raj.
Medinę valtį primenantis bokštas iškilo Kirkilų kraštovaizdžio draustinyje prie Kirkilų karstinių ežerėlių. Bokšto didžiausias aukštis 31,7 m, viršutinė apžvalgos aikštelė yra 30 m aukštyje.
Kirkilų km., Širvėnos sen., Biržų raj.
Kalnalis įsikūręs vaizdingoje vietovėje, apjuostoje plačių Salanto ir Kūlupio slėnių. Nuo bažnyčios pėsčiųjų takas veda prie 15 m aukščio apžvalgos bokšto, nuo kurio atsiveria plačiaklonio Salanto upės slėnio bei Salantų, Imbarės, Kalnalio apylinkių panorama.
Kalnalio k., Imbarės sen., Kretingos raj.
Iš apžvalgos bokšto atsiveria didžiuliai miškingomis salomis iškaišyti padūmavusios pelkės plotai, o medinis takas nuveda į apžvalgos aikštelę.
Čepkelių valstybinis gamtinis rezervatas, Marcinkonių sen., Varėnos raj.
Apžvalgos bokštas pastatytas tarp Šiaulėnų ir Šaukoto esančiuose kalneliuose, nuo kurio atsiveria Šiaulėnų ir Šaukoto apylinkių vaizdai. Užlipus į jį atsiveria kvapą gniaužianti panorama: galima pamatyti ne tik Radviliškio miestą ir jo apylinkes, bet ir Rėkyvą.
Kalnai, Šaukoto sen., Radviliškio raj.
Iš Vilkyškių apžvalgos bokšto galima pasidairyti po apylinkes, Vilkyškių miestelį.
Uostadvaris, Rusnės sen., Šilutės raj.
Statant Labanoro regioninio parko bokštą, buvo siekama, kad lankytojai pamatytų kraštovaizdžio įvairovę, kad susipažintų su šio regioninio parko vertybėmis – Lakajų ežerynu ir senąją Labanoro giria.
Mindūnų km., Mindūnų sen., Molėtų raj.
Jei stovėtumėt čia XX a. aštuntajame dešimtmetyje, prieš Jus pietų kryptimi nutįstų beveik 162 m. kalva, kuri vėliau buvo nukasta. Dabar nukastos kalvos vietoje telkšo beveik 2 ha dydžio telkinys, kurio paviršius yra 140 m aukštyje virš jūros lygio.
Jogaudai, Paukštakių sen., Plungės raj.
Iš čia visas Kretuono ežeras matosi kaip ant delno. Kalno papėdėje auganti senų medžių alėja žymi kadaise čia buvusio dvaro vietą.
Lygumai, Švenčionėlių sen., Švenčionių raj.
Pastatytas ant stataus Ventos upės kranto, Papilės girininkijos teritorijoje. Atlikus kraštovaizdžio formavimo kirtimą, iš apžvalgos bokšto atsivėrė gražus Ventos upės vingio vaizdas bei šalia esančio Papilės miestelio panorama.
Papilė, Papilės sen., Akmenės raj.
Iš atnaujinto apžvalgos bokštelio atsiveria įspūdinga Neries slėnio panorama.
Varliškės, Vievio sen., Elektrėnų raj.
Pietinėje Metelių kaimo dalyje, prie keliu Nr. 181 Seirijai–Simnas–Igliauka, stūkso 15 metrų aukščio apžvalgos bokštas. Nuo jo galima apžvelgti Metelio ežerą ir Metelių gyvenvietę.
Meteliai, Seirijų sen., Lazdijų raj.
Nuo jo matomas tipiškas Žemaitijos kraštovaizdis, tolumoje esantis Bilionių kaimas ir už jo tyvuliuojantys tvenkiniai.
Aukštagirė, Bilionių sen., Šilalės raj.
Barstytalių pelkė – viena iš didžiausių pelkių Žemaitijos nacionaliniame parke. Jos plotas – apie 35 ha. Pelkę supa Barstyčių miškas. Vandens, pelkinės augmenijos, įsiterpusių sausumos salelių mozaikoje prieglobstį randa aibė gyvūnų ir augalų, kuriuos galite stebėti nuo 5 m bokšto.
Barstytaliai, Barstyčių sen., Skuodo raj.
Iš 15 m aukščio apžvalgos bokšto galima grožėtis trimis ežero salomis, jo vaizdu, o iš kitos pusės – atsiveriančia Veisiejų panorama.
Kailinių k., Veisiejų sen., Lazdijų raj.
Nuo Švenčionių, arba kitaip vadinamo Kochanovkos (dabar kaimas susigrąžinęs senąjį Meilūnų pavadinimą) apžvalgos bokšto, pastatyto 2008-aisiais, atsiveria Šventos ir Sirvėtos kraštovaizdžio draustinių miškų panoramos, matyti giliame slėnyje tyvuliuojančio Bėlio ežero kontūrai.
Meiliūnų km., Švenčionių sen., Švenčionių raj.
Tai pirmasis toks takas Baltijos šalyse. Takas medžių lajų viršūnėmis vingiuoja apie 300 metrų ir tolygiai kyla aukštyn iki 21 m aukščio. Keliaujant taku grožėsitės kvapą gniaužiančiais vaizdais. Drąsesni lankytojai galės lipti dar aukščiau – į 35 metrų aukščio bokštą ir apžvelgti Anykščių šilelį, Šventosios upės vingius, lygumas aplink.
Anykščių šilelis, Anykščių sen., Anykščių raj.
2006 m. Baršėnų kaime buvo pastatytas 36 metrų aukščio apžvalgos bokštas. Iš bokšto atsiveria nuostabios Sartų ežero ir jo apylinkių panoramos.
Baršėnų k., Kriaunų sen., Rokiškio raj.
Iš šio bokšto galėsite pasigrožėti Jūros upės lankomis, Jūros upės ir Nemuno santaka.
Šereiklaukio k., Vilkyškių sen., Pagėgių raj.
2004 metais ant Šiliniškių gūbrio buvo pastatytas 60 m aukščio telekomunikacijų bokštas, kuriame 30 m aukštyje įrengta apžvalgos aikštelė. Bokštą eksploatuoja UAB „Bitė Lietuva“.
Šiliniškių km., Linkmenų sen., Ignalinos raj.
Iš čia pamatysi Platelių ir Beržoro ežerus, Siberijos pelkę – vieną vertingiausių pelkių Žemaitijos nacionaliniame parke, paskelbtą telmologiniu draustiniu.
Plateliai, Platelių sen., Plungės raj.
Į Drevernos apylinkes, marias, Naglių gamtinį rezervatą galima pažvelgti iš 15 metrų aukščio apžvalgos bokšto.
Dreverna, Priekulės sen., Klaipėdos raj.
Iš kairės į dešinę Jūros upė įteka į Nemuną Čia prasideda paskutinė Nemuno žemupio atkarpa –delta. Pievose priešais Nemuną spindi senvaginis ežeras, vadinamas Marguva.
Bitėnai, Lumpėnų sen., Pagėgių raj.
Puvočiuose, Omnitel bokšte, yra įrengta apžvalgos aikštelė. Bokštas iškilęs aukščiau miškų, tad nuo apžvalgos aikštelės atsiveria toliai ir aplinkui matosi žalia miškų jūra. Verta įkopti ir pasižvalgyti.
Puvočiai, Marcinkonių sen., Varėnos raj.
15 metrų aukščio apžvalgos bokštas stovi ant 163 m virš jūros lygio aukščio kalvos Bijeikių kaime.
Bijeikių km., Anykščių sen., Anykščių raj.
Apžvelgsite Nemuno lankas, Tilžės miestą.
Bardėnų k., Lumpėnų sen., Pagėgių raj.
Šalia Krekenavos regioninio parko lankytojų centro 2014 m. pastatytas plieninis asimetrinis su atotampomis apžvalgos bokštas. Jo aukštis – 30 m.
Dobrovolės km., Krekenavos sen., Panevėžio raj.
Tai vienas aukščiausių Lietuvoje apžvalgos bokštų, kurio viršutinė apžvalgos aikštelė įrengta 25 metrų aukštyje.
Merkinė, Merkinės sen., Varėnos raj.
Tai 30 m aukščio apžvalgos bokštas su dviem apžvalgos aikštelėmis. Įlipus į apžvalgos bokštą atsiveria panorama su vaizdingomis Kamanų pelkės plynėmis ir salomis.
Mažulių k., Akmenės sen., Akmenės raj.
Iš įrengto apžvalgos bokšto galima pamatyti Neries metamos Velniakampio kilpos – didžiausios per 510 km upės ilgį – pradžią, pasižvalgyti po pušynais vilnijančias apylinkes
Ausiutiškės, Vievio sen., Elektrėnų raj.
Įrengtas vaizdingoje Ventos ir Virvytės upių santakoje.
Santeklių km., Viekšnių sen., Mažeikių raj.
Išskirtinės arkos formos regykla įrengta 2013 m. Iš 14 metrų aukščio atsiveria Etnokultūrinis Salų kaimas, aiškiai matoma jo gatvinė struktūra.
Didžiasalio km., Ignalinos sen., Ignalinos raj.
Vartotojo vardas
Elektroninis paštas
Free (0 EUR)
Bankinis pavedimas
Sutinku su taisyklėmis
Vartotojo vardas arba el.paštas
Slaptažodis
Naujausi komentarai