Ką pamatyti Lietuvoje

Seredžiaus II piliakalnis (Palocėliai, Seredžiaus piliavietė) – piliakalnis Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje, Seredžiaus pietinėje dalyje.

Nausodžio piliakalnis su gyvenviete, Varkaliai, Gandinga, Pilalė, Apieros kalnas – piliakalnio ir papilio kompleksas Plungės rajono savivaldybės teritorijoje, prie Noriškių ir Nausodžio kaimų.

Rekreacinė įranga: lieptas ir tiltas į ežerą ant medinių polių, persirengimo kabinos, pavėsinė, informacinis stendas, laužavietės, šiukšliadėžės, sublokuotas dviejų vietų tualetas, vaikų žaidimo ir automobilių stovėjimo aikštelės.

Piliakalnis yra kairiajame Dūkštos upelio krante. Jo būta gerokai didesnio, nemaža dalis yra nuslinkusi į upelį.

Piliakalnis yra prie Neries, apie 2 km nuo Šilėnų k. Nuo kaimo įrengtos nuorodos.

Cerkvė pastatyta 1903 metais Vilniaus Šv. Dvasios brolijos iniciatyva.

Tai viena įspūdingiausių ir aukščiausių atodangų Lietuvoje. Šis unikalus geologinis objektas 1974 metais paskelbtas gamtos paminklu.

Piliakalnis įrengtas Neries dešiniojo kranto aukštutinės terasos pakraštyje. Piliakalnį apardė 1915 m. aikštelės viduryje pastatytas betoninis bunkeris.

2004 m. Prano ir Jono Mašiotų palikimo puoselėtojų draugija surengė I-ąją respublikinę jaunųjų skulptorių stovyklą “Prano Mašioto pasakų parkas”, skirtą lietuviškos spaudos atgavimo 100-mečiui. Jaunieji skulptoriai sukūrė ąžuolo skulptūras P. Mašioto pasakų personažų motyvais.

iesios (Pajiesio) piliakalnis, dar vadinamas Napoleono kalnu yra Kaune, prie Piliakalnio gatvės, kairiajame Nemuno krante, tarp Panemunės ir geležinkelio tiltų.

V Kauno fortas – Kauno tvirtovės dalis pietvakarinėje miesto dalyje, Zuikinėje, greta Kauno marių, Sėmenos upelio viršutinėje terasoje. Šiaurinėje pusėje fortą juosia Vaišvydavos gatvė, pietrytinėje – Alksnių gatvė. Fortas šiuo metu yra Kauno marių regioninio parko teritorijoje.

Vitražas „Lietuva“ (142 kv. m.), puošiantis Birštono Kultūros centrą yra vienas didžiausių vitražų Lietuvoje.

Tai statinys ant mineralinio šaltinio, iš kurio imamas trykštantis mineralinis vanduo.

Šį 14 m aukščio kalną vietiniai žmonės dar vadina Ginkaus kalnu, Žydeikonių bei Kisieliškės vardais.

Birštono miesto centrinis parkas – tai miškas mieste, kuriame natūraliai susiformavęs takų tinklas. Daugumą želdinių sudaro pušys, vietomis klevai ir lapuočiai.

2015 m. gegužės mėn. rekordinio šakočio kepimo proga buvo atidarytas pirmasis ir vienintelis pasaulyje Šakočių muziejus, kuriame iki šiol eksponuojamas  analogų neturintis šakotis – Gineso rekordininkas. Pastarojo aukštis – net 3 m 72 cm, o sveria šis milžinas beveik 86 kg! Muziejuje eksponuojami lietuviško šakočio analogai, kepami užsienio šalyse: Vengrijoje,…

Gydyklų parkas – natūralus pasivaikščiojimo tęsinys. Iš miško išeiname į puošnią kurortinę erdvę, su mineralinio vandens biuvetėmis, skulptūromis, gėlynais ir Muzikiniu Druskininkų fontanu.

Vijūnėlės parkas – Druskonio žiedo brolis. Tai kelių kilometrų takas aplink Druskonio ir Vijūnėlės tvenkinius.

Leipalingio dvaras – dvaras Druskininkų rajone, Leipalingio miestelyje. Dvaras renovuotas – kapitališkai suremontuotos Leipalingio dvaro patalpos, renovuotas privažiavimas, atnaujinta automobilių stovėjimo aikštelė bei sutvarkytas priešais įėjimą esantis parkelis.

Stovyklavietė baidarininkams.

Rubikių piliakalnis – piliakalnis Anykščių rajono savivaldybės teritorijoje, Anykščių seniūnijoje. Pasiekiamas plaukiant nuo Rubikių šiaurinės pakrantės, vasarą galima nubristi per sąsmauką.

Anykščių miškų urėdijos arboretumas pradėtas kurti 2005 m. Nuo šalia arboretumo tekančios Juostos upės slėnio link atsiveria graži panorama su Troškūnų vienuolyno pastatų stogais ir bokštais.

Liudiškių piliakalnis su gyvenviete – piliakalnis Anykščių rajono savivaldybės teritorijoje, 0,5 km į šiaurės rytus nuo Liudiškių,

Skulptūrų parkas pradėtas kurti 2008 m. vasarą. Čia ne tik stūkso garsių šalyje autorių darbai, bet auga ir Lietuvos Respublikos Prezidento V. Adamkaus pasodintas ąžuoliukas.

2011 m. atidarytas apžvalgos ratas – analogo Lietuvoje neturintis architektūros statinys. Praeinantiems 17 m. aukščio ratu atsiveria Zaraso ežero panorama.

Tai pirmasis geologinis takas Lietuvoje, kurio ilgis 1,5 km. Įrengtas Gražutės regioninio parko teritorijoje, Šavašos kraštovaizdžio draustinyje, palei Šavašos upę, kuri įteka į Šventosios senvagę šalia Antalieptės.