Taką, kurio ilgis 88 metrai, puošia gėlių selekcininkės Danutės Simonaitienės 150 sodinukų jurginų lysvė. Šis takas įrengtas pagal vokiečių filosofo, dvasininko Sebastiano Kneipo sveikatos filosofiją, kuri remiasi 5 elementų sistema. Vienas iš elementų yra judėjimas. Einant pojūčių taku basomis kojomis reikia leisti savo kūnui pajusti, ką reiškia eiti skirtingais paviršiais. Ėjimas tokiu refleksoterapiniu taku – tai išbandymas kiekvienam iš mūsų. Takas prasideda ARVI futbolo maniežo dirbtine žole, kuri simbolizuoja 21 amžiaus sintetinę rutiną. Toliau einant taku savo pėdomis pajusite kelio „Via Baltica“ ir geležinkelio „Rail Baltica“ paviršius, žingsniuosite senuoju Marijampolės bruku. Tokiu būdu simboliškai grįšite prie natūralių akmens ir augmenijos paviršių. Take yra ekstremalus ruožas, kuriame pažertos stiklo šukės. Teisingai dedant pėdas šį ruožą įveiksite nesusižaloję, tačiau jeigu baimė didesnė už norą išbandyti – ruožą saugiai pereisite įrengtomis pėdomis. Ėjimas Kneipo terapijos pojūčių taku gerina kraujotaką, limfotaką, teigiamai veikia nervų sistemą, padeda atstatyti imuninę sistemą.

Tai rausvo, stambiagrūdžio granito, ovalinės formos į viršų kiek smailėjantis granito riedulys. Kadangi akmuo guli karklyne, šlapioje vietoje, tai, matyt, didelė jo dalis nuskendusi į dumblynę. Legenda pasakoja, kad būta vestuvių, o jaunikio tėvai nenorėję marčios. Tad pro tą vietą, kur dabar stūkso akmuo, važiuojant jaunavedžiams, uošviai marčią prakeikė ir ji virto akmeniu. Kita legenda sako, kad per Anykščių šilelį tekančiame Marčiupio upelyje yra akmuo, nuo kurio į vandenį įkrito ir paskendo neturtingas smuikininkas ir jo sužadėtinė bajoraitė. 2000 metais akmuo įrašytas į Lietuvos Respublikos nekilnojamų kultūros vertybių registrą (mitologinių vietų sąrašą).

Birštono apžvalgos bokšto vieta buvo parinkta dar 1997 metais. Jau tada buvo svajojama apie apžvalgos bokštą, kur žmogus galės suprasti savo aplinkos grožį ir išskirtinumą. Bokšto vieta parinkta ant Škėvonių gūbrio, mažai urbanizuotoje teritorijoje, 92 m virš jūros lygio. Čia už 240 metrų teka Nemunas, pietrytinėje dalyje atviras laukas, šalia miškas, matosi Birštono panorama, Nemuno slėnis, už 900 metrų driekiasi Birštono vienkiemio sodybos (dabar – Birštono miesto teritorija). Bokšto apžvalgos aikštelė – 45 m aukštyje, viso bokšto aukštis – 55 m. Kylant į bokštą, bus įrengtos šešios atokvėpio vietos, kadangi įveikti tokį aukštį be poilsio būtų sunkoka. Priešais bokštą įrengta atokvėpio aikštelė ir stendas, kuriame bus galimybė susipažinti su Nemuno kilpų regioninio parko kraštovaizdžiu. Bokšto metalinė konstrukcija, „apvilkta“ maumedžio plokštėmis su trikampio formos langeliais, suteikia koplytstulpio įvaizdį, o kartu simbolizuoja žvaigždynus dangaus skliaute. Bokštas – keturkampis lygiasienis su ažūriniu stogeliu tęsia lietuvių gynybinės architektūros tradiciją, primena senųjų medinių pilių bokštų formą ir siejasi su vėlyvesne bažnyčių varpinių architektūra. Bokšto simbolizmą pagyvina paliktos angos-maži langeliai šviesai ir kraštovaizdžio panoramai, tai – tarsi raštai, naudojami medžio drožyboje.

Dvaro parkas užima 28 ha plotą, jo centrinėje dalyje yra 3 ha tvenkinys su 15 salų, 11 tiltų ir tiltelių. Aštuonios kanalais ir eglėmis apjuostos apžvalgos kalvelės, pagrindinė alėja su keturiomis karpotųjų beržų eilėmis, daug eglių. Parke auga 23 rūšių ir formų atvežtiniai augalai: kazokinis kadagys, europinis maumedis, didžioji pocūgė ir kiti. Jame gyvena apie 40 paukščių rūšių.