Ką pamatyti Lietuvoje
Plungės dvaro ir parko ansamblis yra Plungėje. Dabar dvare yra Žemaičių dailės muziejus. Išlikę dvaro pastatų ansamblis ir parkas, neogotikinės arklidės, žirgynas, veikia senovinio liaudies meno ekspozicija.
Parko g. 1, Plungė, Plungės raj.
Kiaunorų dvaro rūmai pastatyti ant kalvos, nuo kurios atsiveria gražūs apylinkų vaizdai. Dvaro rūmai – vertingas medinės architektūros pavyzdys.
Kiaunorių k., Tytuvėnų sen., Kelmės raj.
Būdviečio dvaro sodybos fragmentai yra apie 15 km į p.v. nuo Lazdijų, 4 km nuo sienos su Lenkija. Tai registrinė paveldo vertybė.
Būdvietis, Būdviečio sen., Lazdijų raj.
Dvaras Kupiškio rajone, dešiniajame Lėvens krante. Pavadinimas kilęs nuo šalimais esančio Palėvenės miestelio. Iki mūsų dienų išlikę dvaro rūmai, oficina, pieninė, bravoras, sandėlis.
Dvaro g. 7 Stirniškių k., Noriūnų sen., Kupiškio raj.
Gelgaudiškio dvaras – XIX a. architektūros ansamblis, esantis Šakių rajone, Gelgaudiškyje, ant Nemuno kranto.
Gelgaudiškis, Gelgaudiškio sen., Šakių raj.
Dviejų aukštų rūmai su arkada ir kolonomis pagrindiniame fasade yra stačiakampio formos, suplanuoti įstrižai pasaulio ašių atžvilgiu, klasicistinio stiliaus. Iki šių dienų išliko dar 10 kitų dvaro sodybos ansamblio pastatų.
Kučių k., Ramygalos sen., Panevėžio raj.
Išlikęs klasicizmo stiliaus Markutiškių dvaro parkas, kuriame šiuo metu dar galima priskaičiuoti apie kelias dešimtis rūšių medžių ir krūmų. Graži gamta aplink tvenkinius, užkonservuotos 4 buvusio dvaro kolonos.
Markutiškių k., Šilų sen., Jonavos raj.
Terespolio dvaras įkurtas XVIII a. pab., o parkas XIX a. viduryje.
Terespolio k., Gudžiūnų sen., Kėdainių raj.
Dvarininkų Venslovavičių statyti neoklasicistinio dvaro rūmai yra kairiajame Anykštos upės krante. Šalia dvaro yra parkas, užimantis apie 5 ha plotą, kuriame auga įvairių rūšių medžiai ir krūmai.
Parko g. 1B, Burbiškio km., Anykščių raj.
Strėvininkų dvaras buvo Mūro Strėvininkuose. Dabar jame įsikūręs pensionatas. Dvarą sudaro XVII a. Oginskių dvaro rūmai, parkas.
Mūro Strėvininkai, Žiežmarių sen., Kaišiadorių raj.
Bubiai kaip dvaras pradėjo formuotis XVIII-XIX a. sandūroje. Nuo XIX a. pabaigos iki 1940 m. Bubių dvaras buvo svarbus kultūrinis ir ūkinis centras.
Dubysos g. 1 Bubių k., Bubių sen., Šiaulių raj.
Klasicistinio stiliaus rūmus Taujėnuose 1802 m. pastatė tuo metu dvaro šeimininku buvęs Benediktas Marikonis.
Taujėnai, Taujėnų sen., Ukmergės raj.
Tai architektūrinę, istorinę, urbanistinę vertę turinti Vėžaičių dvaro sodyba. Parkas su dvaro pastatais rekonstruotas 20 a. viduryje.
Vėžaičiai, Vėžaičių sen., Klaipėdos raj.
Gulbinėnai (Gulbinai) garsėjo nuo XVIII a. Senovėje tai buvo didelis dvaras su puošniais rūmais ir parku. Dvaro sodyba, atspindinti dvarų sodybų tendencijas nuo XVIII a. iki XX a. pradžios, yra vertingas sodybinis ansamblis, o išlikę statiniai turi didelę architektūrinę vertę.
Gulbinėnai, Krinčino sen., Pasvalio raj.
XVIII-XX a. pirmoje pusėje dvaras priklausė Komarovskiams, gyvenusiems sename dvare, pastatytame apie 1700 metus ant aukštų akmeninių pamatų iš tvirtų pušinių rąstų. XVIII a.pabaigoje, įsigalėjus klasicizmui, pastato centre atsirado portikas.
Kavoliškis, Rokiškio sen., Rokiškio raj.
Mantagailiškio dvaro pavadinimas kilo nuo buvusios žemės savininkų giminės pavardės – Montigailos. Iš buvusio dvaro išlikę rūmų griuvėsiai, akmenų tvartas ir sandėlys.
Mantagailiškio km., Širvėnos sen., Biržų raj.
Išlikę sodybos rūmai, svirnai, tvarto liekanos, rūsys, kluonas, tvartas, parkas.
Lašmenpamūšio k., Klovainių sen., Pakruojo raj.
1603 m. dvarvietė buvo dabartinio mokyklos stadiono teritorijoje, pastatai buvę mediniai, o kai kurie (greičiausiai gyvenamieji) galėję būti ir mūriniai – raudonų plytų. Nepriklausomybės metais Semeliškių dvarvietėje buvo pastatyta mokykla.
Semeliškės, Semeliškių sen., Elektrėnų raj.
Kuršėnų dvaras – vienintelis vertingiausias medinės dvarų architektūros palikimas Šiaulių rajone. Išlikę autentiški laiptai, langų rėmai, medinės lauko durys.
Ventos g. 7, Kuršėnai, Šiaulių raj.
1717 m. Plinkšės kartu su Kuršėnais buvo Žemaitijos Kunigaikštystės stalininko Jokūbo Gruževskio valdžioje. XIX a. viduryje Plinkšes įsigijo Pliateriai.Iki šiol geriausiai iš dvaro ansamblio yra išlikusi reprezentacinė jo dalis.
Plinkšės, Šerkšnėnų sen., Mažeikių raj.
Dvaro sodyba yra viena didžiausių Dzūkijoje – ją sodybą sudaro 19 pastatų ir parkas.
Aštriosios Kirsnos k., Būdviečio sen., Lazdijų raj.
Iki mūsų dienų išliko gyvenamasis namas (dalis namo apkalta lentomis, kita dalis – mūrinė), mūrinis tvartas ir svirnas, taip pat dalis parko ir tvenkinys.
Stasiūnai, Žiežmarių sen., Kaišiadorių raj.
Pastaraisiais metais, pasinaudojant Lietuvos Respublikos bei Europos Sąjungos Regioninės plėtros fondų parama, dvaro architektūrinis ansamblis buvo restauruotas.
Paliesiaus k., Mielagėnų sen., Ignalinos raj.
Akademija yra apie 15 km į šiaurės vakarus nuo Kėdainių. Dotnuva rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą pamininėta 1372 metais. Dotnuvos dvaras žinomas nuo XVI amžiaus.
Akademija, Dotnuvos sen., Kėdainių raj.
Dvarvietė įkurta gražioje vietoje: ją supa Neries vingis, upėje matosi nemaža sala, toliau žaliuoja miškingos senojo Neries slėnio kalvos.
Panerių km., Vievio sen., Elektrėnų raj.
Šiandien Biržuvėnai – vertingas XVIII–XIX a. stambios medinės dvaro sodybos pavyzdys, atspindintis natūralią tokių sodybų raidą feodalizmo laikotarpyje.
Dvaro g. 4 Biržuvėnų k., Luokės sen., Telšių raj.
Sedeikių dvaras, arba Pelyšos (Pelyšų) dvaras – buvęs dvaras tarp Sedeikių ir Žliobiškių kaimų Anykščių rajone, prie Pelyšos upės. Be centrinių rūmų, išlikę parko fragmentai, ledainė, tvartas, dalis tvenkinių.
Sedeikių k., Andrioniškio sen., Anykščių raj.
Išlikę mediniai dvaro rūmai, parko fragmentai. Pastatas smarkiai nugyventas, bet yra išlikę įdomių autentiškų detalių: langų ir sienų apdaila, krosnių liekanos, stogo konstrukcijos.
Dvaro g. 5, Kultuvėnai, Ukmergės raj.
Paberžės dvaras įkurtas prieš kelis šimtmečius, o jo šeimininkai Šilingai žinomi tik nuo XVIII a. pab. – XIX a. pr., kada jie pasistatė iki šiol išlikusius dvaro rūmus.
Paberžė, Gudžiūnų sen., Kėdainių raj.
Paežerių dvaro sodyba – unikaliausias Sūduvos krašto dvarų kultūros paveldo objektas, turintis istorinę, architektūrinę, urbanistinę ir kraštovaizdinę vertę.
Paežeriai, Šeimenos sen., Vilkaviškio raj.
Dvaras žinomas nuo XVI a. 1999 m. nuosavybės teises į dvarą atkūrė jo paveldėtojas Antanas Griškevičius. Restauruotas visų statinių eksterjeras, dalis interjero, autentiškai atstatyta medinė rūmų veranda.
Varputėnų k., Kuršėnų sen., Šiaulių raj.
Pajiešmenės dvaras – dvaras Pajiešmenių kaime, Pasvalio rajone, kelio 125 Biržai–Raubonys kairėje pusėje, Jiešmens upelio krante. Išlikę dvaro rūmai statyti 1895 m.
Pajiešmenių km., Krinčino sen., Pasvalio raj.
Gintarų dvarvietė dar vadinama Vyšnių kalnu arba Senąja Kartena. Čia nuo pirmųjų amžių po Kristaus buvo piliakalnis. Apie XVI a. pradžią ant buvusio piliakalnio buvo pastatyta dvaro sodyba.
Gintarų k., Kartenos sen., Kretingos raj.
Renavo dvaras ir jį juosiantis parkas yra Mažeikių rajono Sedos seniūnijos Renavo kaime. Tai vienas iš įdomiausių ir geriausiai išlikusių prižiūrimų dvaro ansamblių Žemaitijoje
Renavas, Sedos sen., Mažeikių raj.
Paežerių dvaras pastatytas 1900 m. šalia Nelindos ežero.
Paežerių k., Raudėnų sen., Šiaulių raj.
Alantos dvaras yra Naujasodyje, prie Alantos. Kompleksą sudaro neoklasicistiniai dvaro rūmai, XIX a. parkas (guobos, liepos, beržai, ąžuolai, ievos), pagalbiniai pastatai. Dvaro rūmuose įsikūrusi biblioteka, o joje nuo 1963 m. veikia kraštotyros muziejus.
Parko g. 5, Naujasodis, Molėtų raj.
Klasicistinio stiliaus Pakruojo dvaro ansamblis yra vienas vertingiausių ir didžiausias (užima apie 49 ha plotą, iš 43 buvusių statinių išlikę 34) Lietuvoje dvaro ansamblis.
Karciamos g. 9, Pakruojis, Pakruojo raj.
Salų dvaras ir parkas yra Dviragio ežero salos krante. Ežero link besileidžiantis takas jungė alėją su parko taku paežerėje.Dabar parkas apnykęs, medžiai sutankėję. Jo būklė pablogėjo pakėlus ežero lygį, kai buvo užtvindyta pakrantės juosta.
Salų km., Kamajų sen., Rokiškio raj.
Sodybą sduaro autentiški rūmai, tvartas su sandėliu, arklidė, ledainė, svirnas, kluonas, du kumetynai. Po Antrojo pasaulinio karo mokyklos pastate veikė Vilkiškių aštuonmetė mokykla, vėliau Vilkiškių pradinė mokykla.
Vilkiškių k., Turgelių sen., Šalčininkų raj.
Veprių dvaras įsikūręs Veprių miestelio vakaruose, Veprių ežero šiaurės vakarų krante. Dvaro sodybą supa landšaftinio parko likučiai. Buvę dvaro ūkiniai pastatai yra gyvenami.
Vepriai, Veprių sen., Ukmergės raj.
Išlikę dvaro sodybos fragmentai: atnaujinti apie dviejų šimtų metų senumo rūmai, ūkiniai pastatai iš lauko akmenų.
Akmenėlių k., Pakruojo sen., Pakruojo raj.
A. Gedvilas statydamas dvarą turėjo tikslą ne tik išlieti susikaupusias kūrybines galias, bet ir atkreipti dėmesį į senųjų laikų Žemaitijos istoriją.
Gaubelių g. 15, Ryškėnai, Telšių raj.
Iki šių dienų yra išlikę mediniai Mirskiškės dvaro rūmai ir kai kurie ūkiniai pastatai. Netoli dvaro sodybos yra I-ojo pasaulinio karo karių kapinės, vakaruose plyti Paraudžių miškas.
Mirskiškė, Bubių sen., Šiaulių raj.
Vidiškių dvaras – dvaras Ignalinos rajone, Vidiškių kaime. Prie ežero yra XVIII a. įveistas parkas (5 ha).
Vidiškių km., Vidiškių sen., Ignalinos raj.
Leipalingio dvaras – dvaras Druskininkų rajone, Leipalingio miestelyje. Dvaras renovuotas – kapitališkai suremontuotos Leipalingio dvaro patalpos, renovuotas privažiavimas, atnaujinta automobilių stovėjimo aikštelė bei sutvarkytas priešais įėjimą esantis parkelis.
Alėjos g. 26, Leipalingis, Druskininkų raj.
1941 m. Katauskių dvaras nacionalizuotas. Iš buvusio dvaro pastatų išliko koplyčia, svirnas, dvi arklidės ir tvartas.
Katauskiai, Šiluvos sen., Raseinių raj.
Dvaras įsikūręs prie Dirvenkos upelio, prie kurio įrengtas tvenkinys karpiams laikyti, sodyboje be rūmų yra ūkiniai pastatai (svirnas, 2 tvartai, kumetynas, pieninė), kapinės, parkas.
Daunorava, Satkūnų sen., Joniškio raj.
Aknystų dvaras yra Aknystose, Anykščių rajone, už 3 km į rytus nuo Debeikių. Nuo kelio 1208 Čekonys–Debeikiai–Žalioji link dvaro veda ūksminga uosių ir klevų alėja. Šiuo metu dvaro sodyboje įsikūrę Aknystos socialinės globos namai.
Aknystos, Debeikių sen., Anykščių raj.
Lentvario dvaras yra Lentvaryje, už 18 km nuo Vilniaus. Įkurtas XVI a. Dvaro sodyba stovi šiauriniame Lentvario ežero krante, kuris buvo dirbtinai įrengtas supylus pylimą per ežerą.
Klevų al., Lentvaris, Trakų raj.
Neoklasicistiniai istorizmo laikotarpio Saldutiškio dvaro pastatų kompleksą sudaro: dvaro rūmai, pastatyti 1830 m. ir rekonstruoti XIX a. II pusėje, svirno liekanos, ledainė, pastatyta XIX a. pab.– XX a. pr., tvarto ir arklidės liekanos.
Saldutiškis, Saldutiškio sen., Utenos raj.
Išliko XIX amžiaus antrosios pusės – XX amžiaus pradžioje Musninkų dvaro sodybos fragmentų – 2 svirnai, kluonas, dvaro rūmų rūsys, vandens malūno liekanos.
Musninkai, Musninkų sen., Širvintų raj.
Sodybos autentišką kompleksą sudaro dvaro rūmai, tvarto liekanos, parko fragmentai.
Rudamina, Lazdijų sen., Lazdijų raj.
Dvaro sodybos pastatai statyti XIX a. vid., išdėstyti pagal klasicizmo ir romantizmo stilių reikalavimus, priderinti prie reljefo.
Naudvario km., Naujamiesčio sen., Panevėžio raj.
Kazitiškio dvaras žinomas nuo XVII a. Parkas įkurtas dvarą valdant Mikulskiams. Tai vienas iš nedaugelio Lietuvos geometrinio išplanavimo terasinių parkų.
Kazitiškio km., Kazitiškio sen., Ignalinos raj.
XVII a. Gėluva buvo didelis dvaras, kuriame, be mūrinių rūmų, stovėjo keletas arklidžių, bravoras ir net du vandens malūnai.
Gėluvos km., Ariogalos sen., Raseinių raj.
Dvarvietėje yra apie dešimt geriau ar prasčiau išlikusių statinių: rūmai, dvi oficinos, bravoras, kumetynas, tvartai ir kt. Šiaurinę ir rytinę dvarvietės ribas ženklina gynybiniai įtvirtinimai.
Geručių k., Žeimelio sen., Pakruojo raj.
Dvaro sodybos fragmentai – registrinis paveldo objektas. Dvarvietė įsikūrusi vaizdingame Ančios ežero pusiasalyje. Iš kažkada prašmatnaus dvaro autentiškas išliko gal tik vienas flygelis (atskiras trobesys dvaro kieme).
Veisiejai, Veisiejų sen., Lazdijų raj.
Raudondvaris įsikūręs netoli Šeduvos. Statytas XIX a. pirmoje pusėje, neogotikinio stiliaus.
Raudondvaris, Šeduvos sen., Radviliškio raj.
Dabartiniai neoklasicistiniai mediniai dvaro rūmai buvo pastatyti 1870 metais pagal inžinieriaus Jano Rozeno projektą.
Gačionių km., Jūžintų sen., Rokiškio raj.
Panemunio dvaras ir parkas yra Panemunio miestelyje. Lapidinio stiliaus architektūros paminklas, statiniai sumūryti iš natūralių akmenų, kalkių ir akmens skaldos.
Panemunis, Pandėlio sen., Rokiškio raj.
Išlikusi koplyčia, ūkinis pastatas, parkas. Rėkyvos dvaro sodybos formavimosi pradžia siekia XVI a. Novodvorsko seniūno sūnus Mikalojus Karpis 1605 m. vedė Kotryną Skaševskaitę.
Poilsio g., Šiauliai, Šiaulių raj.
Liubiškių dvare dabar įsikūrusi Pajevonio girininkija. Tai seniausia Pajevonio girininkija Vilkaviškio rajone, turinti istorinę vertę, gražiai sutvarkytą teritoriją.
Liubiškiai, Pajevonio sen., Vilkaviškio raj.
Įkurtas grafo Morkaus Antano Butlerio 1717 metais. Kompleksą sudarė mediniai dvaro rūmai, 3 klojimai, 2 klėtys, 3 tvartai, bravoras, vežiminė, vandens ir vėjo malūnai, plytinė.
P.Armino g. 92, Marijampolė, Marijampolės raj.
Abromiškių dvaras yra Abromiškėse, Elektrėnų savivaldybėje. Dvarą supa 15,5 ha parkas, yra 3 tvenkiniai. Už dvaro yra Abromiškių reabilitacijos ligoninė.
Abromiškės, Elektrėnų sen., Elektrėnų raj.
Jokūbavo dvaras – buvusi dvaro sodyba Jokūbave, Kretingos rajone, tarpukaryje priklausiusi buvusiam Lietuvos prezidentui Aleksandrui Stulginskiui. Dvaro parke jam pastatytas paminklas. Išlikę dvaro sodybos ūkiniai pastatai, dvarininko namo pamatai, kai kurios parko medžių alėjos.
Jokūbavo k., Žalgirio sen., Kretingos raj.
Dvaro ansamblis stovi Antašavoje, Kupiškio rajone. Pirmieji dvaro pastatai buvo mediniai, o naujuosius 1809–Antašavos dvaras1810 m. dvaro savininko Hiacinto Antašauskio užsakymu suprojektavo Mykolas Angelas Šulcas. Pastatyti 1812–1816 m.
Antašava, Kupiškio sen., Kupiškio raj.
Rūmai klasicistinio stiliaus. Dar yra klėtis, ledainė, sena liepų alėja, geometrinio tipo parkas, įkurtas XIX a.
Pavermenys, Truskavos sen., Kėdainių raj.
Vienintelis iš daugelio Paverknės dvarelių, išlikęs iki šių dienų.
Jundeliškės, Birštono sen., Birštono raj.
XIX a. statyti mūriniai dvaro rūmai dviaukščiai, su mansarda, eklektiškų formų. Rūmus supa parkas, jame didelis tvenkinys su sala.
Narvydiškio k., Musninkų. sen., Širvintų raj.
Klasicistinio stiliaus dvaro rūmus pastatė grafai Pliateriai. Rūmai yra dviejų aukštų, pailgi, stačiakampiai, stovi ant stataus Bartkuškio ežero kranto. Rūmus juosia parkas.
Aušros g. 45 Bartkuškio k., Jauniūnų sen., Širvintų raj.
XX a. pradžioje pastatytus klasicizmo stiliaus dvaro rūmus juosia žymaus prancūzų architekto E.Andre motyvais įkurtas mišraus stiliaus parkas.
Liepų g., Aukštadvaris, Trakų raj.
Dabartinių dvaro pastatų vietoje 1531 m. stovėjo totoriams priklausęs dvaras.
Instituto g., Kaišiadorys, Kaišiadorių raj.
Linkuvos dvaro ištakos siekia XVI a. pirmąją pusę. 1927 m. dvaro centras su 46 ha žemės sklypu atiteko Kauno arkivyskupui metropolitui Juozapui Skvirecku, kuris senąjį mūrinį svirną perstatė į reprezentacinius dvaro rūmus, suremontavo apleistus ūkinius pastatus, atgaivino sodą, užveisė vienuogyną.
Mosėdžio g. 62, Kaunas, Kauno raj.
Buktos dvaro sodyba įsikūrusi Buktos kaime, 0,5 km į rytus nuo kelio 182 Marijampolė–Liudvinavas–Krosna. Buktoje iki šių dienų išlikę keli dvaro pastatai: perstatyti dvaro rūmai, mūriniai kumetynai, arklidės, kluonas, tvartas ir smulkieji statiniai, senoji parko alėja, einanti vakariniu pakraščiu, tvenkinys.
Bukta, Liudvinavo sen., Marijampolės raj.
Antazavės dvaro parkas įkurtas XVIII a. pabaigoje. Jis išsidėstęs nuo rūmų ežero link besileidžiančiose terasose, užima 5,5 ha plotą. Parką puošia keturi tvenkiniai, apatinėje terasoje esantis Žalvės ežeras.
Antazavė, Antazavės sen., Zarasų raj.
Pavirvytės dvaras – dvaras Mažeikių rajone, dešiniajame Virvytės krante. Nuo 2016 m. prikelti naujam gyvenimui mediniai dvaro rūmai.
Pavirvytė, Viekšnių sen., Mažeikių raj.
Dvaras turėjo penkias smukles, spirito daryklą (bravorą) ir daug kitų ūkinių pastatų. 1968 m. rūmai nugriauti, o kituose pastatuose įsikūrė kolūkio kontora.
Gudeliai, Gudelių sen., Marijampolės raj.
Dvaras pradėtas formuoti 16 a. 1862 m. dvaras perstatytas į neogotikinį stilių. Po karo likęs be šeimininkų, dvaras sparčiai nyko ir iki mūsų dienų teliko tik bokštas ir arklidžių fragmentai.
Vaitkuškis, Pabaisko sen., Ukmergės raj.
Čiobiškio dvaras įsikūręs Musės ir Neries santakoje, Čiobiškio pietinėje dalyje. Dvaro kompleksą sudaro dvaro sobyba, kumetynas ir arklidė.
Čiobiškis, Čiobiškio sen., Širvintų raj.
Istoriniuose šaltiniuose minimas jau nuo XVI a. pab., iki šių dienų išliko 1898 m. statyti klasicistinių bruožų 17 kambarių turintys rūmai, kurių atsiradimą inicijavo dvaro šeimininkas vokietis Koškolis.
Dvaro g. 4, Jakiškių k., Joniškio sen., Joniškio raj.
Rokiškio dvaro rūmai (krašto muziejus) pastatyti 1801 metais klasicizmo stiliumi pagal nežinomo architekto projektą. 1905 metais centrinis pastatas buvo perstatytas pagal architektų K. Jankovskio ir P. Lilpopo projektą ir įgijo baroko elementų.
Tyzenhauzų al. 5, Rokiškis, Rokiškio raj.
Obelių buvusio dvaro sodyba su parku užima 14 ha. I pasaulinio karo metais dvaras sudegė. Iki šių dienų išlikę kumetynas ir sandėlis – blogos, avarinės būklės.
Obeliai, Obelių sen., Rokiškio raj.
Krikštėnų dvaras minimas nuo XVIII a. kaip kunigaikščio Ksavero Bogušo nuosavybė. Šiandien krikštėnų dvaras atgijo, atkurtas unikalus jo stilius.
Krikštėnai, Pivonijos sen., Ukmergės raj.
Beržėnų dvaras buvo Beržėnuose. Dvaro rūmai statyti XIX a. antrojoje pusėje, neogotikinio stiliaus. Įrengtas parkas ir tvenkinys.
Beržėnai, Užvenčio sen., Kelmės raj.
Dvaro ansamblį sudaro pagrindinis pastatas, Puškinų šeimos kapinės, Šv. Barboros koplyčia, paminklas A. Puškinui, dvaro parkas. Nuo dvaro atsiveria Vilnios ir Kaukysos upelių slėniai.
Subačiaus g. 124, Vilnius, Vilniaus raj.
Merkinės dvaras (arba Pavlovo dvaras, Paulavos dvaras) buvo Merkinės kaime, netoli Turgelių.
Merkinės km., Turgelių sen, Šalčininkų raj.
Burbiškių dvaras – dvaras Raseinių rajone, Betygalos seniūnijos Burbiškių kaime. Išlikę ir užkonservuoti dvaro rūmai, du iš trijų ūkinių pastatų, parko fragmentai, dvaro kapinaitės.
Burbiškių km., Betygalos sen., Raseinių raj.
Apie 1825 metus statyti mediniai dvaro rūmai tuomet išliko, tačiau dabar jų nebėra. Putvinskių namą sunaikino 1983 metų sausio 5-ąją kilęs gaisras. Jo vietoje pastatytas akmuo su garsaus Paberžės vienuolio Stanislovo dovanota saulute. Vis dar tebestovi medinis dvaro svirnas.
Pavėžupis, Šaukėnų sen., Kelmės raj.
Veliuonos dvaras stovi Veliuonoje. XIX a. pradžios klasicistinės architektūros paminklas. Dabar jame veikia kraštotyros muziejus. Išlikęs parkas.
Muziejaus g. 2, Veliuona, Jurbarko raj.
Gruzdžių dvaras statytas XVIII a., tačiau XIX a. pradžioje rekonstruotas. Tai vienas didžiausių architektūros paminklų Šiaulių rajone ir vienas seniausių dvarų Lietuvoje. Iš viso išlikę 24 dvaro pastatai. Dauguma pastatų avarinės būklės.
Jaunimo g. 10 Gruzdžių k., Gruzdžių sen., Šiaulių raj.
Šalčininkų dvaras (Vagnerio rūmai) – dvaras Šalčininkuose, Šalčininkų rajone. Pirmą kartą paminėtas XIV a.. XV a.–XVI a. priklausė Hlebavičiams, XVII a.–XVIII a. Chodkevičiams.
Plento g. 5, Šalčininkai, Šalčininkų raj.
Dvaro sodybos fragmentus sudaro: 2 baroko stiliaus, aštuonbriaunės prizmės formos svirnai (sienos plotis ir aukštis – po 4 m), pavieniai senieji želdiniai, vandenų, kelių sistemos liekanos. Gyvenamieji dvaro trobesiai neišlikę. Teritorijoje yra ne dvaro laikotarpio (svetimkūnių) pastatų.
Janapolio k., Traupio sen., Anykščių raj.
Leliūnų dvaras buvo Leliūnuose. Išlikę dvaro rūmai miestelio šiauriniame pakraštyje. Yra seno parko pavienių medžių, du tvenkiniai.
Topolių g. 27, Leliūnai, Utenos raj.
Pastatytas XIX a. II pusėje. Išliko 4 dvaro laikotarpio pastatai: centrinėje dalyje – ponų namas, svirnas, kluonas, bei sodybos gamybinėje dalyje – malūnininko namas bei vėjo malūno pamatų liekanos.
Čiulų k., Mindūnų sen., Molėtų raj.
Dvaro sodyba įsikūrusi nuošalioje vietoje, toliau nuo didesnių kelių. Ji gausiai apželdinta vešliais medžiais. Rūmai, kaip ir dvaro pastatai, pastatyti XVIII a. pab. liaudiško klasicizmo stiliumi.
Simono Konarskio g. 24, Dapkiškių k., Krokialaukio sen., Alytaus raj.
Iki dabar išlikusius raudonų plytų moderno formų rūmus pastatydino Petras Povilas Končius. Dvaro rūmai buvo apleisti, bet po to restauruoti,
Šešuolėlių I k., Zibalų sen., Širvintų raj.
Nemėžio dvaras statytas XVI a. Ansamblio branduolį sudaro rūmai, žirgynas ir oficina, apstatyta apie stačiakampį reprezentacinį kiemą, kurį supo dar ir mūro tvora. Kiek atokiau stovi medinis svirnas.
Nemėžis, Nemėžio sen., Vilniaus raj.
Iki šių laikų išliko dvaro virtuvė, oficina, arklidės, kiaulidės, svirnas, šakniavaisių rūsys, namai, ūkiniai pastatai, kartono fabrikas ir pirtis, fabriko savininko namas, darbininkų namai, užtvanka.
Kairiškiai, Papilės sen., Akmenės raj.
Šio dvaro istorija prasideda 1934 m., kai švenčiant tuometinio Lietuvos Prezidento A. Smetonos 60 – metį, buvo nutarta jo tėviškėje, ant Lėno ežero kranto, pastatyti jam dvarą.
Lėnas, Taujėnų sen., Ukmergės raj.
Boštas 15 m aukščio. Tai puiki apžvalgos vieta. Užlipus į kalną atsiveria gražus kraštovaizdis.
Sedulos g., Tytuvėnai, Kelmės raj.
Medinę valtį primenantis bokštas iškilo Kirkilų kraštovaizdžio draustinyje prie Kirkilų karstinių ežerėlių. Bokšto didžiausias aukštis 31,7 m, viršutinė apžvalgos aikštelė yra 30 m aukštyje.
Kirkilų km., Širvėnos sen., Biržų raj.
Išskirtinės arkos formos regykla įrengta 2013 m. Iš 14 metrų aukščio atsiveria Etnokultūrinis Salų kaimas, aiškiai matoma jo gatvinė struktūra.
Didžiasalio km., Ignalinos sen., Ignalinos raj.
Iš atnaujinto apžvalgos bokštelio atsiveria įspūdinga Neries slėnio panorama.
Varliškės, Vievio sen., Elektrėnų raj.
Įrengtas vaizdingoje Ventos ir Virvytės upių santakoje.
Santeklių km., Viekšnių sen., Mažeikių raj.
Iš įrengto apžvalgos bokšto galima pamatyti Neries metamos Velniakampio kilpos – didžiausios per 510 km upės ilgį – pradžią, pasižvalgyti po pušynais vilnijančias apylinkes
Ausiutiškės, Vievio sen., Elektrėnų raj.
Iš 15 m aukščio apžvalgos bokšto galima grožėtis trimis ežero salomis, jo vaizdu, o iš kitos pusės – atsiveriančia Veisiejų panorama.
Kailinių k., Veisiejų sen., Lazdijų raj.
Tai 30 m aukščio apžvalgos bokštas su dviem apžvalgos aikštelėmis. Įlipus į apžvalgos bokštą atsiveria panorama su vaizdingomis Kamanų pelkės plynėmis ir salomis.
Mažulių k., Akmenės sen., Akmenės raj.
Tai vienas aukščiausių Lietuvoje apžvalgos bokštų, kurio viršutinė apžvalgos aikštelė įrengta 25 metrų aukštyje.
Merkinė, Merkinės sen., Varėnos raj.
Šalia Krekenavos regioninio parko lankytojų centro 2014 m. pastatytas plieninis asimetrinis su atotampomis apžvalgos bokštas. Jo aukštis – 30 m.
Dobrovolės km., Krekenavos sen., Panevėžio raj.
Apžvelgsite Nemuno lankas, Tilžės miestą.
Bardėnų k., Lumpėnų sen., Pagėgių raj.
Iš apžvalgos bokšto atsiveria didžiuliai miškingomis salomis iškaišyti padūmavusios pelkės plotai, o medinis takas nuveda į apžvalgos aikštelę.
Čepkelių valstybinis gamtinis rezervatas, Marcinkonių sen., Varėnos raj.
Puvočiuose, Omnitel bokšte, yra įrengta apžvalgos aikštelė. Bokštas iškilęs aukščiau miškų, tad nuo apžvalgos aikštelės atsiveria toliai ir aplinkui matosi žalia miškų jūra. Verta įkopti ir pasižvalgyti.
Puvočiai, Marcinkonių sen., Varėnos raj.
15 metrų aukščio apžvalgos bokštas stovi ant 163 m virš jūros lygio aukščio kalvos Bijeikių kaime.
Bijeikių km., Anykščių sen., Anykščių raj.
Jei stovėtumėt čia XX a. aštuntajame dešimtmetyje, prieš Jus pietų kryptimi nutįstų beveik 162 m. kalva, kuri vėliau buvo nukasta. Dabar nukastos kalvos vietoje telkšo beveik 2 ha dydžio telkinys, kurio paviršius yra 140 m aukštyje virš jūros lygio.
Jogaudai, Paukštakių sen., Plungės raj.
Iš kairės į dešinę Jūros upė įteka į Nemuną Čia prasideda paskutinė Nemuno žemupio atkarpa –delta. Pievose priešais Nemuną spindi senvaginis ežeras, vadinamas Marguva.
Bitėnai, Lumpėnų sen., Pagėgių raj.
Nuo Švenčionių, arba kitaip vadinamo Kochanovkos (dabar kaimas susigrąžinęs senąjį Meilūnų pavadinimą) apžvalgos bokšto, pastatyto 2008-aisiais, atsiveria Šventos ir Sirvėtos kraštovaizdžio draustinių miškų panoramos, matyti giliame slėnyje tyvuliuojančio Bėlio ežero kontūrai.
Meiliūnų km., Švenčionių sen., Švenčionių raj.
Pastatytas ant stataus Ventos upės kranto, Papilės girininkijos teritorijoje. Atlikus kraštovaizdžio formavimo kirtimą, iš apžvalgos bokšto atsivėrė gražus Ventos upės vingio vaizdas bei šalia esančio Papilės miestelio panorama.
Papilė, Papilės sen., Akmenės raj.
Tai pirmasis toks takas Baltijos šalyse. Takas medžių lajų viršūnėmis vingiuoja apie 300 metrų ir tolygiai kyla aukštyn iki 21 m aukščio. Keliaujant taku grožėsitės kvapą gniaužiančiais vaizdais. Drąsesni lankytojai galės lipti dar aukščiau – į 35 metrų aukščio bokštą ir apžvelgti Anykščių šilelį, Šventosios upės vingius, lygumas aplink.
Anykščių šilelis, Anykščių sen., Anykščių raj.
2006 m. Baršėnų kaime buvo pastatytas 36 metrų aukščio apžvalgos bokštas. Iš bokšto atsiveria nuostabios Sartų ežero ir jo apylinkių panoramos.
Baršėnų k., Kriaunų sen., Rokiškio raj.
Nuo jo matomas tipiškas Žemaitijos kraštovaizdis, tolumoje esantis Bilionių kaimas ir už jo tyvuliuojantys tvenkiniai.
Aukštagirė, Bilionių sen., Šilalės raj.
Kalnalis įsikūręs vaizdingoje vietovėje, apjuostoje plačių Salanto ir Kūlupio slėnių. Nuo bažnyčios pėsčiųjų takas veda prie 15 m aukščio apžvalgos bokšto, nuo kurio atsiveria plačiaklonio Salanto upės slėnio bei Salantų, Imbarės, Kalnalio apylinkių panorama.
Kalnalio k., Imbarės sen., Kretingos raj.
Iš čia pamatysi Platelių ir Beržoro ežerus, Siberijos pelkę – vieną vertingiausių pelkių Žemaitijos nacionaliniame parke, paskelbtą telmologiniu draustiniu.
Plateliai, Platelių sen., Plungės raj.
2004 metais ant Šiliniškių gūbrio buvo pastatytas 60 m aukščio telekomunikacijų bokštas, kuriame 30 m aukštyje įrengta apžvalgos aikštelė. Bokštą eksploatuoja UAB „Bitė Lietuva“.
Šiliniškių km., Linkmenų sen., Ignalinos raj.
Pietinėje Metelių kaimo dalyje, prie keliu Nr. 181 Seirijai–Simnas–Igliauka, stūkso 15 metrų aukščio apžvalgos bokštas. Nuo jo galima apžvelgti Metelio ežerą ir Metelių gyvenvietę.
Meteliai, Seirijų sen., Lazdijų raj.
Nuo šio 25 metrų aukščio bokšto atsiveria Ignalinos miesto ir Lietuvos žiemos sporto centro teritorijų vaizdai, taip pat galima pamatyti Vidiškių bažnyčios stogus.
Bokšto g., Ignalina, Ignalinos raj.
Iš čia visas Kretuono ežeras matosi kaip ant delno. Kalno papėdėje auganti senų medžių alėja žymi kadaise čia buvusio dvaro vietą.
Lygumai, Švenčionėlių sen., Švenčionių raj.
Iš šio bokšto galėsite pasigrožėti Jūros upės lankomis, Jūros upės ir Nemuno santaka.
Šereiklaukio k., Vilkyškių sen., Pagėgių raj.
Į Drevernos apylinkes, marias, Naglių gamtinį rezervatą galima pažvelgti iš 15 metrų aukščio apžvalgos bokšto.
Dreverna, Priekulės sen., Klaipėdos raj.
Iš Vilkyškių apžvalgos bokšto galima pasidairyti po apylinkes, Vilkyškių miestelį.
Vilkyškiai, Vilkyškių sen., Pagėgių raj.
Barstytalių pelkė – viena iš didžiausių pelkių Žemaitijos nacionaliniame parke. Jos plotas – apie 35 ha. Pelkę supa Barstyčių miškas. Vandens, pelkinės augmenijos, įsiterpusių sausumos salelių mozaikoje prieglobstį randa aibė gyvūnų ir augalų, kuriuos galite stebėti nuo 5 m bokšto.
Barstytaliai, Barstyčių sen., Skuodo raj.
Apžvalgos bokštas pastatytas tarp Šiaulėnų ir Šaukoto esančiuose kalneliuose, nuo kurio atsiveria Šiaulėnų ir Šaukoto apylinkių vaizdai. Užlipus į jį atsiveria kvapą gniaužianti panorama: galima pamatyti ne tik Radviliškio miestą ir jo apylinkes, bet ir Rėkyvą.
Kalnai, Šaukoto sen., Radviliškio raj.
Statant Labanoro regioninio parko bokštą, buvo siekama, kad lankytojai pamatytų kraštovaizdžio įvairovę, kad susipažintų su šio regioninio parko vertybėmis – Lakajų ežerynu ir senąją Labanoro giria.
Mindūnų km., Mindūnų sen., Molėtų raj.
Uostadvaris, Rusnės sen., Šilutės raj.
Vartotojo vardas
Elektroninis paštas
Free (0 EUR)
Bankinis pavedimas
Sutinku su taisyklėmis
Vartotojo vardas arba el.paštas
Slaptažodis
Naujausi komentarai