Ką pamatyti Lietuvoje
Sodybą sduaro autentiški rūmai, tvartas su sandėliu, arklidė, ledainė, svirnas, kluonas, du kumetynai. Po Antrojo pasaulinio karo mokyklos pastate veikė Vilkiškių aštuonmetė mokykla, vėliau Vilkiškių pradinė mokykla.
Vilkiškių k., Turgelių sen., Šalčininkų raj.
Dvaro sodyba kadaise priklausė generolui, gydytojui ir archeologui, Kauno karo muziejaus vadovui V. Nagevičiui. Dabar dvare vyksta įvairūs kultūros renginiai, dailininkų plenerai, parodos.
Žemaitkiemio km., Babtų sen., Kauno raj.
Architektūros ansamblį sudaro dvaro rūmai, kumetynas, ūkiniai pastatai ir parkas.
Noriūnų km., Noriūnų sen., Kupiškio raj.
Apie 4 km nuo Telšių, prie garsiojo Džiuginėnų piliakalnio, kur, anot legendos, supiltas paties Telšių miesto įkūrėjo milžino Džiugo kapas, – Džiuginėnų dvaras.
Džiuginėnų k., Gadūnavo sen., Telšių raj.
Alantos dvaras yra Naujasodyje, prie Alantos. Kompleksą sudaro neoklasicistiniai dvaro rūmai, XIX a. parkas (guobos, liepos, beržai, ąžuolai, ievos), pagalbiniai pastatai. Dvaro rūmuose įsikūrusi biblioteka, o joje nuo 1963 m. veikia kraštotyros muziejus.
Parko g. 5, Naujasodis, Molėtų raj.
Pašušvio dvaras buvo Pašušvyje, netoli Šušvės upės. Išlikęs parkas, apgriuvę neogotikiniai dvaro vartai. Parke yra I pasaulinio karo rusų kareivių kapai.
Pašušvio k., Krakių sen., Kėdainių raj.
Neoklasicistiniai Užutrakio dvaro sodybos rūmai prie Galvės ežero pastatyti 1896–1901 m. grafo Juozapo Tiškevičiaus ir jo žmonos Jadvygos užsakymu.
Užtrakio g. 17, Trakai, Trakų raj.
Kiaunorų dvaro rūmai pastatyti ant kalvos, nuo kurios atsiveria gražūs apylinkų vaizdai. Dvaro rūmai – vertingas medinės architektūros pavyzdys.
Kiaunorių k., Tytuvėnų sen., Kelmės raj.
Iki dabar išlikusius raudonų plytų moderno formų rūmus pastatydino Petras Povilas Končius. Dvaro rūmai buvo apleisti, bet po to restauruoti,
Šešuolėlių I k., Zibalų sen., Širvintų raj.
Šalčininkų dvaras (Vagnerio rūmai) – dvaras Šalčininkuose, Šalčininkų rajone. Pirmą kartą paminėtas XIV a.. XV a.–XVI a. priklausė Hlebavičiams, XVII a.–XVIII a. Chodkevičiams.
Plento g. 5, Šalčininkai, Šalčininkų raj.
Iki šių dienų yra išlikę mediniai Mirskiškės dvaro rūmai ir kai kurie ūkiniai pastatai. Netoli dvaro sodybos yra I-ojo pasaulinio karo karių kapinės, vakaruose plyti Paraudžių miškas.
Mirskiškė, Bubių sen., Šiaulių raj.
Liubiškių dvare dabar įsikūrusi Pajevonio girininkija. Tai seniausia Pajevonio girininkija Vilkaviškio rajone, turinti istorinę vertę, gražiai sutvarkytą teritoriją.
Liubiškiai, Pajevonio sen., Vilkaviškio raj.
Renavo dvaras ir jį juosiantis parkas yra Mažeikių rajono Sedos seniūnijos Renavo kaime. Tai vienas iš įdomiausių ir geriausiai išlikusių prižiūrimų dvaro ansamblių Žemaitijoje
Renavas, Sedos sen., Mažeikių raj.
Vilkėno dvaras stovi Vilkėno I kaime, Šilutės rajone. Išlikę dvaro rūmai, parkas (13 ha plote auga apie 70 rūšių medžių ir krūmų, yra retų medžių).
Vilkėnas I, Švėkšnos sen., Šilutės raj.
Paberžės dvaras įkurtas prieš kelis šimtmečius, o jo šeimininkai Šilingai žinomi tik nuo XVIII a. pab. – XIX a. pr., kada jie pasistatė iki šiol išlikusius dvaro rūmus.
Paberžė, Gudžiūnų sen., Kėdainių raj.
Apie 1825 metus statyti mediniai dvaro rūmai tuomet išliko, tačiau dabar jų nebėra. Putvinskių namą sunaikino 1983 metų sausio 5-ąją kilęs gaisras. Jo vietoje pastatytas akmuo su garsaus Paberžės vienuolio Stanislovo dovanota saulute. Vis dar tebestovi medinis dvaro svirnas.
Pavėžupis, Šaukėnų sen., Kelmės raj.
Raudondvaris įsikūręs netoli Šeduvos. Statytas XIX a. pirmoje pusėje, neogotikinio stiliaus.
Raudondvaris, Šeduvos sen., Radviliškio raj.
Dvaro ansamblis įkurtas XVIII a. viduryje-XX a. pradžioje. Išlikę 10 buvusio dvaro pastatų ir jų fragmentų. Dabar dvare įsikūręs etnokultūros ir amatų centras.
Parko g. 8, Pakiršinys, Radviliškio raj.
Jokūbavo dvaras – buvusi dvaro sodyba Jokūbave, Kretingos rajone, tarpukaryje priklausiusi buvusiam Lietuvos prezidentui Aleksandrui Stulginskiui. Dvaro parke jam pastatytas paminklas. Išlikę dvaro sodybos ūkiniai pastatai, dvarininko namo pamatai, kai kurios parko medžių alėjos.
Jokūbavo k., Žalgirio sen., Kretingos raj.
Abromiškių dvaras yra Abromiškėse, Elektrėnų savivaldybėje. Dvarą supa 15,5 ha parkas, yra 3 tvenkiniai. Už dvaro yra Abromiškių reabilitacijos ligoninė.
Abromiškės, Elektrėnų sen., Elektrėnų raj.
Dvaro sodyba įsikūrusi nuošalioje vietoje, toliau nuo didesnių kelių. Ji gausiai apželdinta vešliais medžiais. Rūmai, kaip ir dvaro pastatai, pastatyti XVIII a. pab. liaudiško klasicizmo stiliumi.
Simono Konarskio g. 24, Dapkiškių k., Krokialaukio sen., Alytaus raj.
Rūmai, statyti XVIII-XX a., yra vienas žymiausių architektūros paminklų Lietuvoje.
R. Žebenkos g. 12, Baisogala, Radviliškio raj.
Lomių dvaras – dvaras Treinojoje greta Lomių. Sodybos kompleksui priklauso: svirnas (XIX a. pab.– XX a. pr.), namas (XX a. pr.) ir parko fragmentai.
Treinoji, Mažonų sen., Tauragės raj.
Iki 1795 m. Naisiai priklausė valstybės iždui, Šiaulių ekonomijai. 1987 m. spalio 17 d. dvaro rūmuose – poeto Zigmo Gaidamavičiaus – Gėlės (1894–1912) m. – gimtajame name įsikūrė literatūros muziejus.
Naisiai, Meškuičių sen., Šiaulių raj.
Kairėnų dvaras buvo Kairėnuose. Išlikę romantizmo bruožų turintys pastatai, parkas.
Kairėnų g. 43, Vilnius, Vilniaus raj.
Bikuškio dvaras – dvaras Utenos rajone, netoli Sudeikių. Šiuo metu išlikęs gyvenamasis klasicizmo stiliaus namas, XIX a. medinė klėtis, kalvės bei buvusios spirito gamyklos, vėliau daržinės, griuvėsiai.
Bikuškio k., Sudeikių sen., Utenos raj.
Žeimių dvaras – vėlyvojo klasicizmo architektūros paminklas, kurį sudaro septynių pastatų kompleksas (dvaro rūmai, svirnas, koplytėlė, ledainė, kumetynas, arklidė, bokštas) ir parkas. Žeimių dvaro rūmai dviaukščiai, griežtų simetriškų formų. Pagrindinį fasadą puošia stambios kolonos.
Žeimiai, Žeimių sen., Jonavos raj.
Vienintelis iš daugelio Paverknės dvarelių, išlikęs iki šių dienų.
Jundeliškės, Birštono sen., Birštono raj.
Sedeikių dvaras, arba Pelyšos (Pelyšų) dvaras – buvęs dvaras tarp Sedeikių ir Žliobiškių kaimų Anykščių rajone, prie Pelyšos upės. Be centrinių rūmų, išlikę parko fragmentai, ledainė, tvartas, dalis tvenkinių.
Sedeikių k., Andrioniškio sen., Anykščių raj.
Dvarininkų Venslovavičių statyti neoklasicistinio dvaro rūmai yra kairiajame Anykštos upės krante. Šalia dvaro yra parkas, užimantis apie 5 ha plotą, kuriame auga įvairių rūšių medžiai ir krūmai.
Parko g. 1B, Burbiškio km., Anykščių raj.
Būdviečio dvaro sodybos fragmentai yra apie 15 km į p.v. nuo Lazdijų, 4 km nuo sienos su Lenkija. Tai registrinė paveldo vertybė.
Būdvietis, Būdviečio sen., Lazdijų raj.
Plungės dvaro ir parko ansamblis yra Plungėje. Dabar dvare yra Žemaičių dailės muziejus. Išlikę dvaro pastatų ansamblis ir parkas, neogotikinės arklidės, žirgynas, veikia senovinio liaudies meno ekspozicija.
Parko g. 1, Plungė, Plungės raj.
Šiuo metu išlikęs pagrindinis kelias su medžių alėja, dvaro rūmai, buvusi pieninė, tvartas, tvenkinys. Kiti pastatai, tarp kurių minima ir koplyčia, neprižiūrimi sunyko.
Stanislavavo vs., Švenčionių sen., Švenčionių raj.
Kruonio dvarvietė yra Kruonio miestelyje. Dvaro istorija glaudžiai susijusi su Oginskių giminės istorija.
Kruonis, Kruonio sen., Kaišiadorių raj.
Tai viena didžiausių išlikusių dvarų sodybų Lietuvoje. Sodybos centre – 1836-1865 m. statyti klasicistinio stiliaus rūmai, pasižymėję prabanga ir puošnumu. Kiti išlikę dvaro sodybos statiniai.
Liepų g., Žagarė, Joniškio raj.
Kalvarijos dvaras buvo Kalvarijoje. Išlikę daugiaaukštis vandens malūnas, kumetynas, gyvenamasis namas, tvenkinys ir senovinio grindinio atkarpa.
Vytauto g., Kalvarija, Kalvarijos raj.
Yra išlikę dvaro rūmai, parko želdiniai, oficina, kluonas, kalvė, tvenkinys ir kt. Šiuo metu dauguma dvaro pastatų apleisti.
Baltoji Vokė, Pagirių sen., Vilniaus raj.
Šventupės (Vidiškių) dvaras – dvaras Ukmergės rajone apie 2,5 km į šiaurės rytus nuo Vidiškių kaimo.
Šventupės k., Vidiškių sen., Ukmergės raj.
Vyžuonėlių (Blagodat) dvaras – dvaras Utenos rajone, Vyžuonėlėse. Išlikęs dvaro parkas, keletas statinių, medinis, rusiškai ornamentuotas gyvenamasis pastatas, karietinė, tvartas, du kluonai, arklidė, kumetynas.
Vyžuonėlių k., Vyžuonų sen., Utenos raj.
Nuo seniausių laikų Labūnavos dvaro teritorijoje buvo išlikę bokštai su storomis 1 m storio sienomis ir 6 m aukščio mūro sienomis. Dabar vienas bokštas restauruotas.
Labūnava, Pelėdnagių sen., Kėdainių raj.
XVIII-XX a. pirmoje pusėje dvaras priklausė Komarovskiams, gyvenusiems sename dvare, pastatytame apie 1700 metus ant aukštų akmeninių pamatų iš tvirtų pušinių rąstų. XVIII a.pabaigoje, įsigalėjus klasicizmui, pastato centre atsirado portikas.
Kavoliškis, Rokiškio sen., Rokiškio raj.
Dvarvietėje yra apie dešimt geriau ar prasčiau išlikusių statinių: rūmai, dvi oficinos, bravoras, kumetynas, tvartai ir kt. Šiaurinę ir rytinę dvarvietės ribas ženklina gynybiniai įtvirtinimai.
Geručių k., Žeimelio sen., Pakruojo raj.
Kazitiškio dvaras žinomas nuo XVII a. Parkas įkurtas dvarą valdant Mikulskiams. Tai vienas iš nedaugelio Lietuvos geometrinio išplanavimo terasinių parkų.
Kazitiškio km., Kazitiškio sen., Ignalinos raj.
Dviejų aukštų rūmai su arkada ir kolonomis pagrindiniame fasade yra stačiakampio formos, suplanuoti įstrižai pasaulio ašių atžvilgiu, klasicistinio stiliaus. Iki šių dienų išliko dar 10 kitų dvaro sodybos ansamblio pastatų.
Kučių k., Ramygalos sen., Panevėžio raj.
Tytuvėnų dvarvietėje išlikę dalis apgriuvusių pastatų, tvenkiniai, parkas, kuris Tytuvėnų dvare užveistas XIX a. Parke vyrauja vietiniai medžiai ir krūmai. Čia dar gana daug senų galingų liepų, klevų ir kaštonų.
Tytuvėnėlių k., Tytuvėnų sen., Kelmės raj.
Dvaro ansamblis stovi Antašavoje, Kupiškio rajone. Pirmieji dvaro pastatai buvo mediniai, o naujuosius 1809–Antašavos dvaras1810 m. dvaro savininko Hiacinto Antašauskio užsakymu suprojektavo Mykolas Angelas Šulcas. Pastatyti 1812–1816 m.
Antašava, Kupiškio sen., Kupiškio raj.
Gelgaudiškio dvaras – XIX a. architektūros ansamblis, esantis Šakių rajone, Gelgaudiškyje, ant Nemuno kranto.
Gelgaudiškis, Gelgaudiškio sen., Šakių raj.
Dvaras dokumentuose minimas jau nuo 1614 m.
Leonpolio km., Deltuvos sen., Ukmergės raj.
Linkuvos dvaro ištakos siekia XVI a. pirmąją pusę. 1927 m. dvaro centras su 46 ha žemės sklypu atiteko Kauno arkivyskupui metropolitui Juozapui Skvirecku, kuris senąjį mūrinį svirną perstatė į reprezentacinius dvaro rūmus, suremontavo apleistus ūkinius pastatus, atgaivino sodą, užveisė vienuogyną.
Mosėdžio g. 62, Kaunas, Kauno raj.
Mantagailiškio dvaro pavadinimas kilo nuo buvusios žemės savininkų giminės pavardės – Montigailos. Iš buvusio dvaro išlikę rūmų griuvėsiai, akmenų tvartas ir sandėlys.
Mantagailiškio km., Širvėnos sen., Biržų raj.
Krikštėnų dvaras minimas nuo XVIII a. kaip kunigaikščio Ksavero Bogušo nuosavybė. Šiandien krikštėnų dvaras atgijo, atkurtas unikalus jo stilius.
Krikštėnai, Pivonijos sen., Ukmergės raj.
Kelmės dvaro ansamblis – valstybės saugomas kultūros paveldo objektas, vertinamas kaip retai išlikusi baroko stiliaus Lietuvos provincijos dvaro sodyba.
Dvaro g. 15, Kelmė, Kelmės raj.
Dvaro sodybą sudarė rūmai, kumetynai, sodininko namas, arklidės, keletas kitų ūkinių ir gamybinių pastatų, iš kurių šiai dienai išliko kumetyno griuvėsiai ir kultūros namais paverstos arklidės.
Balbieriškis, Balbieriškio sen., Prienų raj.
roškūnų dvaras (arba Smėlynės dvaras) buvo prie Troškūnų, Smėlynės kaime. Išlikę 10 dvaro pastatų (XIX a. pabaiga), keletas parko medžių.
Smėlynės k., Troškūnų sen., Anykščių raj.
Iki šių dienų išliko tik spirito varyklos pastatas, svirnas, žlaugtų bokštai ir parko liekanos. Dabar tvarkomas dvaro parkas, išvalyti tvenkiniai, atidengti ir konservuoti ūkinių pastatų pamatai. Dvaro teritorijoje 2010 m. rugpjūčio pradžioje įkurtas visuomeninis muziejus.
Šereiklaukis, Vilkyškių sen., Pagėgių raj.
Šatijų dvaras – raudonų plytų dvaras, pastatytas Šatijuose 1889 m. Tai liudija išlikusi kadaise į pastato sieną įmūryta memorialinė lentelė su įrašu „W. Ch. 1889–1890“. Tai neoklasicizmo architektūros pavyzdys, atspindintis to meto prabangą ir harmoniją.
Šatijai, Lapių sen., Kauno raj.
Išlikę mediniai dvaro rūmai, parko fragmentai. Pastatas smarkiai nugyventas, bet yra išlikę įdomių autentiškų detalių: langų ir sienų apdaila, krosnių liekanos, stogo konstrukcijos.
Dvaro g. 5, Kultuvėnai, Ukmergės raj.
Iki mūsų dienų išliko gyvenamasis namas (dalis namo apkalta lentomis, kita dalis – mūrinė), mūrinis tvartas ir svirnas, taip pat dalis parko ir tvenkinys.
Stasiūnai, Žiežmarių sen., Kaišiadorių raj.
Zamkaus dvaras ribojasi su Panemunės pilimi (dar vadinama Gelgaudų, Vytėnų pilimi) ir susiformavimo kaip šios pilies ūkinis kiemas.
Pilies I k., Skirsnemunės sen., Jurbarko raj.
Pastaraisiais metais, pasinaudojant Lietuvos Respublikos bei Europos Sąjungos Regioninės plėtros fondų parama, dvaro architektūrinis ansamblis buvo restauruotas.
Paliesiaus k., Mielagėnų sen., Ignalinos raj.
Buktos dvaro sodyba įsikūrusi Buktos kaime, 0,5 km į rytus nuo kelio 182 Marijampolė–Liudvinavas–Krosna. Buktoje iki šių dienų išlikę keli dvaro pastatai: perstatyti dvaro rūmai, mūriniai kumetynai, arklidės, kluonas, tvartas ir smulkieji statiniai, senoji parko alėja, einanti vakariniu pakraščiu, tvenkinys.
Bukta, Liudvinavo sen., Marijampolės raj.
Dvaras pradėtas formuoti 16 a. 1862 m. dvaras perstatytas į neogotikinį stilių. Po karo likęs be šeimininkų, dvaras sparčiai nyko ir iki mūsų dienų teliko tik bokštas ir arklidžių fragmentai.
Vaitkuškis, Pabaisko sen., Ukmergės raj.
Gulbinėnai (Gulbinai) garsėjo nuo XVIII a. Senovėje tai buvo didelis dvaras su puošniais rūmais ir parku. Dvaro sodyba, atspindinti dvarų sodybų tendencijas nuo XVIII a. iki XX a. pradžios, yra vertingas sodybinis ansamblis, o išlikę statiniai turi didelę architektūrinę vertę.
Gulbinėnai, Krinčino sen., Pasvalio raj.
Lentvario dvaras yra Lentvaryje, už 18 km nuo Vilniaus. Įkurtas XVI a. Dvaro sodyba stovi šiauriniame Lentvario ežero krante, kuris buvo dirbtinai įrengtas supylus pylimą per ežerą.
Klevų al., Lentvaris, Trakų raj.
Trakų Vokės dvaro sodybos ansamblis – istorizmo architektūros paminklas Trakų Vokėje, turintis neogotikos, neoklasicizmo, eklektikos stiliaus elementų. Įsikūręs pusiaukelėje tarp Vilniaus ir Trakų.
Žalioji a. 2A, Vilnius, Vilniaus raj.
1603 m. dvarvietė buvo dabartinio mokyklos stadiono teritorijoje, pastatai buvę mediniai, o kai kurie (greičiausiai gyvenamieji) galėję būti ir mūriniai – raudonų plytų. Nepriklausomybės metais Semeliškių dvarvietėje buvo pastatyta mokykla.
Semeliškės, Semeliškių sen., Elektrėnų raj.
Jis įsikūręs už 5 km į šiaurę nuo Kėdainių, prie Nevėžio intako Alkupio. Dvaro rūmai statyti XIX amžiaus viduryje, todėl turi neorenesansinio stiliaus elementų.
Apytalaukio k., Vilainių sen., Kėdainių raj.
Pastatytas XIX a. II pusėje. Išliko 4 dvaro laikotarpio pastatai: centrinėje dalyje – ponų namas, svirnas, kluonas, bei sodybos gamybinėje dalyje – malūnininko namas bei vėjo malūno pamatų liekanos.
Čiulų k., Mindūnų sen., Molėtų raj.
Pagryžuvio dvaras su priklausiniais stovi Pagryžuvyje, dešiniajame Gryžuvos krante. Išlikęs parkas.
Pagryžuvio k., Tytuvėnų sen., Kelmės raj.
Respublikinės reikšmės architektūros paminklas. Yra parkas, išlikusi oficina, buvusios arklidės su sodininko, girininko ir vežėjo patalpomis antrajame aukšte. Prie arklidžių – svirnas (liaudies architektūros statinys).
Jašiūnai, Jašiūnų sen., Šalčininkų raj.
Dimitravo dvaras įkurtas grafų Zubovų giminės valdymo laikais. Grafo Dimitrijaus Zubovo garbei dvaras buvo pavadintas Dimitravo vardu. Nuo 1875 m. Dimitravas atiteko Tiškevičiams. Paskutinė dvaro valdytoja buvo Marija Tiškevičiūtė.
Dimitravo k., Kretingos sen., Kretingos raj.
Dvaro rūmai stovi ant Šaltuonos upės kranto. Jie yra vieni iš nedaugelio išlikusių barokinių dvaro rūmų.
Biliūnų k., Girkalnio sen., Raseinių raj.
Dabartinių dvaro pastatų vietoje 1531 m. stovėjo totoriams priklausęs dvaras.
Instituto g., Kaišiadorys, Kaišiadorių raj.
Salų dvaras ir parkas yra Dviragio ežero salos krante. Ežero link besileidžiantis takas jungė alėją su parko taku paežerėje.Dabar parkas apnykęs, medžiai sutankėję. Jo būklė pablogėjo pakėlus ežero lygį, kai buvo užtvindyta pakrantės juosta.
Salų km., Kamajų sen., Rokiškio raj.
Šiuo metu likęs trečdalis buvusio dvaro gyvenamojo namo. Sodyboje tebėra klėtis, rūsys, tvartas.
Balsių k., Klovainių sen., Pakruojo raj.
Išliko XIX amžiaus antrosios pusės – XX amžiaus pradžioje Musninkų dvaro sodybos fragmentų – 2 svirnai, kluonas, dvaro rūmų rūsys, vandens malūno liekanos.
Musninkai, Musninkų sen., Širvintų raj.
Zyplių dvaro ansamblį sudaro pastatų grupė: rūmai, dvi oficinos, virtuvė, karvidė, arklidė, tvartas, svirnas, ratinė, kumetynas, šunidė.
Tubeliai, Lukšių sen., Šakių raj.
Beržėnų dvaras buvo Beržėnuose. Dvaro rūmai statyti XIX a. antrojoje pusėje, neogotikinio stiliaus. Įrengtas parkas ir tvenkinys.
Beržėnai, Užvenčio sen., Kelmės raj.
Šiuo metu yra išlikęs tik mūrinis Užpalių dvaro pastatas, tačiau jo amžius neviršija 200 metų.
Užpaliai, Užpalių sen., Utenos raj.
Klasicistinio stiliaus rūmus Taujėnuose 1802 m. pastatė tuo metu dvaro šeimininku buvęs Benediktas Marikonis.
Taujėnai, Taujėnų sen., Ukmergės raj.
Tikėtina, kad dvaro rūmai galėjo būti pastatyti XIX a. viduryje. Nėra žinoma, kuris iš Šemetų pastatė originalius dvaro rūmus, arkadine galerija sujungtus su oficina. Manoma, kad toje galerijoje buvo oranžerija.
Šiaulėnų mstl., Šiaulėnų sen., Radviliškio raj.
Pajiešmenės dvaras – dvaras Pajiešmenių kaime, Pasvalio rajone, kelio 125 Biržai–Raubonys kairėje pusėje, Jiešmens upelio krante. Išlikę dvaro rūmai statyti 1895 m.
Pajiešmenių km., Krinčino sen., Pasvalio raj.
Restauruotame dvare veikia biblioteka, vyksta įvairūs renginiai, vedamos edukacinės pamokos, įamžintas buvusios Kidulių plytinės paveldas – įrengta plytų ir koklių ekspozicija.
Kiduliai, Kidulių sen., Šakių raj.
Iki šių laikų išliko dvaro virtuvė, oficina, arklidės, kiaulidės, svirnas, šakniavaisių rūsys, namai, ūkiniai pastatai, kartono fabrikas ir pirtis, fabriko savininko namas, darbininkų namai, užtvanka.
Kairiškiai, Papilės sen., Akmenės raj.
Aukštosios Fredos dvaras (arba Fredos dvaras) yra Fredoje (dabartinė Kauno teritorija), kairiajame Nemuno krante. Įsikūręs botanikos sodas.
Ž. E. Žilibero g. 6, Kaunas, Kauno raj.
Brėvikių dvaras pasiekiamas iš Alsėdžių miestelio pavažiavus 3 km į rytus. Iki mūsų dienų išliko medinis gyvenamasis namas (rūmas), svirnas, rūsio likučiai, dalis senosios dvaro alėjos.
Brėvikių k., Gadūnavo sen., Telšių raj.
Šio dvaro istorija prasideda 1934 m., kai švenčiant tuometinio Lietuvos Prezidento A. Smetonos 60 – metį, buvo nutarta jo tėviškėje, ant Lėno ežero kranto, pastatyti jam dvarą.
Lėnas, Taujėnų sen., Ukmergės raj.
Dabartinius rūmus projektavo XIX amžiuje kviestinis prancūzų kilmės architektas iš Peterburgo Leontijus Benua. Šiandien Lyduokių dvaras yra išlaikęs savo autentiką ir žavi tiek architektūrine, tiek istorine dvasia.
Lyduokiai, Lyduokių sen., Ukmergės raj.
Terespolio dvaras įkurtas XVIII a. pab., o parkas XIX a. viduryje.
Terespolio k., Gudžiūnų sen., Kėdainių raj.
Ilguvos dvaras (anksčiau vadintas Panykių dvaru) – dvaras Šakių rajone, Ilguvos kaime.
Ilguva, Kriūkų sen., Šakių raj.
XX a. pradžioje pastatytus klasicizmo stiliaus dvaro rūmus juosia žymaus prancūzų architekto E.Andre motyvais įkurtas mišraus stiliaus parkas.
Liepų g., Aukštadvaris, Trakų raj.
Dvaras Kupiškio rajone, dešiniajame Lėvens krante. Pavadinimas kilęs nuo šalimais esančio Palėvenės miestelio. Iki mūsų dienų išlikę dvaro rūmai, oficina, pieninė, bravoras, sandėlis.
Dvaro g. 7 Stirniškių k., Noriūnų sen., Kupiškio raj.
Leipalingio dvaras – dvaras Druskininkų rajone, Leipalingio miestelyje. Dvaras renovuotas – kapitališkai suremontuotos Leipalingio dvaro patalpos, renovuotas privažiavimas, atnaujinta automobilių stovėjimo aikštelė bei sutvarkytas priešais įėjimą esantis parkelis.
Alėjos g. 26, Leipalingis, Druskininkų raj.
Dvaras turėjo penkias smukles, spirito daryklą (bravorą) ir daug kitų ūkinių pastatų. 1968 m. rūmai nugriauti, o kituose pastatuose įsikūrė kolūkio kontora.
Gudeliai, Gudelių sen., Marijampolės raj.
Istoriniuose šaltiniuose minimas jau nuo XVI a. pab., iki šių dienų išliko 1898 m. statyti klasicistinių bruožų 17 kambarių turintys rūmai, kurių atsiradimą inicijavo dvaro šeimininkas vokietis Koškolis.
Dvaro g. 4, Jakiškių k., Joniškio sen., Joniškio raj.
Dvaro sodybos fragmentus sudaro: 2 baroko stiliaus, aštuonbriaunės prizmės formos svirnai (sienos plotis ir aukštis – po 4 m), pavieniai senieji želdiniai, vandenų, kelių sistemos liekanos. Gyvenamieji dvaro trobesiai neišlikę. Teritorijoje yra ne dvaro laikotarpio (svetimkūnių) pastatų.
Janapolio k., Traupio sen., Anykščių raj.
Veprių dvaras įsikūręs Veprių miestelio vakaruose, Veprių ežero šiaurės vakarų krante. Dvaro sodybą supa landšaftinio parko likučiai. Buvę dvaro ūkiniai pastatai yra gyvenami.
Vepriai, Veprių sen., Ukmergės raj.
Paragių dvaro sodyba – būdingas XVIII a. planinės struktūros dvaro ansamblis. Tai rašytojų SofijosIvanauskaitės-Pšibiliauskienės (1867- 1926) ir Marijos Ivanauskaitės-Lastauskienės (1872-1957), rašiusių bendru Lazdynų Pelėdos slapyvardžiu, tėviškė. Lazdynų Pelėdos muziejus įsteigtas 1966 m.
Paragiai , Papilės sen., Akmenės raj.
Pakėvio dvaras buvo Pakėvio kaime (Kelmės rajonas). Išlikę akmens mūro dvaro rūmai (sienos – tinkuoto plytų mūro), svirnas, tvartas, daržinė (mūryti iš akmenų, fasadai dekoruoti).
Pakėvio k., Vaiguvos sen., Kelmės raj.
Pietinėje Metelių kaimo dalyje, prie keliu Nr. 181 Seirijai–Simnas–Igliauka, stūkso 15 metrų aukščio apžvalgos bokštas. Nuo jo galima apžvelgti Metelio ežerą ir Metelių gyvenvietę.
Meteliai, Seirijų sen., Lazdijų raj.
Barstytalių pelkė – viena iš didžiausių pelkių Žemaitijos nacionaliniame parke. Jos plotas – apie 35 ha. Pelkę supa Barstyčių miškas. Vandens, pelkinės augmenijos, įsiterpusių sausumos salelių mozaikoje prieglobstį randa aibė gyvūnų ir augalų, kuriuos galite stebėti nuo 5 m bokšto.
Barstytaliai, Barstyčių sen., Skuodo raj.
Statant Labanoro regioninio parko bokštą, buvo siekama, kad lankytojai pamatytų kraštovaizdžio įvairovę, kad susipažintų su šio regioninio parko vertybėmis – Lakajų ežerynu ir senąją Labanoro giria.
Mindūnų km., Mindūnų sen., Molėtų raj.
Apžvelgsite Nemuno lankas, Tilžės miestą.
Bardėnų k., Lumpėnų sen., Pagėgių raj.
2006 m. Baršėnų kaime buvo pastatytas 36 metrų aukščio apžvalgos bokštas. Iš bokšto atsiveria nuostabios Sartų ežero ir jo apylinkių panoramos.
Baršėnų k., Kriaunų sen., Rokiškio raj.
Puvočiuose, Omnitel bokšte, yra įrengta apžvalgos aikštelė. Bokštas iškilęs aukščiau miškų, tad nuo apžvalgos aikštelės atsiveria toliai ir aplinkui matosi žalia miškų jūra. Verta įkopti ir pasižvalgyti.
Puvočiai, Marcinkonių sen., Varėnos raj.
Iš kairės į dešinę Jūros upė įteka į Nemuną Čia prasideda paskutinė Nemuno žemupio atkarpa –delta. Pievose priešais Nemuną spindi senvaginis ežeras, vadinamas Marguva.
Bitėnai, Lumpėnų sen., Pagėgių raj.
Uostadvaris, Rusnės sen., Šilutės raj.
Iš 15 m aukščio apžvalgos bokšto galima grožėtis trimis ežero salomis, jo vaizdu, o iš kitos pusės – atsiveriančia Veisiejų panorama.
Kailinių k., Veisiejų sen., Lazdijų raj.
Šalia Krekenavos regioninio parko lankytojų centro 2014 m. pastatytas plieninis asimetrinis su atotampomis apžvalgos bokštas. Jo aukštis – 30 m.
Dobrovolės km., Krekenavos sen., Panevėžio raj.
Medinę valtį primenantis bokštas iškilo Kirkilų kraštovaizdžio draustinyje prie Kirkilų karstinių ežerėlių. Bokšto didžiausias aukštis 31,7 m, viršutinė apžvalgos aikštelė yra 30 m aukštyje.
Kirkilų km., Širvėnos sen., Biržų raj.
Iš Vilkyškių apžvalgos bokšto galima pasidairyti po apylinkes, Vilkyškių miestelį.
Vilkyškiai, Vilkyškių sen., Pagėgių raj.
Tai vienas aukščiausių Lietuvoje apžvalgos bokštų, kurio viršutinė apžvalgos aikštelė įrengta 25 metrų aukštyje.
Merkinė, Merkinės sen., Varėnos raj.
Įrengtas vaizdingoje Ventos ir Virvytės upių santakoje.
Santeklių km., Viekšnių sen., Mažeikių raj.
Jei stovėtumėt čia XX a. aštuntajame dešimtmetyje, prieš Jus pietų kryptimi nutįstų beveik 162 m. kalva, kuri vėliau buvo nukasta. Dabar nukastos kalvos vietoje telkšo beveik 2 ha dydžio telkinys, kurio paviršius yra 140 m aukštyje virš jūros lygio.
Jogaudai, Paukštakių sen., Plungės raj.
15 metrų aukščio apžvalgos bokštas stovi ant 163 m virš jūros lygio aukščio kalvos Bijeikių kaime.
Bijeikių km., Anykščių sen., Anykščių raj.
Apžvalgos bokštas pastatytas tarp Šiaulėnų ir Šaukoto esančiuose kalneliuose, nuo kurio atsiveria Šiaulėnų ir Šaukoto apylinkių vaizdai. Užlipus į jį atsiveria kvapą gniaužianti panorama: galima pamatyti ne tik Radviliškio miestą ir jo apylinkes, bet ir Rėkyvą.
Kalnai, Šaukoto sen., Radviliškio raj.
Tai pirmasis toks takas Baltijos šalyse. Takas medžių lajų viršūnėmis vingiuoja apie 300 metrų ir tolygiai kyla aukštyn iki 21 m aukščio. Keliaujant taku grožėsitės kvapą gniaužiančiais vaizdais. Drąsesni lankytojai galės lipti dar aukščiau – į 35 metrų aukščio bokštą ir apžvelgti Anykščių šilelį, Šventosios upės vingius, lygumas aplink.
Anykščių šilelis, Anykščių sen., Anykščių raj.
Nuo jo matomas tipiškas Žemaitijos kraštovaizdis, tolumoje esantis Bilionių kaimas ir už jo tyvuliuojantys tvenkiniai.
Aukštagirė, Bilionių sen., Šilalės raj.
Kalnalis įsikūręs vaizdingoje vietovėje, apjuostoje plačių Salanto ir Kūlupio slėnių. Nuo bažnyčios pėsčiųjų takas veda prie 15 m aukščio apžvalgos bokšto, nuo kurio atsiveria plačiaklonio Salanto upės slėnio bei Salantų, Imbarės, Kalnalio apylinkių panorama.
Kalnalio k., Imbarės sen., Kretingos raj.
Iš apžvalgos bokšto atsiveria didžiuliai miškingomis salomis iškaišyti padūmavusios pelkės plotai, o medinis takas nuveda į apžvalgos aikštelę.
Čepkelių valstybinis gamtinis rezervatas, Marcinkonių sen., Varėnos raj.
Tai 30 m aukščio apžvalgos bokštas su dviem apžvalgos aikštelėmis. Įlipus į apžvalgos bokštą atsiveria panorama su vaizdingomis Kamanų pelkės plynėmis ir salomis.
Mažulių k., Akmenės sen., Akmenės raj.
Iš šio bokšto galėsite pasigrožėti Jūros upės lankomis, Jūros upės ir Nemuno santaka.
Šereiklaukio k., Vilkyškių sen., Pagėgių raj.
Nuo Švenčionių, arba kitaip vadinamo Kochanovkos (dabar kaimas susigrąžinęs senąjį Meilūnų pavadinimą) apžvalgos bokšto, pastatyto 2008-aisiais, atsiveria Šventos ir Sirvėtos kraštovaizdžio draustinių miškų panoramos, matyti giliame slėnyje tyvuliuojančio Bėlio ežero kontūrai.
Meiliūnų km., Švenčionių sen., Švenčionių raj.
Nuo šio 25 metrų aukščio bokšto atsiveria Ignalinos miesto ir Lietuvos žiemos sporto centro teritorijų vaizdai, taip pat galima pamatyti Vidiškių bažnyčios stogus.
Bokšto g., Ignalina, Ignalinos raj.
2004 metais ant Šiliniškių gūbrio buvo pastatytas 60 m aukščio telekomunikacijų bokštas, kuriame 30 m aukštyje įrengta apžvalgos aikštelė. Bokštą eksploatuoja UAB „Bitė Lietuva“.
Šiliniškių km., Linkmenų sen., Ignalinos raj.
Boštas 15 m aukščio. Tai puiki apžvalgos vieta. Užlipus į kalną atsiveria gražus kraštovaizdis.
Sedulos g., Tytuvėnai, Kelmės raj.
Iš čia pamatysi Platelių ir Beržoro ežerus, Siberijos pelkę – vieną vertingiausių pelkių Žemaitijos nacionaliniame parke, paskelbtą telmologiniu draustiniu.
Plateliai, Platelių sen., Plungės raj.
Iš atnaujinto apžvalgos bokštelio atsiveria įspūdinga Neries slėnio panorama.
Varliškės, Vievio sen., Elektrėnų raj.
Išskirtinės arkos formos regykla įrengta 2013 m. Iš 14 metrų aukščio atsiveria Etnokultūrinis Salų kaimas, aiškiai matoma jo gatvinė struktūra.
Didžiasalio km., Ignalinos sen., Ignalinos raj.
Pastatytas ant stataus Ventos upės kranto, Papilės girininkijos teritorijoje. Atlikus kraštovaizdžio formavimo kirtimą, iš apžvalgos bokšto atsivėrė gražus Ventos upės vingio vaizdas bei šalia esančio Papilės miestelio panorama.
Papilė, Papilės sen., Akmenės raj.
Į Drevernos apylinkes, marias, Naglių gamtinį rezervatą galima pažvelgti iš 15 metrų aukščio apžvalgos bokšto.
Dreverna, Priekulės sen., Klaipėdos raj.
Iš čia visas Kretuono ežeras matosi kaip ant delno. Kalno papėdėje auganti senų medžių alėja žymi kadaise čia buvusio dvaro vietą.
Lygumai, Švenčionėlių sen., Švenčionių raj.
Iš įrengto apžvalgos bokšto galima pamatyti Neries metamos Velniakampio kilpos – didžiausios per 510 km upės ilgį – pradžią, pasižvalgyti po pušynais vilnijančias apylinkes
Ausiutiškės, Vievio sen., Elektrėnų raj.
Vartotojo vardas
Elektroninis paštas
Free (0 EUR)
Bankinis pavedimas
Sutinku su taisyklėmis
Vartotojo vardas arba el.paštas
Slaptažodis
Naujausi komentarai