Ką pamatyti Lietuvoje
Statant Labanoro regioninio parko bokštą, buvo siekama, kad lankytojai pamatytų kraštovaizdžio įvairovę, kad susipažintų su šio regioninio parko vertybėmis – Lakajų ežerynu ir senąją Labanoro giria.
Mindūnų km., Mindūnų sen., Molėtų raj.
Pietinėje Metelių kaimo dalyje, prie keliu Nr. 181 Seirijai–Simnas–Igliauka, stūkso 15 metrų aukščio apžvalgos bokštas. Nuo jo galima apžvelgti Metelio ežerą ir Metelių gyvenvietę.
Meteliai, Seirijų sen., Lazdijų raj.
2004 metais ant Šiliniškių gūbrio buvo pastatytas 60 m aukščio telekomunikacijų bokštas, kuriame 30 m aukštyje įrengta apžvalgos aikštelė. Bokštą eksploatuoja UAB „Bitė Lietuva“.
Šiliniškių km., Linkmenų sen., Ignalinos raj.
Puvočiuose, Omnitel bokšte, yra įrengta apžvalgos aikštelė. Bokštas iškilęs aukščiau miškų, tad nuo apžvalgos aikštelės atsiveria toliai ir aplinkui matosi žalia miškų jūra. Verta įkopti ir pasižvalgyti.
Puvočiai, Marcinkonių sen., Varėnos raj.
Išskirtinės arkos formos regykla įrengta 2013 m. Iš 14 metrų aukščio atsiveria Etnokultūrinis Salų kaimas, aiškiai matoma jo gatvinė struktūra.
Didžiasalio km., Ignalinos sen., Ignalinos raj.
Tai pirmasis toks takas Baltijos šalyse. Takas medžių lajų viršūnėmis vingiuoja apie 300 metrų ir tolygiai kyla aukštyn iki 21 m aukščio. Keliaujant taku grožėsitės kvapą gniaužiančiais vaizdais. Drąsesni lankytojai galės lipti dar aukščiau – į 35 metrų aukščio bokštą ir apžvelgti Anykščių šilelį, Šventosios upės vingius, lygumas aplink.
Anykščių šilelis, Anykščių sen., Anykščių raj.
2006 m. Baršėnų kaime buvo pastatytas 36 metrų aukščio apžvalgos bokštas. Iš bokšto atsiveria nuostabios Sartų ežero ir jo apylinkių panoramos.
Baršėnų k., Kriaunų sen., Rokiškio raj.
Įrengtas vaizdingoje Ventos ir Virvytės upių santakoje.
Santeklių km., Viekšnių sen., Mažeikių raj.
Tai 30 m aukščio apžvalgos bokštas su dviem apžvalgos aikštelėmis. Įlipus į apžvalgos bokštą atsiveria panorama su vaizdingomis Kamanų pelkės plynėmis ir salomis.
Mažulių k., Akmenės sen., Akmenės raj.
Medinę valtį primenantis bokštas iškilo Kirkilų kraštovaizdžio draustinyje prie Kirkilų karstinių ežerėlių. Bokšto didžiausias aukštis 31,7 m, viršutinė apžvalgos aikštelė yra 30 m aukštyje.
Kirkilų km., Širvėnos sen., Biržų raj.
Šalia Krekenavos regioninio parko lankytojų centro 2014 m. pastatytas plieninis asimetrinis su atotampomis apžvalgos bokštas. Jo aukštis – 30 m.
Dobrovolės km., Krekenavos sen., Panevėžio raj.
15 metrų aukščio apžvalgos bokštas stovi ant 163 m virš jūros lygio aukščio kalvos Bijeikių kaime.
Bijeikių km., Anykščių sen., Anykščių raj.
Iš 15 m aukščio apžvalgos bokšto galima grožėtis trimis ežero salomis, jo vaizdu, o iš kitos pusės – atsiveriančia Veisiejų panorama.
Kailinių k., Veisiejų sen., Lazdijų raj.
Apžvelgsite Nemuno lankas, Tilžės miestą.
Bardėnų k., Lumpėnų sen., Pagėgių raj.
Iš apžvalgos bokšto atsiveria didžiuliai miškingomis salomis iškaišyti padūmavusios pelkės plotai, o medinis takas nuveda į apžvalgos aikštelę.
Čepkelių valstybinis gamtinis rezervatas, Marcinkonių sen., Varėnos raj.
Nuo šio 25 metrų aukščio bokšto atsiveria Ignalinos miesto ir Lietuvos žiemos sporto centro teritorijų vaizdai, taip pat galima pamatyti Vidiškių bažnyčios stogus.
Bokšto g., Ignalina, Ignalinos raj.
Boštas 15 m aukščio. Tai puiki apžvalgos vieta. Užlipus į kalną atsiveria gražus kraštovaizdis.
Sedulos g., Tytuvėnai, Kelmės raj.
Jei stovėtumėt čia XX a. aštuntajame dešimtmetyje, prieš Jus pietų kryptimi nutįstų beveik 162 m. kalva, kuri vėliau buvo nukasta. Dabar nukastos kalvos vietoje telkšo beveik 2 ha dydžio telkinys, kurio paviršius yra 140 m aukštyje virš jūros lygio.
Jogaudai, Paukštakių sen., Plungės raj.
Iš įrengto apžvalgos bokšto galima pamatyti Neries metamos Velniakampio kilpos – didžiausios per 510 km upės ilgį – pradžią, pasižvalgyti po pušynais vilnijančias apylinkes
Ausiutiškės, Vievio sen., Elektrėnų raj.
Į Drevernos apylinkes, marias, Naglių gamtinį rezervatą galima pažvelgti iš 15 metrų aukščio apžvalgos bokšto.
Dreverna, Priekulės sen., Klaipėdos raj.
Barstytalių pelkė – viena iš didžiausių pelkių Žemaitijos nacionaliniame parke. Jos plotas – apie 35 ha. Pelkę supa Barstyčių miškas. Vandens, pelkinės augmenijos, įsiterpusių sausumos salelių mozaikoje prieglobstį randa aibė gyvūnų ir augalų, kuriuos galite stebėti nuo 5 m bokšto.
Barstytaliai, Barstyčių sen., Skuodo raj.
Uostadvaris, Rusnės sen., Šilutės raj.
Tai vienas aukščiausių Lietuvoje apžvalgos bokštų, kurio viršutinė apžvalgos aikštelė įrengta 25 metrų aukštyje.
Merkinė, Merkinės sen., Varėnos raj.
Nuo jo matomas tipiškas Žemaitijos kraštovaizdis, tolumoje esantis Bilionių kaimas ir už jo tyvuliuojantys tvenkiniai.
Aukštagirė, Bilionių sen., Šilalės raj.
Pastatytas ant stataus Ventos upės kranto, Papilės girininkijos teritorijoje. Atlikus kraštovaizdžio formavimo kirtimą, iš apžvalgos bokšto atsivėrė gražus Ventos upės vingio vaizdas bei šalia esančio Papilės miestelio panorama.
Papilė, Papilės sen., Akmenės raj.
Kalnalis įsikūręs vaizdingoje vietovėje, apjuostoje plačių Salanto ir Kūlupio slėnių. Nuo bažnyčios pėsčiųjų takas veda prie 15 m aukščio apžvalgos bokšto, nuo kurio atsiveria plačiaklonio Salanto upės slėnio bei Salantų, Imbarės, Kalnalio apylinkių panorama.
Kalnalio k., Imbarės sen., Kretingos raj.
Iš čia pamatysi Platelių ir Beržoro ežerus, Siberijos pelkę – vieną vertingiausių pelkių Žemaitijos nacionaliniame parke, paskelbtą telmologiniu draustiniu.
Plateliai, Platelių sen., Plungės raj.
Nuo Švenčionių, arba kitaip vadinamo Kochanovkos (dabar kaimas susigrąžinęs senąjį Meilūnų pavadinimą) apžvalgos bokšto, pastatyto 2008-aisiais, atsiveria Šventos ir Sirvėtos kraštovaizdžio draustinių miškų panoramos, matyti giliame slėnyje tyvuliuojančio Bėlio ežero kontūrai.
Meiliūnų km., Švenčionių sen., Švenčionių raj.
Iš šio bokšto galėsite pasigrožėti Jūros upės lankomis, Jūros upės ir Nemuno santaka.
Šereiklaukio k., Vilkyškių sen., Pagėgių raj.
Iš Vilkyškių apžvalgos bokšto galima pasidairyti po apylinkes, Vilkyškių miestelį.
Vilkyškiai, Vilkyškių sen., Pagėgių raj.
Iš atnaujinto apžvalgos bokštelio atsiveria įspūdinga Neries slėnio panorama.
Varliškės, Vievio sen., Elektrėnų raj.
Apžvalgos bokštas pastatytas tarp Šiaulėnų ir Šaukoto esančiuose kalneliuose, nuo kurio atsiveria Šiaulėnų ir Šaukoto apylinkių vaizdai. Užlipus į jį atsiveria kvapą gniaužianti panorama: galima pamatyti ne tik Radviliškio miestą ir jo apylinkes, bet ir Rėkyvą.
Kalnai, Šaukoto sen., Radviliškio raj.
Iš čia visas Kretuono ežeras matosi kaip ant delno. Kalno papėdėje auganti senų medžių alėja žymi kadaise čia buvusio dvaro vietą.
Lygumai, Švenčionėlių sen., Švenčionių raj.
Iš kairės į dešinę Jūros upė įteka į Nemuną Čia prasideda paskutinė Nemuno žemupio atkarpa –delta. Pievose priešais Nemuną spindi senvaginis ežeras, vadinamas Marguva.
Bitėnai, Lumpėnų sen., Pagėgių raj.
Trakų pusiasalio pilis, vadinama Didžiąja pilimi, yra Trakų mieste, 0, 1 km į šiaurę nuo Karaimų gatvės pradžios, Kęstučio gatvės gale. Vakarinėje ir pietvakarinėje pusėje pilį nuo miesto skiria išlikęs gynybinis griovys- fosa. Pilies teritorijoje yra XIX a. vidurio sodinto parko fragmentai.
Kęstučio g., Trakai, Trakų raj.
Klaipėdos pilis arba Memelburgas (vok. Memelburg) buvo pastatyta 1253 m. strategiškai svarbioje kuršių žemės vietoje – Dangės žiočių kairiajame krante, netoli Klaipėdos sąsiaurio, jungiančio Kuršių marias su Baltijos jūra. Šiuo metu išlikusiuose pilies bastionuose veikia muziejus.
Pilies g. 4, Klaipėda, Klaipėdos raj.
Panemunės pilis – renesanso stiliaus rezidencinė pilis Jurbarko rajone, Pilies I (arba Vytėnų) gyvenvietėje, pastatyta ant aukšto Nemuno kranto. Architektūros paminklas. Pilis priklauso Vilniaus dailės akademijai.
Vytėnų g. 53 Pilies k., Skirsnemunės sen., Jurbarko raj.
Ekspozicija „Ginklai ir pilies ikonografija“ supažindina su XIV a. II pusės bei XVII a. pradžios Vilniaus pilių rekonstrukciniais maketais, ginkluote, ikonografine senojo Vilniaus medžiaga. Bokšto viršuje įrengta apžvalgos aikštelė.
Arsenalo g. 5, Vilnius, Vilniaus raj.
Pilį XVI a. viduryje pastatė kviestiniai meistrai iš Švedijos kunigaikščio Mato Giedraičio ir jo sūnaus Martyno Giedraičio lėšomis. XVII a. per. Buvo pastatyti puošnūs dvaro rūmai, įkurtas renesansinis sodas.
Baltadvaris, Videniškių sen., Molėtų raj.
Salos pilis stovi Galvės ežero Pilies saloje, Galvės ežero hidrografinio draustinio ir Trakų salos ir pusiasalio pilių kultūrinio rezervato teritorijoje.
Kęstučio g. 4, Trakai, Trakų raj.
Norviliškių pilis yra rezidencinė pilis Norviliškėse, Šalčininkų rajone, Dieveniškių istoriniame regioniniame parke. Tai XVI a. menantis statinys. Visai neseniai restauruotą Norviliškių pilies kompleksą sudaro trijų aukštų pilies rūmai, restauruoti pilies svečių namai bei pirtis.
Norviliškės, Dieveniškių sen., Šalčininkų raj.
Biržų pilis, Biržų tvirtovė – pilis Biržuose, Širvėnos ežero pietinėje pakrantėje. Pilyje įrengtas Biržų krašto muziejus „Sėla“ ir biblioteka. Pilis yra bastioninio tipo tvirtovė, geriausiai išsilaikiusi šiaurės rytų Europoje ir vienintelė Lietuvoje. Renesansinė bastioninė pilis, istorijos ir architektūros paminklas.
Radvilos g., Biržai, Biržų raj.
Siesikų pilis – XVI amžiaus rezidencinė pilis netoli Siesikų ant Siesikų ežero kranto, Daumantų-Siesickių dvaras.
Siesikai, Siesikų sen., Ukmergės raj.
Rokantiškių piliavietė, dar vadinama pilies kalnu. Šiuo metu visuomenei ne tik atvertos archeologines vertybes, bet ir sutvarkytas pats pilies kalnas
Rokantiškės, Naujosios Vilnios sen., Vilniaus raj.
Eišiškių pilis, Eišiškių piliavietė – piliakalnis Šalčininkų rajono savivaldybės teritorijoje, į rytus nuo Eišiškių. Kartais vadinama Gornostajiškių piliaviete. Piliavietė pasiekiama pavažiavus iš Eišiškių link Šalčininkų plentu 126 Šalčininkai–Butrimonys–Eišiškės 1,4 km, yra kairėje šiaurėje, apaugusi.
Eišiškės, Eišiškių sen., Šalčininkų raj.
Kauno pilis yra Kauno miesto muziejaus skyrius: čia eksponuojamos tapybos, skulptūros, keramikos ir kitos parodos, vyksta šventiniai renginiai.
Pilies g. 17, Kaunas, Kauno raj.
Senųjų Trakų piliavietė yra už trijų kilometrų nuo Trakų. Piliavietės rytinėje dalyje per griovį yra supiltas pylimas įvažiuoti į piliavietę ir bažnyčią, kurie yra piliavietės šiaurės vakariniame pakraštyje.
Pilies g., Senieji Trakai, Trakų raj.
Raudondvario pilies dvaras – XVII a. pradžios Lietuvos renesanso architektūros paminklas. Raudondvario ansamblio pagrindinis pastatas – XVII a. antrosios pusės pilis–rūmai su bokštu.
Pilies takas 1, Raudondvaris, Kauno raj.
Jei norite atsistoti ant tos pačios žemės kaip Didysis Lietuvos kunigaikštis Vytautas ar kaip Barbora Radvilaitė, laukdama Žygimanto Augusto, ilgesingai apžvelgti Asvejos ežero pakrantes, privalote užkopti ant Dubingių piliakalnio,.
Dubingiai, Dubingių sen., Molėtų raj.
Medininkų pilis – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos mūrinė gardinė pilis istorinėje Aukštaitijoje, pietrytinėje Lietuvoje, 31 km nuo Vilniaus centro, netoli Medininkų.
Šv. Kazimiero g. 2, Medininkai, Vilniaus raj.
Vartotojo vardas
Elektroninis paštas
Free (0 EUR)VIP (2 EUR)
Bankinis pavedimas
Sutinku su taisyklėmis
Vartotojo vardas arba el.paštas
Slaptažodis
Naujausi komentarai