Category: Etnografinis kaimas

Grabijolai – kairiajame Neries krante išsidėstęs gatvinis – rėžinis 25 sodybų kaimas, kuriame išlikę nemaža senosios medinės architektūros statinių, įdomios puošybos.

Kaimas yra nykstantis, šiuo metu jame gyvena trys sentikių šeimos, tačiau jis yra labai svarbus Lietuvos sentikių bendruomenės gyvenime.

Poškonių senumą rodo archeologiniai paminklai, kaimavietės plano struktūra ir savita senovinių gyvenviečių padėtis pagal Gaujos upelį.

Rimašių kaimavietės sodybos įsikūrusios kairiajame Gaujos krante, atkartoja jos vingį.

Kaimas įsikūręs tarp Gaujos upės intako Berželio ir šiaurinėje pusėje esančios aukštumos, prie Dieveniškių – Geranainių kelio.

Zervynos – etnografinis gatvinis kaimas Varėnos rajone, Dzūkijos nacionalinio parko teritorijoje abipus Ūlos upės bei jos intako Pavilnio. Respublikinės reikšmės architektūros paminklas, turintis 48 sodybas, kurių 8 paskelbtos etnografinėmis.

Minijos kaimas pirmą kartą paminėtas 1540 m. Tai unikalus gatvinis upinis kaimas.

Dargaičių kaimas – vienas gatvinio rėžinio tipo išlikusių kaimų, išlaikęs plano ir erdvių struktūros elementus, liudijančius to laikotarpio lietuvių materialią kultūrą.

Kaimas išsidėstęs prie Molėtų-Balninkų kelio, ant kalvos, Gilužio ežero šiaurės rytiniame krante. Planas būdingas į vienkiemius išskirstytiems kaimams.

2 sodybų kaimas. 7 paminkliniai pastatai: 1 pirkia, 2 svirnai, 1 tvartas, 2 kluonai ir 1 pirtis. Kaimas išsidėstęs ~12 km į šiaurės rytus nuo Molėtų.