Category: Kitos vietos

Pasakojama, kad šiame slėnyje XIX – XX a. pr. stovėjusiuose barakuose buvo įsikūrusios iš Mėmelio už laisvą elgesį ištremtos laisvo elgesio moterys,turėjusios dirbti kopų apželdinimo darbus. Kita šios vietos pavadinimo versija – 1870 m. barakuose buvo apgyvendinta dalis čia dirbusių prancūzų belaisvių, atsiradusių Kuršių nerijoje Prancūzijos – Prūsijos karo (1870…

Juodkrantės sengirėje, Dendrologiniame take, įrengta įspūdinga garsų gaudyklė, primenanti megafoną. Ši trijų metrų aukščio ir tiek pat ilgio medinė garsų gaudyklė turi siaurąją ir plačiąją angas. Pridėjus ausį prie siaurosios angos ar įžengus į plačiąją galima klausytis „sugautų“ miško garsų bei mėgautis supančia aplinka. Tačiau tam penkių minučių neužteks, įžengus…

Eduardo Jonušo aplankyta Nida ir ten patirti įspūdžiai buvo jam lemtingi visam gyvenimui. Čia jis aptiko benykstančio kuršininkų gyvenimo vaizdą (Nidoje dar gyveno nedidelė sugrįžusių kuršininkų dalis). Su kai kuriais iš jų artimiau susipažino E. Jonušas, apsigyvenęs Nidoje 1971 m. Menininkas trisdešimt metų paskyrė šio krašto, kuris pokaryje buvo sąmoningai…

Miškoninkų kapinaitėse, esančiose prie Nidos – Smiltynės plento bei G. D. Kuverto gatvės sankryžos, stovi paminklas Georgui Dovidui Kuvertui, pastatytas 1864 m. G. D. Kuvertas 1825 m. pardėjo apsodinti pušimis prie Nidos priartėjusią kopą, taip savo darbais įrodydamas, kad galima “sutramdyti” įsisiautėjusią pustomo smėlio stichiją. G. D. Kuvertas mirė 1856…

Kalno pavadinimas kilęs nuo žodžio „urbas“ (duobė, skylė), nes šios kopos viršūnėje būta įdubos. Ant Urbo kalno puikuojasi Nidos švyturys. Šiuo metu ant kalno įrengta apžvalgos aikštelė. Tai puiki vieta tradiciniams renginiams. Vasaros vakarais ant Urbo kalno organizuojamos kinų peržiūros. Nuo čia leidžiasi tradicinė Joninių eisena. Tai viena iš pirmųjų…

Rašytojas, dramaturgas, vertėjas Viktoras Miliūnas 1961-1986 metais gyveno ir kūrė Nidoje. 1961 m. pusę dviejų galų žvejo namo G. D. Kuverto gatvėje Nidoje nusipirko Miliūnų šeima. Nors V. Miliūnas tada dar nežinojo, kad Nida jam taps viskuo – naujai atsivėrusiu smėlynų ir miškų pasauliu tarp jūros ir marių, kuriame jis…

Šis metalo plastikos darbas buvo pagamintas “Lietuvos pašto” užsakymu, siekiant priminti pašto istoriją. Arkliais traukiamą karietą vaizduojantis bareljefas kartu primena XVII – XIX a. pirmos pusės europinės reikšmės pašto kelią, ėjusį per Kuršių neriją ir sujungusį Vakarų Europą, Vidurio Europą ir Pabaltįjį. Bareljefas puošia pašto pastato priekinį fasadą. Bareljefas atidengtas…

Dviejų valstybių, Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos, teritorijoje esantis išskirtinis žmogaus ir gamtos kūrinys – Kuršių nerija – į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą buvo įtraukta 2000 m. gruodžio mėnesį. Šiam įvykiui atminti Nidoje, Lotmiškio gatvės pradžioje pastatytas atminties ženklas – piramidė, primenantis ir įpareigojantis sergėti ir tausoti Kuršių nerijos kultūrinį…

Palangos koncertų salės fasadą puošiantis dainininko ir dainų tekstų autoriaus Stasio Povilaičio autografas oficialiai pripažintas didžiausiu parašu šalyje. Šį Lietuvos rekordą įregistravo agentūra „Factum“. Ilgą laiką Palangoje gyvenusio bei koncertavusio S. Povilaičio vardas yra itin glaudžiai susijęs su kurortu. Buvusioje Palangos vasaros estradoje, po rekonstrukcijos virtusioje modernia Palangos koncertų sale,…

Daugiau nei prieš 120 metų grafo Juozapo Tiškevičiaus sukurta autentiška alėja buvo pirmasis Palangos parkas ir tuometis kurorto centras. Šiomis dienomis pasivaikščiojimams skirta alėja tęsiasi nuo Kurhauzo iki Kęstučio gatvės, einant šiuo taku taip pat galima užsukti į Palangos koncertų salę ir sudalyvauti įvairiuose renginiuose. Palangiškių ir miesto svečių pamėgta…