Category: Lankytinos vietos

Bareljefas „Pašto karieta“ buvo pagamintas "Lietuvos pašto" užsakymu, siekiant priminti pašto istoriją. Arkliais traukiamą karietą vaizduojantis bareljefas kartu primena XVII – XIX a. pirmos pusės europinės reikšmės pašto kelią, ėjusį per Kuršių neriją ir sujungusį Vakarų Europą, Vidurio Europą ir Pabaltįjį. Bareljefas puošia pašto pastato priekinį fasadą. Bareljefas atidengtas 1977…

Varinė skulptūra vaizduojanti visiems gerai žinomos legendos personažų deivės Jūratės ir žvejo Kastyčio meilės sceną. Skulptūra pastatyta 1984 m. tuometinių poilsio namų "Jūratė" užsakymu, ji įkomponuota vidiniame kieme, skvere su baseinėliu. Skulptūros autorius Eduardas Jonušas.

Dviejų valstybių, Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos, teritorijoje esantis išskirtinis žmogaus ir gamtos kūrinys – Kuršių nerija – į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą buvo įtraukta 2000 m. gruodžio mėnesį. Šiam įvykiui atminti Nidoje, Lotmiškio gatvės pradžioje pastatytas UNESCO atminimo ženklas – piramidė, primenantis ir įpareigojantis sergėti ir tausoti Kuršių nerijos…

Skulptoriaus Juozo Ruzgo sukurta dekoratyvinė skulptūra „Neringa“ Nidos centriniame skvere pastatyta 2013 m. rudenį. Tuo metu tvarkomame skvere miestui dovanota skulptūra atsidūrė laikinai, renkant jai tinkamiausią vietą, tačiau taip ir nebuvo perkelta. 2014 m. pavasarį baigus tvarkyti centrinį Nidos skverą, skulptūra jame pasiliko kaip kompozicinė dominantė. Bronzinis kelių metrų aukščio…

Dekoratyvinė skulptūra „Nidos briedis“įamžina didingiausią Kuršių nerijos gyvūną – briedį, neretai laikomą Kuršių nerijos miškų simboliu. Kad šių dienų Neringos gyventojai ir svečiai vis dar neabejingi šiam gyvūnui, patvirtino 2011 m. Neringos savivaldybės kvietimas siūlyti idėjas Neringos 50 – ties metų jubiliejui įamžinti. Daugelis miesto gyventojų ir svečių pritarė, kad…

Vėtrungių ekspozicija Nidos krantinėje. Šiuo metu marių krantinėje Nidoje galima išvysti 82 Neringos istorijos muziejui priklausančias vėtrunges.19 a. aplink kuršių marias buvo 133 kaimai ir tam, kad būtų galima juos kontroliuoti, tuometinis inspektorius Ernstas Vilhelmas Berbomas sukūrė kuklius stačiakampio formos ženklus su skirtingų dviejų spalvų geometriniu piešiniu. Juodą ir baltą…

2020 m. rugsėjo 25 dieną Nidoje buvo atidaryta ir pristatyta klaipėdietės Aidos Pečeliūnienės sukurta ir Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai padovanota ekspozicija „Gyvenimas Kuršių nerijoje XIX a. viduryje“. Tai bendras Kuršių nerijos nacionalinio parko ir Neringos savivaldybės projektas, siekiant pristatyti gausiems kurorto lankytojams dabar jau egzotiškai atrodantį gyvenimą smėlio pusiasalyje….

Marijampolės geležinkelio stoties pastatas turi didelę architektūrinę vertę. 1923 m. stotį projektavo inžinierius Edmundas Frykas. Stotis baigta statyti 1924 m. pabaigoje. Kompozicijos ir stiliaus atžvilgiu Marijampolės geležinkelio stotis originali tarp šios paskirties statinių Lietuvoje. Planas netaisyklingos formos, sąlygotas patalpų zonavimo. Marijampolės geležinkelio stotis dviaukštė, su stambiu vietinio vandentiekio bokštu centre…

Palangos koncertų salės fasadą puošiantis dainininko Stasio Povilaičio autografas oficialiai pripažintas didžiausiu parašu šalyje. Šį Lietuvos rekordą įregistravo agentūra „Factum“. Ilgą laiką Palangoje gyvenusio bei koncertavusio S. Povilaičio vardas yra itin glaudžiai susijęs su kurortu. Buvusioje Palangos vasaros estradoje, po rekonstrukcijos virtusioje modernia Palangos koncertų sale, dešimtmečius aidėjo S. Povilaičio…

Daugiau nei prieš 120 metų grafo Juozapo Tiškevičiaus sukurta autentiška alėja buvo pirmasis Palangos parkas ir tuometis kurorto centras. Šiomis dienomis pasivaikščiojimams skirta grafų Tiškevičių alėja tęsiasi nuo Kurhauzo iki Kęstučio gatvės, einant šiuo taku taip pat galima užsukti į Palangos koncertų salę ir sudalyvauti įvairiuose renginiuose. Palangiškių ir miesto…