Alytaus piliakalnis su gyvenviete, Vienuolyno kalnas, Švento Jono kalnas, Joninių kalnas – piliakalnis ir senovinė gyvenvietė Alytaus rytinėje dalyje, Nemuno dešiniajame krante, Alytupio ir Nemuno santakoje. Pasiekiamas iš Nemuno dešiniajame krante esančio senojo (pirmojo) Alytaus centrinės A. Juozapavičiaus gatvės pasukus į Merkinės gatvę, iš jos – į Piliakalnio gatvę, važiuojant laikytis arčiau dešiniojo Nemuno kranto – iš viso 1,1 km, yra kairėje.
Alytaus piliakalnis – šimtmečius menąs miesto įkūrimo liudininkas, kurio papėdę šiandien puošia skulptūrų ekspozicija „Alytaus piliakalnio protėviai“. Greta įrengta poilsio zona su pavėsinėmis, laužavietėmis, vaikų žaidimo aikštelėmis ir pasivaikščiojimo takais. Piliakalnis datuojamas I tūkst. vid. – XIV a. Ant jo stovėjo medinė Alytaus pilis.
Piliakalnis apipintas nesuskaičiuojama gausybe legendų. Viena iš jų byloja apie meilę ir miesto vardo atsiradimą. Kadaise gyveno kunigaikštis Alyta, kuris pamilo vaidilutę Mirgrausėlę. Vietos pilį užpuolė kryžiuočiai. Kovoje krito daug karių, Alyta prasiveržė iš kryžiuočių apsupties, nujojo į Gabijos kalnelį, kur Mirgrausėlė kurstė šventąją ugnį, ją paslėpė ir grįžo į kovą. Narsiai kovėsi, bet žuvo. Mirgrausėlė tai sužinojusi taip graudžiai verkė, kad jos ašaros upeliu pradėjo tekėti į Nemuną. Upelį žyniai pavadino Alytupiu, o greta įsikūrusį miestą – Alytumi. Ir šiandien į Nemuną teka Mirgrausėlės ašarų upelis, o seni žmonės sako, kad iš to upelio atsigėrę dar nemylėję – įsimyli, o kas myli – pamilsta dar labiau.