ANYKŠČIŲ ŠILELIO EKOTAKAS

Įrengta Kauno marių pakrantėje, kur vyrauja mišrus miškas. Stovyklavietėje skirta atokvėpiui, ilgalaikiam poilsiavimui su palapinėmis.

Netoli pagrindinio kelio, nuostabioje miško aikštelėje pastatyta pavėsinė su miško baldais, įrengta patogi laužavietė su suolais.

Pajūryje yra du kabantys tiltai per Jūros upę, nutolę apie 0,5 km atstumu vienas nuo kito.

Nemakščių Švč. Trejybės bažnyčia stovi Nemakščių miestelyje, prie senojo Žemaičių plento.

Senosios Įpilties archeologijos paminklų kompleksą sudaro 3 piliakalniai, kapinynas ir apeiginis akmuo. Prie tvenkinio stūkso įspūdingas didžiulis piliakalnis, vadinamas Pilale, Marijos kalneliu.

Kadaise ties Grabijolais, abiejuose Neries krantuose didžiulius plotus užėmė pilkapynai. Vienas iš čia esančių pilkapių itin įspūdingas – jo skersmuo net 37 metrai.

Pastatytas 1929 m. Pirmame aukšte buvo gyvenamosios patalpos, antrame – kino salė.

Šios ga­liū­nės au­ga Kei­žo­nių kai­me. Me­džių aukš­tis sie­kia net 22 ir 24 met­rus, o ka­mie­nų sker­sme­nys yra 1,1 ir 1,3 met­ro. Gam­tos pamin­klais pa­skelb­tos 1984 m., o vals­ty­bės sau­go­mu gam­ti­nio kraš­to­vaiz­džio objek­tu – 1999 m.

200 kvadratinių metrų moderni erdvė yra viena iš didžiausių ir svarbiausių parodų vietų ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse, skirta klasikinei, tradicinei fotografijai bei inovatyviems šiuolaikinio meno projektams.

Ji susiformavo XVIII a. pabaigoje – XIX a. pradžioje, o dabar tapo neįkainojama architektūrine vertybe, ypač įdomia turistams.

Veikia ekspozicija „Lietuvos proistorė“. Eksponuojama daugiau kaip 4 tūkstančiai archeologinių radinių nuo pirmųjų gyventojų pasirodymo Lietuvos teritorijoje XI tūkstantmetyje pr. Kr. iki Lietuvos valstybės susidarymo XIII a.

Darsūniškio Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia stovi Darsūniškio kaime, Nemuno dešiniajame krante. Klasicistinė, turi baroko bruožų. Parapijoje yra kapinių koplyčia.

XIX a. pradžioje pastatyta kelių sankryžoje. Čia yra įvairios paskirties patalpų: kambariai užkandinei, nakvynei ir didžiulis tvartas, kur buvo laikomi arkliai, karietos, pakinktai ir kiti daiktai. Šiuo metu pastatas priklauso Asvejos regioninio parko direkcijai.

Bažnyčia pastatyta 1885 m. klebono Mykolo Chodoravičiaus rūpesčiu. Bažnyčia neoromaninė, bazilikinė, stačiakampio plano (52 x 26 m), su pusapskrite apside, dvibokštė.

Karalienės liūnas – šaltinis, esantis Utenos apsk., Anykščių raj., prie Pašventupio kaimo. Atsiveria Šventosios upės slėnio dešinėje pusėje. Respublikinės reikšmės hidrogeologiniu paminklu paskelbtas 1964 m.

Senosios žydų kapinės yra nedidelėje kalvoje, apaugusioje retomis pušimis. Aptvertos vielos tinklo tvora. Išlikę keletas senų akmeninių antkapinių paminklų.

Sutvarkyta ir pritaikyta rekreacijai Didžiosios Dailidės ežero aplinka: nutiesti pėsčiųjų ir dviračių takai, įrengtas teritorijų apšvietimas, paplūdimys, poilsio aikštelės.

Neries vagoje, arčiau kairiojo kranto, guli akmuo, vadinamas Balnu. Jis minimas jau 1857 m. Nerimi plaukusio Konstantino Tiškevičiaus knygoje „Neris ir jos krantai“.

Kuktiškėse pirmoji bažnyčia pastatyta 1604 m. Nauja bažnyčia – eklektinio stiliaus, H raidės pavidalo. Fasadas su keturiomis kolonomis. Vidaus kolonos su aštuoniabriauniais pjedestalais.

Kultūros istorikas Z. Gliogeris apie šį akmenį rašė: „Prie miestelio iš Nemuno glėbio iškilęs didžiulis akmuo. Iš tolo jis man pasirodė kaip pakrantėje stovintis bokštas.“

Tiltas eismui atidarytas 2011 m. spalio 28 d. Jo ilgis 257,80 m, aukštis – 25 m, plotis – 14,37 m.

Sodyboje atkurta malūnininko troba, restauruotas vienintelis Šiauliuose išlikęs XIX a. II p. Lietuvos tradicinės medinės architektūros statinys – Žaliūkių vėjo malūnas.