Anksčiau Badauskių akmuo gulėjo ant miško ir lauko ribos. 1910-aisiais Badauskių kaimui skirstantis į vienkiemius, riedulys buvo pastatytas ant sukasto kapčiaus (ragavinio).
Badauskių akmuo – magminės kilmės uolienos (pilko granito) dalis, prieš 240–15 tūkstančius metų atkeliavusi iš šiaurės kartu su kontinentiniais ledynais. Dalis akmens yra po žeme. Matomos dalies aukštis – pusė metro, ilgis – 0,8 metro, plotis – 0,7 metro. Horizontali riedulio apimtis – 2,2 metro.
Badauskių akmuo saugomas Vijurkų geomorfologiniame draustinyje.
Ant didelių akmenų neretai randama iškaltų ženklų: paslaptingų raštaženklių, inicialų, datų, riboženklių. Daugelio ženklų prasmė nesuprantama, bet egzistuoja ne viena hipotezė.
Akmenys kaip ribų ženklai vartojami nuo neatmenamų laikų. Šiai paskirčiai jie labai tiko dėl savo patvarumo ir pastovumo. Lietuvos didžiosios kunigaikštystės sutartyse su kaimynais minimi akmenys, kuriais žymima valstybinė siena, nurodomi net atskirų akmenų vardai. Manoma, kad riboženkliu tarnavo ir šis rausvai pilkas, suapvalintos piramidės formos akmuo. Jo pietryčių pusėje iškalti du kryžiai ir laužyta linija. Tarp abiejų kryžių nubrėžta linija, turbūt, ir parodo, jog šioje vietoje buvo žemių riba. Spėjama, kad aukštesnis kryžius ant postamento – žemės savininko, o lygiašonis kryžius – bažnytinės parapijos ar provincijos simbolis.