BARELJEFAS „PAŠTO KARIETA“

Pavilnio Kristaus Karaliaus ir Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės bažnyčia vienintelė Vilniaus miesto medinė katalikų bažnyčia.

Pakalniškių piliakalnis yra Kauno rajone, kairiajame Nemuno krante, į rytus nuo dabartinės Zuikinės, Vaišvydavos kaime. Pasiekiamas iš Didžiosios g. Vaišvydavoje (apie 300 m). Jis buvo supiltas netoli buvusio Pakalniškių kaimo, kuris atsidūrė Kauno marių dugne pastačius Kauno hidroelektrinę. Šiuo metu piliakalnis yra Kauno marių pakrantėje, atlikti piliakalnio sutvirtinimo ir tvarkymo…

Vilniaus Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia, plačiau žinoma kaip Vilniaus Bernardinų bažnyčia, stovi Vilniaus senamiestyje, kairiajame Vilnios krante šalia Sereikiškių parko.

Pusamžiame mėlyniniame pušyne įrengta poilsiavitė. Ją sudaro: laužavietė su greta esančiais lauko baldais.

Tik pravažiavus Pilionių kaimą, pakelės kairėje pusėje yra piliakalnis, vadintas Švedkapiu arba Piliuko vardais. Pasakojama, kad šioje vietoje lietuviai sumušė švedus.

1870 – 1881 m. Vilkaviškyje pastatyta mūrinė neoromaniško stiliaus bažnyčia.

Paparčių kapinių kolumbariumas – tai Paparčių kapinėse esantis 3 aukštų statinys su 24 skliautuotomis laidojimo nišomis.

Sinagoga pastatyta XIX a. viduryje. Pastatas, kuriame meldėsi turtingi žydai, yra dviejų aukštų. Pirmajame aukšte melsdavosi vyrai, antrajame – moterys.

Piliakalnis (Pilalė) įrengtas Minijos dešiniajame krante esančiame aukštumos kyšulyje. Aikštelė trikampė, pailga, 44 m ilgio, 30 m pločio. Čia supiltas 26 m ilgio, 3,5 m aukščio, 28 m pločio pylimas.

Velniapilio ola yra dolomitinė atodanga, kurios apačia maždaug 3 m. yra iškilusi virš Nemunėlio upės vandens paviršiaus ir apie 6 m. atstumu nuo Nemunėlio upės tėkmės.

Garsiausias Alytaus krašte Punios piliakalnis,dar vadinamas Margio kalnu išdidžiai dunkso Nemuno ir Punelės santakoje ir yra vienas iš didžiausių ir gražiausių Lietuvoje.

Vytautos Didžiojo“ paminklą iš šviesiai rausvo granito 1998 m. iškalė skulptorius G. Jokūbonis, architektas V. Čekanauskas. Skulptorius įgyvendino daugelio birštoniečių mintis – „grąžinti“ Vytautą su žirgu į savo medžioklės vietas.

Preiloje prie jūros, ties centrine gelbėjimo stotimi, pastatytas akmeninis irklus vaizduojantis paminklas keliautojui Gintarui Paulioniui atminti. Baltijos jūroje įsisiautėjęs uraganinis vėjas ir įsisupusios bangos sutrukdė nenuilstančiam keliautojui sėkmingai užbaigti turiningą, patriotinę, Lietuvos vardą garsinančią kelionę. Šios kelionės metu jis savo pasigaminta irkline valtimi, pavadinta danų keliautojo Alfredo Jenseno vardu, nuplaukė…

Tverečiaus ąžuolas auga prie bažnyčios, kuri pastatyta 1501 m. toje vietoje, kur kadaise buvo kūrenama šventa ugnis.

Bažnyčia istoristinė, turi neoklasicizmo ir neobaroko bruožų, stačiakampio plano, bazilikinė, dvibokštė.

Pasvaliečio muziejininko Antano Stapulionio sodyboje sukaupta dubenuotųjų akmenų ir girnapusių kolekcija po atviru dangumi, kurioje apie 400 eksponatų.

Kleboniškio parkas – vienas didžiausių parkų Kaune. Parkas (nuo miesto centro pusės) prasideda prie automagistralės Vilnius-Kaunas-Klaipėda ir tęsiasi iki Kleboniškio kaimo ir Neries upės.

Molynės (Verkšionių) rėvos pradžioje, ties upės posūkiu, dešiniajame krante boluoja didelis plokščias akmuo. Tokį vardą jis gavo dėl to, kad Verkšionių kaimo moterys ant jo kultuvėmis velėdavo skalbinius.

Poilsiavietė ant Juodežerio ežero kranto, Tauragės MU, Šilinės girininkijoje.

Adamavo ąžuolas – respublikinės reikšmės gamtos objektas, augantis buvusioje Adamavo dvarvietėje, Sirvėtos kraštovaizdžio draustinyje. Medis, skaičiuojantis šeštąjį šimtmetį, išsiskiria savo dydžiu ir plačia laja.

Čia palaidoti Simonas (1847-1931) ir Teofilė (1855-1907) Rėklaičiai.

Jurkiškio upelio slėnis pradėjo formuotis prieš maždaug 10-11 tūkst. metų. Greita vandens tėkmė ir dideli aukščių skirtumai sukuria kalnų upelio įvaizdį, kurį dar labiau paryškina rieduliai, stūksantys jo vagoje. Keliaujant pažintiniu taku susipažinsite su ledynmečio procesais, atskleisiančiais Asvejos ežeryno kraštovaizdžio reljefo formavimąsi.