PAMINKLAS BALIUI SRUOGAI

Kristaus Prisikėlimo cerkvė pastatyta 1892 m. Cerkvėje istoriniu požiūriu įdomios šventųjų ikonos, tapytos maždaug prieš šimtmetį.

Pustlaukio duobė – gilus lašo formos duburys. Jo šlaitų aukštis siekia 13 metrų. Pietiniame ir rytiniame duobės šlaite susiformavusi ryški terasa, o šiauriniame gale – protaka (susiaurėjimas). Maždaug už 400 metrų į pietus yra kitas kiek mažesnis duburys.

Lankytojams siūloma pasižiūrėti filmus apie Lietuvos ir Pasaulio saugomas teritorijas, bei susipažinti su leidiniais apie Parką.

Targių ozai – 3 km. ilgio ir iki 18 m. aukščio kelios ozų juostos, vadinamos Krobkalniais, Ožnugariais arba Milžinų keliais. Ozai – tai ledyno plyšiuose iš smėlio ir žvyro tekančio vandens sunešti natūralųs pylimai, iš abiejų pusių apsupti pelkėtų pažemėjimų.

Saidės rėvoje ir šiandien stūkso didžiulis akmuo – RAUDONIKIS (Kamien czerwony) arba Signetė (Sygnet).

Stovyklavietė baidarininkams.

Senosios Įpilties archeologijos paminklų kompleksą sudaro 3 piliakalniai, kapinynas ir apeiginis akmuo. Prie tvenkinio stūkso įspūdingas didžiulis piliakalnis, vadinamas Pilale, Marijos kalneliu.

oeto kunigo Antano Vienažindžio visuomeninis memorialinis muziejus įkurtas 1972 m. senelio name, Gipėnų kaime. Sodyba Gipėnuose išlikusi beveik nepakitusi. Ilgas senovinis, galu į kelią gyvenamasis namas su erdvia ir šioms vietoms būdinga priemene, kažkada buvo dengtas šiaudais.

Vėjo malūnas su technologine įranga. Starkonių kaimo pakraštyje – XIX a. statytas, 1992 m. suremontuotas vėjo malūnas.

Paneriškių regykla – viena ypatingiausių Neries regioninio parko vietų. Iš čia atsiveriantis Neries slėnio vaizdas gali varžytis ne tik su gražiausiomis parko, bet ir Lietuvos panoramomis.

Krikštėnų dvaras minimas nuo XVIII a. kaip kunigaikščio Ksavero Bogušo nuosavybė. Šiandien krikštėnų dvaras atgijo, atkurtas unikalus jo stilius.

Kleboniškių vėjo malūnas – kepurinis vėjo malūnas, vienas ilgiausiai Lietuvoje malęs grūdus, stūksantis Kleboniškių kaime–muziejuje, Radviliškio rajone, apie 5,5 km į rytus nuo Šeduvos .

Gamtos paminklas, anksčiau – Vladislavos dvaro žemių riboženklis.

Atokvėpio vieta įrengta Jurgežerių miške. Šią atokvėpio vietą, esančią netoli kelio Kalvarija- Vištytis, gausiai lanko poilsiautojai, grybautojai ir uogautojai. Lankantis atokvėpio vietoje galima išsimaudyti Jurgežerių tvenkinyje, pažvejoti.

Galerijos ekspozicija chronologine seka supažindina su Lietuvos daile nuo XVI a. iki XIX a. pabaigos.

Įrengtas kūgio pavidalo kalvoje. Piliakalnį iš šiaurės juosia upelis, iš kitų pusių – dirbami laukai.

Gaurė yra įsikūrusi 12 km į rytus nuo Tauragės, upelio Įkojo ir Šešuvies santakos kairiajame krante.

Lokėnėlių piliakalnis su gyvenviete, Žvalgakalnis – piliakalnis Jonavos rajono savivaldybės teritorijoje, į vakarus nuo Lokėnėlių.

Etnografinę Prano Dzūko sodybą 1970 m. įkūrė buvusio „Jaunosios Gvardijos” kolūkio pirmininkas Algirdas Savulis. Tuo laiku Lazdijų rajone plačiu mastu vyko melioracija – gyventojai iš vienkiemių ir atokesnių kaimų buvo sukeliami į kolūkines gyvenvietes.

Namų puošybos tradicijos atgaivinimo idėjos autorius ir plenero kuratorius – Jaunimo centro Dailės skyriaus vedėjas, dailininkas, Rokiškio dailininkų klubo RODA vadovas Arūnas Augutis. Jis 2003 metais kartu su savo mokiniais ištapė pirmąsias langines Rokiškyje.

Dabartinė Šv. Jurgio bažnyčia iš akmenų ir raudonų plytų buvo pastatyta 1864 m. Ją statė parapijiečiai, gavę valstybės pašalpą.

Muziejus įkurtas 1953 m. rašytojo Petro Cvirkos tėviškėje, kurioje išlikęs gyvenamasis namas, klojimas ir svirnas. Čia veikia ir Veliuonos krašto etnografinė ekspozicija.