PAMINKLAS G. D. KUVERTUI IR MIŠKININKŲ KAPINAITĖS

Žvyrių evangelikų liuteronų parapija susikūrė XVIII amžiuje. 1849 m. pastatyta medinė bažnyčia. 1860 m., padedant dvarininkui Puslovskiui, atnaujintas zakristijono namas, kuris iki šių dienų yra išlikęs ir tarnauja kaip bažnyčios klebonija.

Tai modernios sakralinės architektūros statinys su dviem trikampiais bokštais. Pagrindinis vidaus akcentas – didįjį altorių pakeičianti ir laiptais tikinčiųjų link žengianti puspenkto metro aukščio prisikėlusio Kristaus skulptūra .

Maršruto ilgis: 1,80 km. Nevėžio senvagių pėsčiųjų pažintinis takas vingiuoja per pavasario potvynio metu užliejamas pievas ir baigiasi Gringalių miško pakraštyje.

Kaltinėnų kapinių koplyčia – ant kalnelio – aštuonkampė medinė liaudiškos architektūros koplyčia statyta 1798 – aisiais, restauruota 1989 – aisiais.

Poilsiavietė yra 3 poilsiaviečių ir rekreacinio poilsinio tako komplekse. Poilsiavietėje baigiasi rekreacinis poilsinis takas. Pastatyta pavėsinė, įrengti lauko baldai, laužavietė, žaidimo aikštelėje yra supynės, vieta mašinoms statyti.

Jazminų kalnas (Bokštakalnis) – žydų genocido kapinės. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, kalno papėdėje buvo nužudyti ir užkasti apie 30 žydų.

Rūdšilio girioje yra atstatytas ir lankymui pritaikytas bunkeris, žuvusiųjų giminaičių iniciatyva pastatytas kuklus metalinis kryžius, paminklas su angelu, koplytėlė su Marijos Sopulingosios skulptūra (aut. P.Paleckis) ir kiti atminimo ženklai.

Tai didžiausia su atnaujinta infrastruktūra ir viena populiariausių stovyklaviečių Gražutės regioniniame parke. Stovyklavietė yra šiaurinėje Asavo ežero pakrantėje.

Storiausias Kurtuvėnų regioninio parko kaštonas pavadintas nykstančio Dirvonų kaimo vardu. Seniau, šioje vietoje buvo viena iš šio kaimo sodybų.

Žinoma, kad malūnas buvo pastatytas iš netašytų rąstų, vanduo suko 4 metrų skersmens vandens ratą. Aštuntajame dešimtmetyje visiškai sunyko malūno pastatas, išliko tik pamatai.

“Bobos daržo” šaltinis – tik vienas iš daugelio, bet būtent jis yra Skroblaus upelio ištakos. „Bobos daržo“ šaltiniu vadinamas, nes aplink šaltinį būdavę daržai, o Margionių kaimo moterys vaikams sakydavo, kad boba kūdikius iš šaltinio duobelės traukia.

Alkais ar alkomis tyrinėtojai tradiciškai linkę vadinti visas senąsias (ikikrikščioniškas) šventvietes. Šimtmečiais alkos ir aukos vardais žemaičių bei kuršių gentyse buvo vadinamos šventvietės aukštumose, gyvavusios I tūkst. viduryje- II tūkst. pradžioje.

Ji skirta Zarasų miesto 500 metų jubiliejui įamžinti, atidengta 2006-aisiais rugpjūčio 13-ąją. Jos autorius – skulptorius, Lietuvos dailininkų sąjungos narys Henrikas Orakauskas. Skulptūra simbolizuoja Zarasų miesto herbą ir ypatingai atspindi jo gamtos išteklius.

Etnografinę Prano Dzūko sodybą 1970 m. įkūrė buvusio „Jaunosios Gvardijos” kolūkio pirmininkas Algirdas Savulis. Tuo laiku Lazdijų rajone plačiu mastu vyko melioracija – gyventojai iš vienkiemių ir atokesnių kaimų buvo sukeliami į kolūkines gyvenvietes.

Pužų kaime pastatyta XIX a. viduryje. Pastatų kompleksą sudarė diližanų stotis ir pašto rūmai. Stotis buvo dviejų fligelių mūrinis pastatas su užvažiuojamu, uždaru kiemu. Stotyje buvo nakvynės kambariai, pašto įstaigos patalpos, arklidės. 1844 m. pro Pužus važiavęs Rusijos imperatorius, liko sužavėtas Ančios upės peizažais ir liepęs Pužus pervadinti Neskučnos kaimu….

Šakališkių piliakalnis su gyvenviete – piliakalnis su papėdės gyvenviete rytiniame Marijampolės savivaldybės teritorijos pakraštyje, Šakališkių kaime, kairiajame Šlavantos upelio krante.

Arkos paminklas pastatytas Klaipėdoje 2003 m., minint Tilžės akto 85-ąsias ir Klaipėdos krašto susijungimo su Lietuva 80-ąsias metines.

Širmės kalnas – kelių kalvų masyvo viršūnė. Viso masyve aptikta 4 akmens amžiaus gyvenvietės, I tūkst. antros pusės įtvirtintos gyvenvietės pėdsakų, ir kitų radinių.

Įkurtas 1931 m. natūraliame pušyne.

Dapkiškės piliakalnis – piliakalnis dešiniajame Jūros upės krante, Dapkiškės kaimo teritorijoje, Šilalės rajone.

Muziejuje kaupiama, saugoma ir eksponuojama medžiaga, susijusi su lietuvių literatūra nuo tautosakos, pirmųjų raštų iki šių dienų.

Bažnyčia pastatyta 1803 m. Akmenų mūro, vienabokštė, romantinio klasicizmo stiliaus. Tai seniausi mieste katalikų (pijorų–marijonų) maldos namai.

Svarbus rekreacinis želdinys, pritaikytas miesto gyventojų poilsiui.