SAKRALINIS MUZIEJUS

Šventežerio Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia pastatyta 1882 m. Šventežerio bažnyčia yra originalus istorizmo epochos medinis architektūros paminklas.

Dviejų valstybių, Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos, teritorijoje esantis išskirtinis žmogaus ir gamtos kūrinys – Kuršių nerija – į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą buvo įtraukta 2000 m. gruodžio mėnesį. Šiam įvykiui atminti Nidoje, Lotmiškio gatvės pradžioje pastatytas atminties ženklas – piramidė, primenantis ir įpareigojantis sergėti ir tausoti Kuršių nerijos kultūrinį…

Svencelė – tai buriuotojų jėgos aitvarais Meka, įsikūrusi Kuršių marių pakrantėje ir gamtos draustinių apsuptyje.

Malūnas pastatytas XIX a., kadaise buvęs kaimo gyventojo ūkininko nuosavybė, atliko tikrąją savo paskirtį – malti miltus. Tarybiniais laikais, savininkams mirus, malūnas perėjo kolūkio žinion.

Tai didžiausias akmuo Metelių regioniniame parke, tamsus granito kiaušinio formos riedulys, įstrigęs žemėn senovinėje Metelio ežero terasoje.

Didelė teritorija skirta apsistojimui su palapinėmis prie Gauštvinio ežero. Stovyklavietėje įrengtos pavėsinės, stalai su suolais, laužavietės, krepšinio, tinklinio aikštelės, sūpynės, laipynės, persirengimo kabina, lauko tualetas.

Naujosios Dubingių Šv. Jurgio kankinio bažnyčios kertinis akmuo padėtas 2012 m. spalio mėn. Bažnyčios ansamblio sudėtyje – išlikusi šventoriaus kampe senoji varpinė, akmenų tvora, restauruoti vartai.

Šlienavos Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia stovi Šlienavos gyvenvietėje, 1,5 km į pietryčius nuo Kauno marių, 7 km į rytus nuo Aukštosios Panemunės Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčios. Tradicinio gyvenamojo namo formos.

Vieno iš žymiausių Lietuvos dailininkų motina buvo palaidota Alytaus Šv. Angelų Sargų bažnyčios šventoriaus kapinėse. 1974 m., rengiantis iškilmingai minėti M. K. Čiurlionio 100-oąsiais gimimo metines (1975 m.), jos palaikai perkelti į Druskininkus.

Yra dešiniajame Jūros krante žemiau Alangos upelės žiočių, netoli Alangos vienkiemio.

Stovyklavietė yra šiaurės – rytinėje Skaidrio ežero pakrantėje, prie kelio Zarasai – Vilnius. Stovyklavietėje įrengta nauja infrastruktūra, sutvarkytas privažiavimas, įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės.

Stašaičių piliakalnis, Švedkapis – piliakalnis Kėdainių rajono savivaldybės teritorijoje, į pietus nuo Stašaičių. Pasiekiamas keliu Šėta – Beinaičiai neprivažiavus Lankesos, jos dešiniajame krante, dešinėje, į šiaurę nuo kelio.

Poilsiavietėje pastatyta nemaža pavėsinė su stalu ir suolais, yra šiukšliadėžė bei vieta laužavietei. Urėdijos informaciniame stende galima susipažinti su rekreaciniais ir kitais lankomais objektais.

Dvaras įkurtas atokiau nuo pagrindinių kelių, Nemuno slėnio pakraštyje, aukštumoje, kurios niekada nepasiekia potvynių vandenys.

Piliakalnis įrengtas aukštumos kyšulyje, kurį iš rytų pusės riboja Aitralės upelis. Rytinis šlaitas nuo upelio pusės yra apie 27 m aukščio, viršuje yra 20 m ilgio aikštelė, ašis eina iš šiaurės į rytus, aikštelės plotis – 12 m., šiaurinis galas aukštesnis. Netoli piliakalnio yra menama senovės žemaičių šventvietė.

Tai penkiolika įvairaus dydžio stambių riedulių. Kai kurių aukštis siekia 2 metrus, plotis – beveik 3 metrus, o ilgis – net 4 metrus.

Pušų apsuptyje, ant aukšto, stataus kalno J. Biliūno kapas.

Pažintinis takas Tverų girininkijoje nuves jus prie Lopaičių piliakalnio. Take rasite informacinių stendų, kurie supažindins jus su paslaptingu Lopaičių mišku. Keliaudami taku, atsigaivinsite devynių šaltinių, sutekančių į Aitros upę, vandeniu, pasigrožėsite upės suformuotu slėniu.

Perkaso pušys – tai šimtamečių medžių grupė, apie 200 m ilgio ir iki 40 m pločio juostoje auganti ant Ventos-Dubysos kanalo perkaso pylimo, supilto apie 1830 m.

Šis šaltinis Verkių regioniniame parke – vienas didžiausių ir įdomiausių. Jo aplinka ispūdinga – aukšti ir statūs šlaitai, paunksnėje juntama šimtmečių medžių palaiminga vėsa.