SENOJI GYDYKLA

Miesto sodas-parkas Rytų pusėje ribojasi su Šeimenos upeliu, Šiaurinėje pusėje su Vytauto gatve, o Pietvakarių pusėje su J. Basanavičiaus gatve.

Tai paprastoji eglė, auganti Jerumbavičinės miške ir išsiskirianti ypatingos formos gumbais – išaugomis ant kamieno.

Netoli Mosėdžio miestelio, garsėjančio savo akmenų muziejumi, pūpso įspūdingas Mosėdžio akmuo. Jo aukštis virš žemės paviršiaus siekia 1,74 m, ilgis – 3,55 m, plotis – 3,34 m.

Danės krantinė XVI a. jau buvo užstatyta sandėliais, tą rodo ir seniausias miesto vaizdas, ženklinamas 1535 m. data. XVII a. pradžioje Žvejų gatvėje stovėjo mūriniai gyvenamieji namai ir sandėliai. XX a. pirmoje pusėje sandėlys (Žvejų 12) buvo vadinamas “Germania-Speicher” (Vokietijos sandėlis) vardu. Kaimyninis sandėlis (Žvejų 8) buvo vadinamas “Dange-Speicher” (Danės…

Didelė teritorija skirta apsistojimui su palapinėmis prie Gauštvinio ežero. Stovyklavietėje įrengtos pavėsinės, stalai su suolais, laužavietės, krepšinio, tinklinio aikštelės, sūpynės, laipynės, persirengimo kabina, lauko tualetas.

Tai seniausias Kėdainių miesto ąžuolas (apimtis – 5,4 m, skersmuo – 1,70 m, aukštis – 23 m). Pasakojama, kad jį pasodino Mikalojus Daukša, lietuvių raštijos pradininkas.

Muziejuje rengiamos fotografijos, šiuolaikinės dailės bei Lietuvos žydų istorinį palikimą (architektūra, dailė, religinė atributika), atspindinčios parodos.

Žemaičių takoskyros kalvyno teritorijoje esantis ir gulinčią moterį primenantis piliakalnis yra maždaug už 1,05 km nuo Pavandenės gyvenvietės. Moteraičio piliakalnis, kaip ir greta esanti Sprūdės piliakalnis, Gludo ežeras, Sklepkalnis priskiriami baltų gynybos ir kulto centrui.

Tai įspūdingas, gamtinę brandą pasiekęs medis, su pakabintų koplytėlių liekanomis. Santeklių pušis – taip pat mitologinis medis.

Akmeniškių piliakalnis su gyvenviete arba Pilalė, Švedų pilalė, Margpilis, Didelė pilaitė, Švedkalnis, Pilis – piliakalnis Šilutės rajono savivaldybės teritorijoje, prie Akmeniškių kaimo.

Takas įrengtas didžiausiame ir įspūdingiausiame Žemaitijoje Gardų oze. Tai geomorfologiškai ypatinga, viena raiškiausių Lietuvoje reljefo formų. Ozas – ilga siaura kalva, sudaryta daugiausia iš smėlio ir žvyro.

Užpelkių piliakalnis – piliakalnis Plungės rajono savivaldybės teritorijoje, prie Užpelkių kaimo. Pasiekiamas keliu Plateliai – Gegrėnai, yra į šiaurę nuo šio kelio sankryžos su keliu Alsėdžiai – Dovainiai.

Muziejaus ekspozicija supažindina su Vilniaus krašto žmonių buitimi, tradicijomis, amatais.

Dviejose ekspozicijos salėse ir fonduose saugoma ir kaupiama medžiaga apie 78 praeities ir dabarties rašytojus, literatus ir kalbininkus. Antrame muziejaus aukšte eksponuojama unikali medalių, skirtų Lietuvos ir užsienio šalių rašytojams, kultūros veikėjams, kolekcija. Medalius sukūrė Lietuvos dailininkai.

XIX a. statyti mūriniai dvaro rūmai dviaukščiai, su mansarda, eklektiškų formų. Rūmus supa parkas, jame didelis tvenkinys su sala.

Vandens malūnas statytas XIX a. pabaigoje. Yra išlikusi senoji miltų malimo įranga bei prieš II pasaulinį karą sukonstruota vilnų karšimo mašina.

Dieveniškių istorinio regioninio parko lankytojų centre Jūs galite apžiūrėti Dieveniškių krašto namų apyvokos reikmenų ir tradicinių amatų muziejinę ekspoziciją, akmeninių skulptūrų parkelį.

Šilėnų Švč. Mergelės Marijos bažnyčia stovi Šilėnų kaime, 16 km į vakarus nuo Vilniaus. Liaudies architektūros formų.

Lekemės piliakalnis su gyvenviete, Lapinskio kapas, Lapinsko kalnas – piliakalnis Plungės rajono savivaldybės teritorijoje, prie Lekemės kaimo, Minijos dešiniajame krante.

Pastatyta 1899-1913 metais. Puikus pseudogotikinis pastatas, sumūrytas iš akmenų ir plytų. Bažnyčia – trinavė, su presbiterija ir zakristijomis bei dviem fasadiniais 53,2 aukščio bokštais. Viduje gausu žinomo tautodailininko L. Masiliausko kūrinių.

Krikštėnų dvaras minimas nuo XVIII a. kaip kunigaikščio Ksavero Bogušo nuosavybė. Šiandien krikštėnų dvaras atgijo, atkurtas unikalus jo stilius.