SKULPTŪRA „NERINGOS KRĖSLAS“

Poilsiavietė įkurta ant Guosto ežero kranto miško apsuptyje. Čia yra suoliukai, liepteliai, laužavietė, persirengimo kabinos, tualetai, taip pat meninė kompozicija Miško paukščiai.

Petrašiūnuose siaurojo geležinkelio stoties pastate įrengta muziejinė ekspozicija.

Iki 1636 m. buvo pastatyta pirmoji Dotnuvos bažnyčia. 1701 m. V.Bžostovskis ir jo žmona K.Mlečkaitė Dotnuvoje įkūrė bernardinų vienuolyną, kurio mūrinis pastatas išaugo 1768 m.

Cirkliškio dvarą valdė Lietuvos didysis kunigaikštis, vėliau – kiti didžiūnai. Vėliau valdytas grafų Juozo, Edvardo ir Vladislovo Mastovskių. Jie pastatė rūmus (pamatinis akmuo su data 1823 m.; dvaras dar vadintas Švenčionių vardu), užveistas parkas. Už 1863 m. sukilimo rėmimą Mastovskiai buvo ištremti į Tobolsko guberniją. Nors spėjama, kad Cirkliškio dvaro…

Šis riedulynas yra unikalus Lietuvoje tuo, kad čia rieduliai apsaugojo statų šlaitą nuo griovimo, įgauna natūralios pusiausvyros būseną ir apaugo augmeniją.

Sartų ežero pakrantė, esanti netoli Dusetų miestelio centro (apie 700 m.), yra pilnai sutvarkyta, įrengtas pliažas, persirengimo kabinos, sūpuoklės, pakrantė apsėta žole, įrengti suoliukai, pastatyti treniruokliai.

Poilsiavietės centru tapo buvusi estrada, kurią atnaujinus ir šiuo metu vyksta renginiai. Jaunimo ir šeimų poilsiui miškininkai įrengė sūpynes, pasivaikščiojimo takus.

Istoriniuose šaltiniuose minimas jau nuo XVI a. pab., iki šių dienų išliko 1898 m. statyti klasicistinių bruožų 17 kambarių turintys rūmai, kurių atsiradimą inicijavo dvaro šeimininkas vokietis Koškolis.

Jauki poilsiavietė įrengta brandžiame pušyne prie miško kelio iš Viliūšių kaimo į Jankus, aplink mėlynynai, sezono metu uogautojų būna gausiai. Yra pavėsinė su stalu ir suolais, laužavietė, WC.

Archeologijos rinkinio pagrindą sudaro radiniai, aptikti Kernavės rezervato ir artimiausių apylinkių archeologiniuose paminkluose.

Gudžionių piliakalnis su gyvenviete – piliakalnis Jonavos rajono savivaldybės teritorijoje, prie Gudžionių kaimo, į vakarus nuo Lokio ir Neries santakos, jų dešiniuosiuose krantuose.

90 m. ilgio, apie 20 m. aukščio skardis kairiajame Šventosios krante, kuriame galima pamatyti ikiledyninius šviesaus kvarco ir žėručio smėlio sluoksnius.

Trakų parapijinė bažnyčia stovi miesto viduryje, ant kalvos. Bažnyčia netaisyklingo stačiakampio plano su abside rytiniame gale, vakarinio galo kampuose stovi du keturkampiai bokštai.

Varsėdžių šv. Roko bažnyčia – yra Varsėdžiuose, ant kalnelio, šalia yra varpinė ir kapinės – visuma sudaro šio krašto sakralinį architektūros ansamblio pavyzdį.

Įrengta Vilkaviškio girininkijoje, Paežerių miške prie kelio Stirniškiai- Paežeriai. Pastatyta pavėsinė, lauko baldai, laužavietė, tualetas, vaikų žaidimų aikštelė.

Ši skulptūra primena vieno seniausių miestelių istoriją, taip pat čia gyvenusių įvairių tautybių ir religijų žmonių draugiškus tarpusavio santykius. Pastatyta 1997 metais.

Šiame parke yra įrengtos Tremtinių kalvarijos. Jas sudaro 21 skulptūra, jos įamžina Kristaus ir tremtinių kančią tremtinių atminimas. Jų autoriai – Lietuvos skulptoriai.

Tai 5 metrų aukščio fontanas – skulptūra, apsupta apvalaus baseinėlio. Skulptūra vaizduoja virš vandens iškilusį miesto simbolio – lelijos – besiskleidžiantį pumpurą.

Mažeikių muziejus įkurtas 1928 m. Jame saugomi ir eksponuojami Žemaitijos krašto archeologijos, etnografijos ir liaudies meno rinkiniai.

Klausučių piliakalnis (Velnio Pilis) – piliakalnis Biržų rajone, Širvėnos seniūnijoje, netoli Klausučių kaimo. Papėdėje piliakalnis apjuostas 7–8 m pločio, 1 m gylio grioviu. Šlaitai statūs, 5 m aukščio, kai kur apardyti apkasų.

Naurašilių akmenys, vadinami Mukolais – esantys Panevėžio rajone, prie kelio 3009 Nauradai–Sujetai–Sinkonys , tarp Sujetų ir Naurašilių, Panevėžio miškų urėdijos Gustonių girininkijos (5 kv., 2 skl.) teritorijoje.