TABOKINĖS ATODANGA

Šioje sodyboje gimė ir augo Vincas Pietaris (1850-1902 m.) – gydytojas, lietuvių rašytojas, draudžiamosios lietuvių publicistikos bendraautorius, pirmojo lietuviško istorinio romano „Algimantas“ autorius.

Bažnyčia ir vienuolynas – seniausi išlikę Jonavos pastatai, kartu geriausiai atspindintys ir miesto raidą per paskutinius daugiau nei du šimtus metų.

Keliaudami pažintiniu taku, susipažinsite su miško augalais, sužinosite įvairių gamtos pasaulio įdomybių. Poilsiavietė ir takas pritaikyti neįgaliųjų poilsiui.

Klasicizmo stiliaus mūrinė miestelio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, pastatyta 1810-1816 m. Jos fundatoriai Pilsudskiai norėjo pastatyti mūrinę bažnyčią, panašią į Vilniaus katedrą.

Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje. Piliakalnio šiaurės rytų, pietryčių ir pietvakarių šlaitai statūs, 8 – 9 m aukščio. Šiaurės vakarų šlaitas kiek žemesnis, jis remiasi į 30×35 m dydžio ir apie 4 m aukščio terasą.

Poilsiavietė įrengta Joniškėlio g-jos Girelės miške. Ši poilsiavietė pamėgta ne tik aplinkinių kaimų gyventojų, bet ir medžiotojų.

Prieš įėjimą į kapinių teritoriją stovi akmens plokštė, kurios centre, juodo akmens fone, iškalta „Čia ilsisi Nemunaičio žydų palaikai. Šventa ramybė jiems“.

Girdiškėje, prie Bijotų – Upynos vieškelio esanti didžiulė bažnyčia. Neogotikinis šedevras pradėtas statyti 1896 m.

Vilniaus Kalvarijos – Kryžiaus kelias, tiksliai atkartoja Jeruzalės Kryžiaus kelio scenarijų, atstumus tarp stočių, kitus parametrus. Vilniaus Kalvarijos buvo įkurtos 17 a., kaip padėka Dievui už krašto išvadavimą iš rusų caro armijos priespaudos.

1972 m. atidarytame muziejuje eksponuojama medžiaga, supažindinanti su skulptoriaus gyvenimu ir kūryba, eksponuojamos J. Zikaro kūrinių kopijos, nuotraukos, dokumentai.

Stovyklavietė įrengta 0,4 km nuo Antalieptės, šiaurinėje Antalieptės tvenkinio pakrantėje. Tai vandens trasos Šventosios aukštupiu pabaiga. Stovyklavietėje įrengtos pavėsinės, laužavietės, lieptas, konteineriai.

Maršruto ilgis: 6,00 km. Siūloma aplankyti tik 10 km nuo Vilniaus nutolusį Šilėnų kaimą, aplankyti jo apylinkes ir pasigrožėti puikiu Neries vaizdu nuo Naujosios Rėvos piliakalnio.

Trečiasis piliakalnis įrengtas 600 m į šiaurės vakarus nuo pirmojo ir 300 m į šiaurės vakarus nuo antrojo piliakalnio, nusausinto ežerėlio vakariniame krante.

Zervynos – etnografinis gatvinis kaimas Varėnos rajone, Dzūkijos nacionalinio parko teritorijoje abipus Ūlos upės bei jos intako Pavilnio. Respublikinės reikšmės architektūros paminklas, turintis 48 sodybas, kurių 8 paskelbtos etnografinėmis.

Dvarvietė įkurta gražioje vietoje: ją supa Neries vingis, upėje matosi nemaža sala, toliau žaliuoja miškingos senojo Neries slėnio kalvos.

Poilsiavietė yra prie kelio Kazlų Rūda – Jūrės miestelis. Aplinkui esančiuose medynuose gausu grybų. Įrengta pavėsinė, kur miško lankytojams gera vieta pasislėpti nuo lietaus.

Dešiniajame Bindros upelio krante stūkso 3,2 m. ilgio granito akmuo su įduba, kurioje renkasi lietaus vanduo. Akmuo žinomas Martyno vardu, nors šio pavadinimo kilmė pamiršta.

Ekspoziciniai stendai pasakoja apie 1944 – 1953 m. visos Lietuvos pasipriešinimo sąjūdį, atskirai nušviečiamos Dainavos apygardos partizanų kovos, moterų dalyvavimas partizaniniame judėjime.

Kupiškio piliakalnis arba Aukštupėnų piliakalnis su gyvenviete – piliakalnis Kupiškio rajono savivaldybės teritorijoje, į šiaurę nuo Kupiškio, Lėvens kairiajame krante, ties jo santaka su Aukštupio upeliu.