URBO KALNO PANORAMA

Takas yra trumpas – vos 240 metrų ilgio. Įrengtu mediniu taku per pelkę keliaujantys lankytojai gali susipažinti su saugomomis pelkinėmis buveinėmis, čia augančiomis retų augalų rūšimis, vykdomais gamtotvarkos darbais.

Pirmosios pilys Nemuno pakrantėj statytos dar apie 1300 metus kaip kovų su kryžiuočiais gynybiniai postai. Po Žalgirio mūšio jų svarba sunyko. Tačiau pilys atgimė XVI–XVII a., kai Nemunas tapo prekybos keliu. Raudonės pilis yra priskiriama tokioms antrosios kartos reprezentacinėms panemunės pilims. XVI a. pabaigoje miško pirklys Krišpinas Kiršenšteinas (iš Prūsijos…

1822–1837 m. pastatyta mūrinė bažnyčia. Bažnyčia klasicistinė, stačiakampio plano, dvibokštė, su priestatu. Vidus 3 navų.

Šilėnų piliakalnis su gyvenviete – piliakalnis Šiaulių rajono savivaldybės teritorijoje, prie Šilėnų kaimo. Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje Ventos kairiajame krante, iš pietryčių saugomas Ventos slėnio.

Visagino Šv. apaštalo Pauliaus parapijos bažnyčia – pradėta statyti 1995 m. o baigta 2001m. šiuolaikinis pastatas turi keturkampę varpinę.

Visagino stačiatikių parapijos Šv. Panteleimono cerkvė – pastatas buvo pradėtas statyti 1993 m. Šv. Panteleimonas vienas iš labiausiai garbinamų šventųjų, todėl 2001m. cerkvė buvo pavadinta jo vardu.

Sokiškių piliakalnis su gyvenviete, Juodžeminis Kalnas – piliakalnis Ignalinos rajono savivaldybės teritorijoje, į rytus nuo Sokiškių. Piliakalnis yra Samanio ežero vakarų krante esančioje atskiroje kalvoje.

Įrengta apžvalgos aikštelė į Nemuną, sporto aikštelė, laužavietė, stoginė, stalas, suolai. Poilsiavietė pritaikyta neįgaliųjų reikmėms.

Nors ir gerokai praretėjęs bei sumažėjęs, daugelį metų Dambos beržynas buvo patrauklus poilsiautojams. Tvenkinio pakrantėje mėgo ilsėtis ir stovyklautojai, ir vietos gyventojai.

Žiegždrių atodanga – geologinis gamtos paveldo objektas. Atodanga yra Kauno rajone, Samylų seniūnijoje, 800 m į pietvakarius nuo Žiegždrių gyvenvietės, Kauno marių kairiajame krante. Atodanga patenka į Kauno marių regioninio parko teritoriją.

Šis šaltinis sruvena iš 88,31 m gylio, išgręžto gręžinio žiočių.

Didysis Dzūkijos akmuo pūpso Nemunaičio seniūnijos Vangelonių kaimo pušyne. Tai didžiausias riedulys Dzūkijoje bei devintas pagal dydį Lietuvoje. Akmuo yra netaisyklingos formos, vietomis padūlėjęs, sutrūkinėjęs, nes, anot vietinių gyventojų, į jį nekartą yra trenkęs žaibas. Akmens ilgis – 7 m, plotis – 4,5 m, apimtis – 18 m. Šis riedulys…

Saidės pažintinis takas įrengtas palei nepakartojamo grožio Saidės upelį.

Yra du Guronių alkakalniai – Kiškio bažnyčia ir Zvaninyčia.

Ekspozicija pasakoja apie Balio ir Vandos Sruogų gyvenimą, kūrybinę ir kultūrinę veiklą.

Storasis ąžuolas auga Alytaus miškų urėdijos Punios šile (Nemuno kilpų regioniniame parke). Medžio aukštis – 34 m, kamieno apimtis — 550 cm, lajos aukštis – 24 m.

Martynaičių piliakalnis, vad. Pilale, Pilies kalnu, su gyvenviete – piliakalnis Kretingos rajono savivaldybės teritorijoje, Martynaičių kaime, Minijos kairiajame krante, ties santaka su Pilės upeliu.

Karvaičių kraštovaizdžio draustinio šiaurinėje dalyje, tarp Preilos ir Pervalkos, stūksantis Karvaičių kalnas (apie 59,4 m. ) saugo vieną tragiškiausią Kuršių nerijos kaimų užpustymo istoriją. Iki 1797 m. kalno vietoje buvo Karvaičių kaimas, kurio gyventojai traukdamiesi nuo smėlio pustymo, net kelis kartus kėlėsi iš vienos vietos į kitą. Tačiau ir naujoji…

Ugionių kaimą garsina stebuklingas šaltinis, kuriame 1657 m. neva buvo atrastas Dievo Motinos paveikslas.

Vilniaus Šv. arkangelo Rapolo bažnyčia stovi Šnipiškėse, Neries dešiniajame krante. Vėlyvojo baroko stiliaus.

Čia lankytojai supažindinami su gintaro susiformavimo istorija, jo apdirbimo technologija.

Muziejaus rinkinį sudaro mechanizuotoje saugykloje Vievyje saugomas kernas. Taip pat saugomi Lietuvos geologų archyvai ir tyrinių kolekcijos.