VILNIAUS ALĖJA

Visagino ežero pakrantė yra labiausiai lankoma vieta Visagino mieste, šioje vietoje įsikūrę savivaldybės sporto ir kultūros įstaigos.

Veprių ąžuolas – išskirtinis ąžuolas, augantis Ukmergės rajone, Veprių miestelyje. Medis auga miške, apie 300 m į rytus nuo miestelio kapinių, šalia Veprių Kalvarijų tako, už 20 m į pietryčius nuo III–sios stoties koplytėlės „Viešpats Jėzus meldžiasi alyvų sode“.

Tai buvo vienas didžiausių lagerių Lietuvoje, kuriame galėjo kalėti apie 3 tūkst. kalinių. 1995 m. Šilutės tremtinių ir politinių kalinių sąjungos ir Šilutės muziejaus iniciatyva, čia buvo įrengta muziejinė ekspozicija.

Zuikiškės ąžuolas yra pats didžiausias ąžuolas Kurtuvėnų regioniniame parke. Jo ūgis – 32 m, kamieno apimtis krūtinės aukštyje – 4,7 m, o skersmuo – 1,5 m.

Kairėnų dvaras buvo Kairėnuose. Išlikę romantizmo bruožų turintys pastatai, parkas.

Yra Dūkštelių (Senojo Dūkšto) kaime,tarp dviejų ežerų : Parsvėtaičio ir Persveto. Rūmai vienaaukščiai su dviaukščiu mezoninu centre ir rūsiais. Į šiaurę nuo rūmų stovi dvaro ūkiniai pastatai: tvartas, ratinė – arklidė, svirnas ir kumetynas.

Šv. Onos koplyčia stovi Rumšiškių miestelio kapinėse. Ji yra perkelta iš būsimų marių dugno. Statyta 1860 m.

Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje. Išliko tik 12×6 metrų dydžio centrinė aikštelės dalis ir pylimų šiaurinė pusė, kita sunaikinta XIX a. pabaigoje – XX a. kasant karjerą.

Spindžiaus miške esantys Lausgenių pilkapiai – archeologijos paminklas. Jie išsidėstę dvejose grupėse prie rajoninio kelio Bijūnai – Drabužininkai II – Karaliūnai – Bičiūnai, netoliese Spindžiaus ir Spindžiuko protakos.

Liukonių kaimo rytinėje pusėje, ant stataus upės Širvintos dešiniojo skardžio, stovi 11 m aukščio kryžius su Nukryžiuotuoju. šiaurės rytus ir pietvakarius nuo kryžiaus yra akmenys.

Užpelkių pušis – įspūdingas, didelės kamieno apimties, gamtinę brandą pasiekęs medis.

Žukų evangelikų liuteronų bažnyčia pastatyta 1904 m. 1947 m. bažnyčia uždaryta. Sunyko interjero detalės, vidaus erdvė suskaidyta į kelis aukštus. Žukų evangelikų liuteronų parapijai buvo grąžintas 1998 m. Bažnyčios vidus beveik neremontuotas.

Baimainių piliakalnis, Vilkų piliakalnis – piliakalnis Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje, į šiaurę nuo Vilkų kaimo. Piliakalnis įrengtas aukštumos kyšulyje, Liaudės dešiniajame krante, prie santakos su bevardžiu upeliu.

XIX a. pastatyta betoninė užtvanka, dėl savo išvaizdos žagariečių vadinama „bliūdu“.

Vainagių piliakalnis paskendęs tarp medžių. Pietvakarių pusėje šlaitas nuožulnus. Iš trijų pusių kalvą supa šlapios pievos. Vakarų pusėje tyvuliuoja Vainagių ežeras. 2008 m. Vainagių girininkija piliakalnį sutvarkė, papėdėje įrengė miško pažintinį taką.

Yra į šiaurę nuo kaimo, 0,2 km į šiaurę nuo Šešuolėlių– Pajuodžių kelio tilto per Širvintą, Širvintos kairiajame krante.

2014 m. sausio mėn. Klaipėdos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos, Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus bei Klaipėdos teritorinės muitinės bendradarbiavimo dėka buvo atidaryta naujai parengta Rezistencijos ir tremties ekspozicija (S. Nėries g. 4, Klaipėda), buvusio sovietinio valstybės saugumo (KGB) Klaipėdos padalinio rūsyje (dabar Klaipėdos teritorinė muitinė). Yra žinoma, jog šio pastato…

Karmazinų pažintinis pėsčiųjų takas skirtas susipažinti su miškingu slėniu tekančia Nerimi, medynų įvairove, mitologine – istorine upės reikšme.

Bilionių piliakalnis – pačiame pietiniame Varnių regioninio parko pakraštyje. Pasižvalgius nuo kalno viršaus, matyti jog jis iš visų pusių apjuostas pelkių ir miškų. Bilionių piliakalnis (Švedkalnis) anksčiau vadintas – Šventkalniu.

Dvarvietė įkurta gražioje vietoje: ją supa Neries vingis, upėje matosi nemaža sala, toliau žaliuoja miškingos senojo Neries slėnio kalvos.

Patogus privažiavimas. Įrengta pavėsinė su miško baldais, laužavietė, tualetas, atliktas trako kirtimas.

Gausiausi yra buities, etnografijos, liaudies meno rinkiniai, taip pat turtingos ir archeologijos, numizmatikos, fotografijos, raštijos ir taikomosios dailės kolekcijos.

Skulptūra atidengta 2014 m. Tylos slėnyje prie marių. Beveik 5 metrų aukščio ąžuolinė skulptūra, vaizduojanti krėslą, įprasmina Kuršių nerijos pusiasalį supylusios milžinės Neringos legendą. Anot šią iniciatyvą kuravusių Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos darbuotojų, „Neringos krėslas“ yra ne tik meninė skulptūra, anot jo užlipti bei atsisėsti galės kiekvienas panorėjęs. Skulptūros…