Arlaviškių pažintinis takas arba kadagių slėnio pažintinis takas įrengtas Arlaviškių botaniniame draustinyje (plotas 116,6 ha). Ši vieta turi ne tik parko draustinio statusą, bet yra svarbi europiniu mastu kaip dalis Natura 2000 saugomų teritorijų tinklo, kurioje išskirtos kadagyno, šaltinių su besiformuojančiais tufais, stepinių pievų buveinės. Tai atlikta 2010 m., įgyvendinant Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos vykdomą projektą „Saugomų teritorijų tvarkymas (I etapas)“. Visas takas yra 1,3 km ilgio, tame tarpe – 501 m pakylėto lentinio tako. Už jo prasideda įprastas miško takelis, supamas prieš 50 metų pasodinto miško želdinių juostos.
Take įrengta minimali rekreacinė įranga lankytojams su slėnio apžvalgos aikštelėmis, jis pritaikytas neįgaliesiems. Įrengti gruntiniai laiptai šlaite, 6 informaciniai ir 1 teminis stendas, nukreipiančiosios rodyklės. Atlikti gamtos sutvarkymo darbai – miško retinimas, svetimų žemių augalų kirtimai. Nuo tako atsiveria marių kraštovaizdis su natūralia augmenija apaugusiomis salomis bei pusiasaliais, kitame krante ant kalvelių boluojančiomis pavienėmis sodybomis.
Kadagių slėnio unikalumas
Arlaviškių kadagynas unikalus tuo, kad yra natūraliai išaugęs ant stataus šlaito, o tarp kadagių plytinčiuose stepinių pievų lopinėliuose ir kitose draustinio vietose aptinkama retų augalų, grybų, šaltinių su besiformuojančiais tufais ir net „kabančių“ pelkių (vizualiai tai nėra kažkas įspūdingo ir nuo tako jos tikrai nesimato, bet keliaujant taku užtenka pasigrožėti ir kadagių „žvakėmis“). Šlaituose augančių kadagynų ekologinis vaidmuo aplinkai ypač svarbus: jie stabdo eroziją, reguliuoja vandens nuotėkį, atlieka vandens apsaugines funkcijas ir gyvena simbiozėje su dauguma grybų. Karštesnę vasaros dieną puikiai galima pajusti ypatingą kadagyno mikroklimatą, prisodrintą kadagių skleidžiamų eterinių medžiagų, kurios pavargusiam žmogaus organizmui tarsi balzamas.
Kadagių slėnio aplinka
Vaikštant ant šlaito keteros įrengtu pažintiniu taku atsiveria įspūdinga Kauno marių regioninio parko kraštovaizdžio panorama, marių “uodegoje” pūpsanti Dabintos sala – kitas parko draustinis. Dabintos sala, kuri kažkada buvo Kračkiemio kaimo teritorija (dabar užlieta), yra užpelkėjusias pakrantes mėgstančių paukščių buveinė. Čia aptinkama itin reta rūšis – plovinė vištelė, taip pat, jei netingėsite atsikelti ir atvykti į Kadagių slėnį labai anksti ryte, pavasarį net nuo tako galima išgirsti didžiųjų baublių baubimą. Tai dar vienas nendrynų paukštis slapukas.
Kadagių slėnio istorija
Prieš šimtmetį kadagynas užėmė apie 9 ha. 1958 m., ruošiantis užtvenkti Nemuną, buvo nuspręsta skubiai apželdinti šlaitus, kad juos apsaugoti nuo vandens erozijos. Be to, šaltiniuotuose šlaituose pavasario polaidžio metu ar po didesnių liūčių susidarydavo nedidelės nuošliaužos. Miškininkai šiam darbui turėjo tik trejus metus, todėl buvo imama iš visų medelynų viskas, ką buvo galima paimti, nesiaiškinant, kaip invazinės rūšys paveiks natūralią aplinką.
Pastačius užtvanką, apie pusė kadagyno atsidūrė po vandeniu.1992 m. įkūrus marių regioninį parką, dėl unikalaus kadagių slėnio ir aplinkinių teritorijų gamtinės įvairovės buvo išskirtas Arlaviškių botaninis draustinis. 2004 m. įsteigta Arlaviškių kadagyno „Natura 2000“ teritorija, kurioje akivaizdžios kadagyno, šaltinių su besiformuojančiais tufais, stepinių pievų buveinės. Vėliau sudarytas gamtos tvarkymo planas, pagal kurį buvo naikinamos svetimų žemių medžių ir krūmų rūšys, sudarant kuo geresnes sąlygas retiems augalams ir kadagiams augti.
Sauliaus Jankausko nuotr.