Lino verdenės vanduo – +10 C, jame daug ištirpusių karbonatų, geležies ir sieros junginių, turinčių gydomųjų savybių. Vietiniai žmonės iš keturių rąstų surentė sienelę. Šitaip aptvertos versmės plotas dabar – apie 10 m2. Duburys, iš kurio veržiasi vanduo,- 20-45 cm gylio. Kadangi šaltinis yra aukščiau už Sėtikio ežero vandens lygį, vanduo lyg krioklys pusę metro krinta nuo atraminės sienelės. Per sekundę jo nukrinta apie 6 litrus, o per parą- 500 m3. Vanduo subėga į Sėtikio ežerą. Kito tokio debito ir taip lengvai prieinamo šaltinio Lietuvoje nėra. Įdomu žiūrėti į verdantį vandenį. 10 m2 plote yra po 5-6 besiveržiančius iš kvartero sistemos smėlingų nuogulų srovių židinius, sudarančius savitus smėlio žiedus. Žolė bei akmenys aplink verdenę apnešti rudomis nuosėdomis. Tik pačiuose srovių židiniuose, kur kunkuliuoja vanduo, akmenėliai skaidrūs. Iš gilumos verdenė iškėlė daug smėlio, kuris sudarė ilgus atabradus. Šioje vietoje Sėtikio ežero pakrantė klampi, nes ir čia iš gilumos veržiasi šaltiniai.