Senieji Vilniaus apylinkių gyventojai gerbė šaltinius, tekančius iš vakarų saulės link (rytų ar pietų kryptimi). Kaip saulėlydis rodo kelią iš gyvenimo į mirtį, taip saulėtekis simbolizuoja atgimimą, kurio išraiška ir yra į rytus tekantys vandenys. Tokį vandenį žmonės naudojo gydymui ir užkalbėjimui. Nuo seno žmonės pasakoja legendas ir padavimus apie stebuklingą gydomąjį Šilėnų šaltinio vandenį – jis esą gydo žaizdas, išnirimus, skaudančius dantis. Vandenį iš šaltinio imdavo, juo prausdavosi ir tikėjo, kad jis gydo, ne tik kaimo gyventojai, bet ir į Šilėnų atlaidus atkeliavę maldininkai. Tyrimų rezultatai rodo, kad šaltinio vandens kokybė yra žymiai aukštesnė už geriamajam vandeniui taikomas normas.