Juodeikius galima vadinti viena atkampiausių Lietuvos vietovių. Būtent bažnytkaimio atkampumas lėmė, kad į Juodeikius 1957 m. KGB pastangomis bažnytinės vadovybės buvo atsiųstas iš lagerio grįžęs Tėvas Stanislovas (Stanislovas Dobrovolskis). Beveik dvejus metus kunigas gyveno ankštoje nešildomoje bažnyčios zakristijoje, nes klebonija buvo užimta kolūkio kontoros. Tada dvasininkui ir kilo mintis pasistatyti namelį šventoriuje. Medinę 12 kvadratų trobelę jis susikalė pats, padedamas vietos meistro Domo Soros. 1959 metų rudenį Tėvas Stanislovas įsikėlė į naująjį būstą.
Kunigas Juodeikiuose paliko neišdildomą pėdsaką. Savo rankomis išgražino bažnyčią ir jos aplinką, tvarkė kapines. Nors gyveno skurdžiai, padėdavo vargšams. Tačiau Tėvui Stanislovui nebuvo lemta ilgiau užsibūti Juodeikiuose. 1960 metų pabaigoje bažnyčios vadovybė nurodė kunigui keltis į Žemaitkiemį (Ukmergės r.). Juodeikiai ilgam liko be nuolatinio kunigo, Tėvo Stanislovo namelis – be šeimininko. Netrukus trobelė iš šventoriaus buvo išvežta į kaimo pakraštį ir paversta pieno surinkimo punktu. Uždarius pieno surinkimo punktą namelis paliktas likimo valiai. Kaimo gyventojams kilo mintis grąžinti trobelę į šventorių. Trobelę suremontavo, šventoriuje išmūrijo pamatus ir ant jų užkėlė trobelę. Prie namelio pritvirtinta atminimo lenta su įrašu – ,,1957-1960 metais čia gyveno Tėvas Stanislovas”. Rajono tautodailininkai parengė sakralinių reikmenų parodą.