Veliuonos dvaras – dvaras, stovintis Veliuonoje. XIX a. pradžios klasicistinės architektūros paminklas. Išlikęs parkas.
Apie XVI a. viduryje Žygimantas Augustas miestelį užrašė B. Radvilaitei. Vėliau dvarą valdė karalienė Bona Sforca, XVIII a. – Žemaičių seniūnas J. Poniatovskis, o Poniatovskiams užsitraukus caro nemalonę bendradarbiaujant su Napoleonu dvaras perduotas Zaleskiams. Jie čia 1818–1820 m. pastatė medinius klasicizmo stiliaus dvaro rūmus ir įveisė parką. 1909 m. dvarą nupirko P. Vakselis. Po I pasaulinio karo čia veikė pradinė mokykla, 1948–1978 m. vidurinė mokykla. Po Nepriklausomybės atgavimo dvarą atgavo paveldėtoja Olga Vakselytė-Larson-Švarc. Nuo 1994 m. dvare veikė Veliuonos krašto istorijos muziejus. Dvaras buvo neprižiūrimas Kanadoje gyvenančios savininkės ir 2016 m. liepos 23 d. muziejus išsikėlė, nes jame esančios nuomojamos patalpos tapo netinkamos muziejui.
Veliuonos parkas įkurtas buvusioje dvarvietėje. Jo svarbiausias akcentas – iš kitų kraštų atvežti medžiai – juodosios ir veimutinės pušys, didžioji tuopa, glaustašakis ąžuolas, sidabrinė liepa, raudonasis klevas, lenktašakis uosis, europinis maumedis, du reti gelsvažiedžiai tulpmedžiai (25 m aukščio ir 76–80 cm skersmens).