Location: Utena

aisvės kovų muziejuje sukurtas ekspozicijos projektas – tai bandymas per vieno šalies kampelio istoriją pažinti ne tik visos Lietuvos, bet ir Europos valstybių praeitį. Ekspozicija parengta istorinių kontrastų principu, ją sudaro 5 dalys, atskleidžiančios pagrindinius Utenos krašto ir Lietuvos įvykius 1940-1965 m., juos palyginant su gyvenimu už geležinės uždangos.

Neatsitiktinai užpalėnai pasirinko šventąjį Florijoną savo globėju, mat miestelį daug kartų niokojo gaisrai. Todėl ir kilo gyventojams mintis aikštėje prie bažnyčios pastatyti paminklą šv. Florijonui – ugniagesių globėjui.

Gyvenamajame name eksponuojamos Miškinių šeimos nuotraukos, knygos, buities daiktai, baldai.

Sudeikiuose jau nuo 1999 m. vyksta didelio populiarumo sulaukę tapytojų plenerai, kurių darbai eksponuojami Sudeikių dailės galerijoje. Sudeikių dailės galerijos archyve sukaupta daugiau kaip 100 profesionalių dailininkų ir fotografų darbų.Dėl apsilankymo būtina susitarti iš anksto.

Paminklo autorius Boleslovas Plungė. Paminklas stovi aukštesnėje vietoje, liepomis apsodintame skvere. Iš gatvės pusės į paminklą yra laipteliai. Postamento apatinė dalis laiptuota, o viršutinė – stačiakampis stulpas ant kurio stovi J.Basanavičiaus biustas.

Pastatas, kuriame įsikūręs muziejus, yra antrasis pagal senumą Utenoje. Muziejuje surinkti ir saugomi archeologijos, numizmatikos, istorijos-etnografijos, fotografijos, raštijos, dailės eksponatai.

Rugių stiebai iš juodo metalo vamzdžių, dviejų storių. Varpos iš metalo. Į kai kurias varpas atvestas diodinis apšvietimas. Galimas garso efektas. Varpose įmontuoti keli varpeliai.

1987 m. suvažiavę šalies ir vietiniai tautodailininkai ąžuolo stogastulpiais ir skulptūromis pavaizdavo senąsias lietuvių vestuvių apeigas ir jų dalyvius. 2011 m. rudenį tautodailininkas Pranas Kaziūnas atnaujino visas senąsias vestuves menančias skulptūras.

Vyžuonų miestelyje 2000 metais skulptoriaus Henriko Orakausko dėka atsirado Rašytojų kalnelis, įamžinęs dviejų talentingų rašytojų – literatūros kritiko Antano Masionio ir prozininko Broniaus Radzevičiaus atmintį.

Skirtas Utenos miesto įkūrimui. Utenos vardas pirmą kartą istorijos šaltiniuose minimas 1261 m., kai Mindaugas, perleisdamas kalavijuočiams kai kurias žemes, įrašė ir Utenos vardą. Tuomet tai buvo ne miestas, o medinė pilis, įsikūrusi prie Utenėlės upelio ant Narkūnų piliakalnio.