Location: Utena

aisvės kovų muziejuje sukurtas ekspozicijos projektas – tai bandymas per vieno šalies kampelio istoriją pažinti ne tik visos Lietuvos, bet ir Europos valstybių praeitį. Ekspozicija parengta istorinių kontrastų principu, ją sudaro 5 dalys, atskleidžiančios pagrindinius Utenos krašto ir Lietuvos įvykius 1940-1965 m., juos palyginant su gyvenimu už geležinės uždangos.

Neatsitiktinai užpalėnai pasirinko šventąjį Florijoną savo globėju, mat miestelį daug kartų niokojo gaisrai. Todėl ir kilo gyventojams mintis aikštėje prie bažnyčios pastatyti paminklą šv. Florijonui – ugniagesių globėjui.

Gyvenamajame name eksponuojamos Miškinių šeimos nuotraukos, knygos, buities daiktai, baldai.

Sudeikiuose jau nuo 1999 m. vyksta didelio populiarumo sulaukę tapytojų plenerai, kurių darbai eksponuojami Sudeikių dailės galerijoje. Sudeikių dailės galerijos archyve sukaupta daugiau kaip 100 profesionalių dailininkų ir fotografų darbų.Dėl apsilankymo būtina susitarti iš anksto.

Paminklo autorius Boleslovas Plungė. Paminklas stovi aukštesnėje vietoje, liepomis apsodintame skvere. Iš gatvės pusės į paminklą yra laipteliai. Postamento apatinė dalis laiptuota, o viršutinė – stačiakampis stulpas ant kurio stovi J.Basanavičiaus biustas.

Pastatas, kuriame įsikūręs muziejus, yra antrasis pagal senumą Utenoje. Muziejuje surinkti ir saugomi archeologijos, numizmatikos, istorijos-etnografijos, fotografijos, raštijos, dailės eksponatai.

Vyžuonų miestelyje 2000 metais skulptoriaus Henriko Orakausko dėka atsirado Rašytojų kalnelis, įamžinęs dviejų talentingų rašytojų – literatūros kritiko Antano Masionio ir prozininko Broniaus Radzevičiaus atmintį.

Skirtas Utenos miesto įkūrimui. Utenos vardas pirmą kartą istorijos šaltiniuose minimas 1261 m., kai Mindaugas, perleisdamas kalavijuočiams kai kurias žemes, įrašė ir Utenos vardą. Tuomet tai buvo ne miestas, o medinė pilis, įsikūrusi prie Utenėlės upelio ant Narkūnų piliakalnio.

Šalia Lygamiškio piliakalnio gulinčio akmens ilgis 2,50 m, plotis 1,95 m, aukštis 1,10 m.

Tauragnai yra priglaudę Moko akmenį, kuris yra nupjauto kūgio formos. Jame iškalti vos įžiūrimi metai – 1860. Šis mil­ži­nas – 6 m il­gio ir 4 m aukš­čio yra la­bai gi­liai įsmi­gęs į že­mę. Šalia šio akmens guli kitas, mažesnis – Mokiukas.