fbpx

Panemunės maršrutas

Panemunės maršrutas

Vilkija. Vilkijos apžvalgos aikštelė ir atodanga

Vilkija

Vilkija – tai vienas vertingiausių urbanistikos paveldo objektų.  Aukštuose šlaituose išsidėstę nameliai, į kalną vingiuojančios stačios gatvelės patraukia kiekvieno dėmesį, verčia bent stabtelėti ir pasijusti tarsi Mažojoje Šveicarijoje. Tai nuostabus amfiteatras ant vingiuojančio Nemuno kranto, 30 km nuo Kauno važiuojant Jurbarko kryptimi.

Vilkija yra bene vienintelis Lietuvos miestas, kurio raidai praeityje tokią didelę reikšmę turėjo vandens griaunamoji jėga. Keičiantis Nemuno vagai, miestas kilo į šlaitą, o jo dalis apatinėje upės terasoje buvo spaudžiama. Miesto plane, keičiantis centro vietai, ne tik susidarė, bet ir išliko du spinduliu subėgančių gatvių židiniai.

Vilkijoje yra net kelios vietos, kuriose galima pasigrožėti atsiveriančiais Nemuno ir apylinkių vaizdais: tai Vilkijos apžvalgos aikštelė, Vilkijos atodanga, bei bažyčios šventorius.

Šis paveikslėlis neturi alt atributo; jo failo pavadinimas yra vilkijos_apzvalgos_aikstele-1024x678.jpg

Vilkijos šv. Jurgio bažnyčia

Bažnyčios g. 19, Vilkija

Neogotikinė, lotyniško kryžiaus plano, dvibokštė bažnyčia pastatyta 1908 m. Šis didingas, ant kalno iškilęs raudonų plytų pastatas tapo pagrindiniu miesto akcentu. Bažnyčios bokštų aukštis siekia 35 m. Bažnyčios viduje sumontuoti garsaus lietuvių meistro Jono Garalevičiaus pagaminti vargonai. Šventoriuje 1960 m. pastatytas tautodailininko J. Mikutaičio medinis koplytstulpis, įrengta stebėjimo aikštelė, 2014 m. atidengtas akmuo su prezidento Valdo Adamkaus bareljefu.

Šis paveikslėlis neturi alt atributo; jo failo pavadinimas yra jurgio_sumazinta_2-1024x683.jpg

Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejus

Kauno Mažoji g. 2,Vilkija

www.krmuziejus.lt

Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejus įkurtas 1990 m. buvusioje klebonijoje. Tai seniausias išlikęs pastatas Vilkijoje. Manoma, kad šiam namui yra virš 300 metų. Jo sienos regėjo mums gerai žinomus lietuvių kūrėjus, tačiau ryškiausią pėdsaką čia paliko garsiausias lietuvių tautosakininkas ir etnografas Antanas Juška. Jo sukaupti lietuvių liaudies dvasiniai turtai ir šiandien stebina savo gausa. A. Juškos amžininkai mini daugiau nei 70 000 senųjų lietuviškų žodžių žodyną, 7 000 dainų dainyną, apie 2 000 melodijų rinkinį, Vydūno ranka rašytus laiškus, B. Buračo autografais paženklintas knygas, dešimtis raštais mirgančių audinių, skrynių, šimtus senosios buities rakandų. Kasmet čia vyksta tradicinės brolių Juškų dainų ir kalendorinės šventės, rengiamos parodos, susitikimai su įdomiais žmonėmis.

Šis paveikslėlis neturi alt atributo; jo failo pavadinimas yra 3a-1024x615.jpg

Ringovės piliakalnis

Ringovės k., Vilkijos apylinkių sen.

Ringovės piliakalnis vadinamas Pilike arba Linksmuoju kalnu. Šis Ringovės etnologiniame draustinyje, dešiniajame Nemuno kranto kyšulyje, suformuotame Ringovės ir Krestinavos upelių daubų, stūksantis piliakalnis yra svarbus lietuvių kovų su kryžiuočiais paminklas. Ant jo stovėjo senuosiuose metraščiuose 1364 m. minima Ringės medinė pilis.

Mūsų protėviai gynybos tikslais kyšulį atkirto nuo aukštumos pylimu ir medine užtvara ant jo. Ant pagrindinio pylimo stovėjo medinis pilies bokštas, kiemą juosė medinė gynybinė siena. Žemiau aikštelės pilies statytojai suformavo terasą, ant kurios buvo pastatyta antra medinė gynybinė siena. Iš slėnio pusės pilį saugojo ir statūs 20–30 m aukščio šlaitai.

Šis paveikslėlis neturi alt atributo; jo failo pavadinimas yra ringoves1-1024x576.jpg

Seredžiaus piliakalnis

P. Cvirkos g., Seredžius

Piliakalnis įrengtas Nemuno aukštutinės terasos kyšulyje, suformuotame Pieštvės upelio. Iš šiaurės vakarų piliakalnį juosia Pieštvės upelis, iš pietų – Nemuno slėnis, iš šiaurės rytų prieina gretima aukštuma. Aikštelė beveik trikampė, pailga rytų–vakarų kryptimi, 50 m ilgio, 35 m pločio rytuose. Jos rytiniame gale supiltas 7 m aukščio, 20 m pločio pirmasis pylimas, kurio išorinis 9 m aukščio šlaitas leidžiasi į 10 m pločio, 4 m gylio griovį 4 m pločio dugnu (geriausiai išliko pietrytiniame šlaite), juosusį ir piliakalnio šiaurinę papėdę.

Šis paveikslėlis neturi alt atributo; jo failo pavadinimas yra Seredžiaus-piliakalnis-2_sm.jpg

Seredžiaus Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia

P. Cvirkos g. 13, Seredžius

Bažnyčią suprojektavo Piotras Serbinovičius. Ji neorenesansinė, stačiakampio plano, halinė, dvibokštė, su penkiasiene apside. Aukšti bokštai supa žemesnį frontoninį protarpsnį. Vidus 3 navų. Šventoriaus tvora tik priekyje mūrinė, ažūrinė, kitur – metalinė.

Šis paveikslėlis neturi alt atributo; jo failo pavadinimas yra 450px-Lithuania_Sredniki.jpg

Belvederio dvaras

Dvaro g. 9, Belvederis

Ant aukšto Nemuno kranto įsikūrę dvaro rūmai. Į juos nuo panemunės kelio veda apie 60 m aukščio laiptai, kuriuos sudaro 365 pakopos. Rūmai pastatyti 1830–1840 m. pagal italo architekto Pjero de Rosio itališkos vilos projektą. Dvaro rūmų statytojas – Panevėžio bajorų maršalka Kletas Burba. Belvederis – itališkai – „gražus vaizdas“. Rūmus supa retų medžių parkas. Iš masyvaus triaukščio rūmų bokšto atsiveria nuostabus vaizdas – Nemuno – Dubysos slėnis.
Išlikusi XIX a. vidurio romantizmo stiliui būdinga dvaro sodyba: rūmai, svirnas, koplyčia–mauzoliejus ir parkas. Rūmuose meistriškai interpretuotas toskaniškųjų vilų stilius: jie asimetriškos struktūros, santūrių neorenesanso formų. Svirno su įvažiavimo arka ir mediniu balkonėliu bei koplyčios–mauzoliejaus fasaduose derinti smailiaarkiai langai ir klasicistiniai piliastrai, traukos.

Šis paveikslėlis neturi alt atributo; jo failo pavadinimas yra 01-2-1024x576.jpg

Veliuonos piliakalniai

Gedimino g., Veliuona

Gedimino kapas arba Veliuonos I piliakalnis pagal tradiciją laikomas prie Veliuonos žuvusio didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino žūties vieta. Tyrinėjimai rodo čia stovėjus medinę pilį, kurią dažnai puolė kryžiuočiai. Kunigaikščiui Gediminui prie piliakalnio pastatytas paminklas.
Pilies kalnas buvo laikomas atskiru kalnu. Jis atskirtas nuo Gedimino kapo 17 m. gylio grioviu. Po tyrimų nustatyta čia galėjus būti pirmojo piliakalnio papilį arba ant jo stovėjo 1412 m. atstatyta mūrinė Veliuonos pilis. Yra pagrindo manyti, kad toliau į vakarus – šiaurės vakarus aukštumoje greta pilies buvo įtvirtintas papilys, kuriame vėliau pastatyta bažnyčia ir kūrėsi miestelis.
Pilaitėse arba Veliuonos II piliakalnyje 2,65 km į vakarus nuo Veliuonos I piliakalnio, archeologų manymu stovėjo 1337 m. kryžiuočių pastatyta dviejų pastatų pilis, kuri turėjo blokuoti Veliuonos pilį. Sprendžiant pagal archeologinius tyrimus, ši pilaitė netrukus buvo lietuvių užpulta ir sudeginta.
Kompleksui priklauso ir į šiaurę esantis kiek ankstesnis II tūkstantmečio pradžios Antkalnės piliakalnis, dar vadinamas Milžino Kapu, Naujokų, Gystėnų piliakalniu.

Šis paveikslėlis neturi alt atributo; jo failo pavadinimas yra Veliuonos-piliakalniai-7.jpg

Veliuonos krašto dvaras

Muziejaus g. 2, Veliuona

Dvarininkas Mykolas Zaleskis apie 1817 – 1820 m. senoje dvarvietėje pastatė puošnius vieno aukšto medinius klasicizmo stiliaus dvaro rūmus su keturių kolonų portiku. Fasadą išryškina metaliniai puošnūs laiptai ir tolygiai išdėstyti stačiakampiai langai. Maždaug tuo laiku greta rūmų buvo įkurtas ir nedidelis, bet prašmatnus, egzotiniais medžiais turtingas mišraus stiliaus parkas.

Šis paveikslėlis neturi alt atributo; jo failo pavadinimas yra D3-1024x576.jpg

Veliuonos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia

Draugystės g. 1, Veliuona

Bažnyčia Veliuonoje buvo pastatyta Vytauto Didžiojo įsakymu 1421 m. Perstatyta 1644 m. Tai yra viena iš seniausių bažnyčių Lietuvoje. Šventovė itin turtinga įvairių amžių istorijos ir dailės vertybėmis. Piliorius ir sienas puošia Petro Kalpoko, italų kilmės dailininko Mykolo Elvyro Andriolio, Vytauto Gerulaičio ir kitų menininkų  tapyti  paveikslai.  Šventoriuje ilsisi iš Kazanės pargabenti žymaus kunigo tautosakininko Antano Juškos ir jo brolio, lietuvių kalbai daug nusipelniusio, Jono Juškos palaikai.

Šis paveikslėlis neturi alt atributo; jo failo pavadinimas yra Veliuona_bažnyčia_2.jpg

Raudonės pilis

Pilies gatvė 1, Raudonė

XVI–XVII a. Nemunui tapus svarbia prekybine arterija, pilys įgavo naują paskirtį – pirkliai, didikai pradėjo statytis pilių tipo rezidencijas, kuriose tik dekoro elementais tapusios šaudymo angos priminė ankstesnių gynybinių pilių pagrindines funkcijas. XVI a. pab. šioje vietoje prūsų kilmės didikas Krišpinas Kiršenšteinas pastatė renesansinio stiliaus rezidenciją, kuri savo aukso amžių išgyveno valdant statytojo anūkui, LDK iždo valdytojui ir sekretoriui Jeronimui Krišpinui Kiršenšteinui. Ilgą laiką pilis priklausė garsiai Platono Zubovo giminei. Paskutinysis pilies šeimininkas buvo portugalas Ferio de Castro. Pilis labai nukentėjo Antrojo pasaulinio karo metais, kai vokiečiams traukiantis buvo susprogdintas pilies bokštas. Po karo rezidencija restauruota. Atstatytas 33,5 m aukščio pilies bokštas, iš kurio turistams atsiveria nepakartojami Raudonės apylinkių vaizdai.

Šis paveikslėlis neturi alt atributo; jo failo pavadinimas yra Raudonės-pilis-1024x576.jpg

Panemunės pilis

Vytėnų g. 53, Pilis I

www.panemunespilis.lt

Panemunės pilį ant Nemuno dešiniojo kranto aukštumos 1604 m. pradėjo statyti iš Vengrijos atsikėlęs miško pirklys Janušas Eperješas. Pilį statė pagal to meto Vilniaus žemutinės pilies architekto Petro Nonharto projektą. Tai buvo moderni rezidencija, kurioje buvo įrengta kanalizacija, ventiliacija. Pilies pavadinimas kelis kartus keitėsi, dabar ji vėl vadinama Panemunės pilimi. Pilis ilgą laiką buvo vadinama Gelgaudų vardu. Šios pilies savininko sūnus Antanas ir Jonas Gelgaudai dalyvavo 1831 m. sukilime. Antanas Gelgaudas buvo sukilėlių armijos vadas. Šiuo metu rekonstruota pilis parengta lankymui. Pilies parkas su penkiais kaskadiniais tvenkiniais bei kalvotas reljefas paliks neišdildomą įspūdį kiekvienam keliautojui. Pilies bokšto rūsyje dar baudžiavos laikais buvo įrengtas karceris, į jį patekdavo pilies šeimininkams prasikaltę valstiečiai.

Šis paveikslėlis neturi alt atributo; jo failo pavadinimas yra panemunės-pilis-1024x576.jpg

Panemunių regioninio parko lankytojų centras

Raseinių g. 2, Šilinės k.

prpd.lt

Panemunių regioninio parko lankytojų centras įsikūręs buvusios Šilinės smuklės pastate. Moderni bei unikali ekspozicija “Nemunas ir gyvenimas prie jo”.
Veiklos joje netrūks – naršysite išmaniuose terminaluose, pereisite per sielius, išgirsite panemunės gyvūnus bei paukščius, plauksite valtimi ir dar daug pamatysite!

Šis paveikslėlis neturi alt atributo; jo failo pavadinimas yra 01-1-1024x576.jpg

Pėsčiųjų pažintinis takas Šilinės botaniniame draustinyje

Raseinių g. 2, Šilinės k.

Šis maršrutas kviečia pažinti augalų karalystę, stebėti kaip jie sugyvena tarpusavyje. Keliaudami juo jūs pamatysite kokia įvairi mūsų augmenija. Tik šioje nedidelėje teritorijoje jūs turėsite galimybę pabraidyti po stepinę pievą, paklajoti po vakarų taigą, pasmaguriauti miško gėrybėmis, pasisemti energijos iš plačiašakių ąžuolų. Tako ilgis 1,6 km.

Šis paveikslėlis neturi alt atributo; jo failo pavadinimas yra silines-pazintinis-takas-2015-1-e1534531952146-scaled-1-1024x578.jpg

Jurbarko krašto muziejus ir dvaras

Vydūno g. 21, Jurbarkas

jurbarkomuziejus.lt

Išliko du dvaro flygeliai (XIX a. vidurio šoniniai rūmai; dar vadinami oficinomis), Jurbarko Kristaus Atsimainymo cerkvė (1865 m.), kumetynas (XIX a. vidurys), parkas.
Pietiniame fygelyje įsikūręs Jurbarko turizmo ir verslo informacijos centras, šiauriniame – Jurbarko krašto muziejus. Cerkvėje veikia Jurbarko parodų ir koncertų salė. 2015 m. atstatytos dvaro centrinių rūmų kolonos.

Šis paveikslėlis neturi alt atributo; jo failo pavadinimas yra Jurbarko-krašto-muziejus-1024x576.jpg

Kauno gatvė – Jurbarko senamiestis

Kauno g. Jurbarkas

Kauno gatvė nuo seno buvusi pagrindine Jurbarko gatve. Apie šią, iš vakarų į rytus nusitęsusią gatvę, kūrėsi ne tik gyventojai bet ir prekybininkai. XIX a. pab. buvo statomi pirmieji mūriniai pastatai. Čia virė miesto gyvenimas: veikė turgus, užeigos, amatininkų krautuvės, mezgykla, siuvykla, laikrodžių taisykla, bankai, viešbučiai, miesto rotušė, taip pat sinagoga – unikalus medinės architektūros XVIII a. pab. statinys, sunaikintas 1941 m. rudenį.

Šis paveikslėlis neturi alt atributo; jo failo pavadinimas yra D13-1024x576.jpg

Jurbarko Švč. Trejybės bažnyčia

M. Valančiaus g. 1, Jurbarkas

1907 m. pastatyta bažnyčia yra neogotikinė, kryžminio plano. Jos du fasadiniai bokštai suskaidyti į penkis skirtingų aukščių tarpsnius. Virš porinių siaurų akustinių angų yra reljefiški apskritimo ornamentai baltame fone. Fasado centre yra didelė apskrita niša su laikrodžiu. Jurbarko bažnyčios altorių puošia dvi skulptoriaus V. Grybo darbo gipsinės skulptūrų atliejos – „Šv. Petras“ ir „Šv. Povilas“. 1940 m. gaisro metu sudegė bažnyčios bokštai, jie atstatyti tik atgavus nepriklausomybę.

Šis paveikslėlis neturi alt atributo; jo failo pavadinimas yra A5-1024x576.jpg

V. Grybo memorialinis muziejus

Vydūno g. 31, Jurbarkas

vgrybomuziejus.lt

Skulptoriaus monumentalisto Vinco Grybo memorialinis muziejus 1956 metais įkurtas Jurbarko dvaro parko gilumoje, buvusiose kunigaikščio Vasilčikovo urėdo raštinės, skalbyklos ir kalvės pastatuose. Čia, po meno studijų Paryžiuje (1928–1941 m.) gyveno tragiško likimo žymus Lietuvos skulptorius V. Grybas. Muziejuje eksponuojami asmeniniai skulptoriaus daiktai, baldai, kūrybos darbai: paminklų fragmentai, bareljefai, skulptūrų detalės, projektai, piešiniai, dar jam gyvam būnant surinkti liaudies meistrų darbai. Taip pat veikia nuolatinė žymios XX a. Mažosios Lietuvos tautodailininkės miniatiūrininkės Lidos Meškaitytės faksimilių paroda.

Šis paveikslėlis neturi alt atributo; jo failo pavadinimas yra V.Grybo-memorialinis-muziejus-1024x576.jpg

Jurbarko (Bišpilio) piliakalnis

Bišpilio sodo 1-oji gatvė

Apipintas legendomis apie kalne palaidotą Jurbarko miesto įkūrėją milžiną, miesto šiauriniame pakraštyje, Imsrės upelio kairiajame krante stūkso piliakalnis, vadinamas Bišpiliu. Manoma, ant piliakalnio stovėjo medinė Kolainių pilis, XIII a. pabaigoje – XIV a. pradžioje priklausiusi Panemunių (Nemuno) gynybinei sistemai, 1291 m. sudeginta kryžiuočių.

Šis paveikslėlis neturi alt atributo; jo failo pavadinimas yra 00-3-1024x576.jpg

Parengta pagal www.kaunorajonas.lt, jurbarkas.info, prpd.lt

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *