PILAITĖS PILIAVIETĖ IR DVARAS

Pilaitės piliavietėje XVI-XVII a. stovėjo įtvirtinta dvarvietė – pilis, priklausiusi Astikų, vėliau Glebavičių ir Gorskių giminėms. 1499 m. iš miestiečio Vaitiekaus ir bajoro Daškos su broliu Alekna nupirkęs žemės pilį čia ėmė statyti Grigalius Astikas. Jam 1519 m. mirus, didelę dalį turtų, taip pat ir Pilaitės žemes paveldėjo jo sūnus, vardu taip pat Grigalius. Kad skirtųsi nuo pirmtako ir pabrėžtų kilmingos giminės gilias šaknis, pastarasis save dar vadino ir legendinių didikų pavarde Viršila. Būtent dėl tokios antrosios pavardės XIX a. istorikai teigė, kad Pilaitė priklausė Viršilų giminei.

Astiko rūmai Pilaitėje, tuo metu vadintoje Suderve, pirmą kartą paminėti 1525 m. Tai leidžia daryti prielaidą, kad Pilaitės pilį pradėjo statyti tėvas, o pabaigė, matyt, sūnus. Grigalius Astikas – Viršila mirė 1567 m., palikuonių jis neturėjo, todėl Pilaitės pilis atiteko giminaičiui Jonui Glebavičiui. 1590 m., mirus Jonui Glebavičiui, Pilaitę dar penkerius metus valdė jo žmona su sūnumis Jonu ir Mikalojumi. 1595 m. ją pardavė garsios Gorskių giminės atstovui Marijonui, o jam apie 1660 m. mirus, Pilaitė atiteko sūnui Petrui su žmona kunigaikštiene Drucka – Sokolinska, kuri, anot legendos, čia ir palaidota. Greičiausiai, kad per Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir Maskvos karą, 1655 m. rugpjūtį maskvėnams puolant Vilnių, Pilaitės pilis buvo sugriauta ir vėliau jau nebeatstatyta. Pilies griuvėsiai pamažu nyko, mūrų liekanos virš žemės dar buvo matomos XIX a. pradžioje.

 

Kviečiame jungtis į kapamatyti.lt grupes:
kapamatyti Lietuva
kapamatyti Lenkija
kapamatyti Latvija
Turizmo paslaugos ir pramogos

Pilaitės dvaro sodybos išplanavimas susiformavo XVII amžiaus pabaigoj, sunykus ant kalvos XVI a. pradžioje LDK didikų Astikų pastatytai piliai. Dvaras po Astikų priklausė didikams Glebavičiams, Gorskiams. XVII a. viduryje jis atiteko jėzuitams. Po Jėzuitų ordino panaikinimo Pilaitė atiteko 1775 m. Seimo įsteigtai Edukacinei komisijai. XVIII a. pab. – XIX a. pr. dvaras buvo atiduotas valdyti bajorui T. Kukevičiui. Jo valdymo metu, nekeičiant planinės struktūros buvo perstatyti ir pastatyti nauji gyvenamieji ir ūkiniai pastatai, išvystyta rekreacinė dvaro dalis, įrengtas parkas, išplėsti sodai.

1827 m. Pilaitės dvarą nupirko Vilniaus universitetas. Čia vadovaujant profesoriui M. Očiapovskiui, tais pačiais metais pradėtas steigti pirmasis Lietuvoje Agronomijos institutas. Pilaitės mokomajam ūkiui paskirtas vadovauti profesorius M. Fričinskis. Pilaitės dvaro sodyboje mėgdavo ilsėtis Vilniaus universiteto profesūra. Čia kurį laiką gyveno ir rašytoja O. Radvilaitė – Mostovska (apie 1762-1833), parašiusi apysaką ,,Pilaitės vaiduoklis“. 1929 m. prie Pilaitės Agronomijos instituto Vilniaus universiteto vadovybė leido perkelti parapinių mokyklų mokytojų ir vargonininkų seminariją, nuo 1819 m. veikusią prie universiteto. Mokslinių tyrimų ūkio ir seminarijos nespėta sukurti. 1832 m. Nikolajaus I reskriptu Vilniaus universitetas buvo uždarytas, o Pilaitės dvaras 1833 m., perduotas Liaudies Švietimo ministerijos žinion.

Taip pat skaitykite:
Pilių ir dvarų maršrutas
10 didžiausių Lietuvos riedulių
Kur keliauti Lietuvoje su šeima
Gulbiniškių raketinė bazė
Vilniaus rajono lankytinos vietos

Pilaitės dvarą su visais pastatais nuo 1833 m. iki 1860 m. išsinuomojo ir činčo teisėmis valdė tas pats agronomas Mykolas Fričinskis (1792-1859). Mirus M. Fričinskiui, dvaras testamentu atiteko sūnėnui K.Fričinskiui. Jo valdymo metu Pilaitė gerokai nuskurdo. Jau XIX a. devinto dešimtmečio pradžioje jis priklausė Polozovams. 1881 m. našlė E. Polozova Pilaitės dvarą pardavė bendron nuosavybėn broliams baronams Dovydui ir Augustui Gvidonui Hugo Bolto fon Hogenbachams. Mirus 1891 m. Dovydui Hogenbachui, jo valdyto dvaro dalis atiteko broliui Augustui Gvidonui. Dabar išlikusių neoklasicistinių Pilaitės dvaro rūmų statytojai buvo Hogenbachai, kurie dvarą valdė 1881 -1913 metais. Pirklys Arsenijus Pimenovas su žmona Stefanija Pilaitės dvarą iš pastarojo įsigijo 1913 m. Pimenovų šeima 1921 m. dvaro žemes ir pastatus pasidalino. Petrui Pimenovui priklausė 107 ha žemės, vandens malūnas su tvenkiniu ir dar 3 trobesiais. 1940 m. dvaro pastatai ir jo žemės nusavintos sovietų valdžios. Ilgą laiką dvare buvo Buivydiškių tarybinio ūkio-technikumo pagalbinis ūkis. Po 1990 m. dvaro sodybos pastatai privatizuoti.
Parengta pagal kpd.lt

OBJEKTAS ŽEMĖLAPYJE

Nuotraukos Laimos Ščiupakovienės ir kpd.lt.


Bookmark the permalink.

Comments are closed.