RAIŽIŲ KAIMAS – VIENAS IŠ LIETUVOS TOTORIŲ CENTRŲ

Pirmieji totorių naujakuriai Lietuvos žemėje apsigyveno dar XIII–XIV a. LDK kunigaikščiai Gediminas, Algirdas ir Kęstutis sudarydavo sąjungą su totoriais, kai reikdavo atremti priešiškų šalių puolimus, arba patys rengdavo karo žygius. Pradėjęs valdyti Vytautas Didysis (1392–1430 m.) totorius gerus ir ištikimus karius, viliojo atvykti į Lietuvą su šeimomis, žadėdamas žemių ir privilegijų.
Raižių kaimas (Alytaus rajone), kuriame apsigyveno totoriai, buvo įkurtas XV a. pabaigoje – XVI a. pradžioje. 1624-1631 m. Lietuvoje buvo atlikta generalinė totorių valdų revizija, Raižiuose surašyti 44 dūmai. 1795 m. atliktos Lietuvos gyventojų revizijos duomenimis Raižiuose gyveno 156 totoriai. 1923 m. Lietuvoje vykdyto visuotinio gyventojų surašymo duomenimis Alytaus apskrityje gyveno 675 totoriai (336 vyrai ir 339 moterys). Tai sudarė 0,62 % Alytaus apskrities gyventojų ir 69,37 % visos Lietuvos totorių bendruomenės. Totoriai daugiausiai gyveno Butrimonių valsčiaus kaimuose: Raižiuose, Adamonyse, Čeraučiznoje (dabar Kerų k.), Bazoruose, Vaikutiškėse, Trakininkuose, Žadiškėse. Ieškodami geresnio gyvenimo, dalis totorių išvyko į JAV ir Argentiną. XX a. 5-6 dešimtmetyje nemažai totorių emigravo mėgindami išvengti sovietinių represijų. Daugelis išsikėlė į didesnius miestus. Dėl migracijos iš kitų Sovietų Sąjungos vietovių Lietuvoje didėjo totorių skaičius – 1989 m. jų gyveno per 5 tūkst. Šiuo metu šalyje gyvena apie 2 tūkst. 500 totorių, iš jų daugiau kaip 400 Alytaus apskrityje, daugiausia Raižiuose, Butrimonyse ir Alytuje.

 

 

Kviečiame jungtis į kapamatyti.lt grupes:
kapamatyti Lietuva
kapamatyti Lenkija
kapamatyti Latvija
Turizmo paslaugos ir pramogos

S. Kričinskis knygoje „Lietuvos totoriai“ nurodo, kad 1556 m. Raižiuose stovėjo mečetė (dauguma totorių yra musulmonai). Šiandieninė mečetė pastatyta 1889 m. ir vienintelė Lietuvoje veikė sovietmečiu. Mečetė veikia ir šiandien (dėl ekskursijos iš anksto tartis su Ipolitu Makulavičiumi tel. +370 686 56 801). Statybų metu į ją buvo perkeltas sudegusios Bazorų mečetės 1684 m. pagamintas minbaras (sakykla). Mečetė medinė, stačiakampio plano su penkiasiene iškyša apsidos afsade, dvišlaičiu skardiniu stogu, kurio viršuje yra nedidelis minareto bokštelis, liaudies architektūros formų. Prieangis per visą pastato plotį. Iš jo patenkama į vyrų ir moterų sales. Vyrų salė dešinėje pusėje, moterų – kairėje. Jos atskirtos siena. Sienos apačioje palikta atvira anga išilgai sienos, pridengta baliustrada. Virš įėjimo vyrų ir moterų salėse – balkonas su baliustrada. Pagal islamo teisę religinei bendruomenei vadovauja imamas.
2010 m. birželio 26 d. netoli mečetės, ant kalnelio, atidengtas paminklas Vytautui Didžiajam (skulpt. Jonas Jagėla). Paminklas pagamintas iš granito, 5,2 m aukščio. Jo viršutinėje dalyje įkomponuoti Gediminaičių stulpai ir totorių simbolis Tarak Tamga, vidurinėje – Vytauto Didžiojo valdymo (1392-1430), totorių atsikėlimo į LDK (1397) ir Žalgirio mūšio (1410) metai, apatinėje – užrašas: „Vytautas Didysis – Lietuvos valdovas“. Ta pačia proga prie mečetės sumontuoti Jono Naviko sukurti du saulės laikrodžiai, kurių vienas rodo vietos laiką, antrasis – Griunvaldo (Lenkija). Tai vieninteliai tokie laikrodžiai Lietuvoje.
Nemažai totorių iš Butrimonių apylinkių carinėje armijoje ir tarpukario (1918-1940 m.) Lietuvos kariuomenėje buvo aukšto rango karininkai.
Lietuvoje totoriai pradėjo puoselėti daržininkystės tradicijas, ėmė auginti svogūnus, česnakus, agurkus, ajerus. Su totoriais ant lietuviško stalo atkeliavo šimtalapis ir čeburekai.

Informacija Alytaus turizmo informacijos centro.
Nuotraukos iš Alytaus turizmo informacijos centro archyvo.


Bookmark the permalink.

Comments are closed.