fbpx

Jurakalnio geologinis pažintinis takas

Jurakalnio geologinis pažintinis takas

Ties Simono Daukanto muziejumi prasidėjęs šiuolaikiškus reikalavimus atitinkantis pėsčiųjų takas nuvingiuoja iki Jurakalnio griovos atodangos ir atragio, apimdamas Papilės I piliakalnį, apžvalgos aikštelę ir bokštą, galimybes plaukti Ventos upe baidarėmis ir pramogauti nuostabios gamtos apsuptyje. Takas prasideda Ties S. Daukanto muziejumi, nusileidus laiptukais link upės, mediniu takeliu einate link tilto, perėję tiltą einate Papilės I piliakalnio papėdėje, galite užlipti į piliakalnį ir aplankyti S. Daukanto kapą, toliau eidami takeliu pasieksite Jurakalnio griovą ir atragį, o jau iš toli pamatysite 15 m. Jurakalnio apžvalgos bokštą.

Koordinatės:

Tako pradžia: 56.15147, 22.78789
Tako pabaiga: 56.14468, 22.7831

Tako ilgis 1,5 km į vieną pusę.

S. Daukanto memorialinis muziejus

J. Basanavičiaus g. 6, Papilė

akmenesmuziejus.lt

Muziejus įrengtas restauruotame pastate, kuriame, kaip teigiama, paskutiniais savo gyvenimo metais ir glaudėsi S. Daukantas. Muziejaus ekspozicijoje parodyti pagrindiniai jo gyvenimo ir mokslinės veiklos etapai, jo vieta Lietuvos mokslo, literatūros ir kultūros raidoje. 
S. Daukantas buvo universalus mokslininkas, dėjęs mūsų krašto etninės kultūros ir tautosakos tyrimo, psichologijos ir filosofijos bei daugelio kitų mokslų pamatus. Ekspozicijoje atskleidžiamas jo indėlis į šių mokslų raidą ir nuopelnus lietuvių tautos mokslui, kultūrai bei literatūrai. Sukauptas didelis leidinių ir publikacijų apie S. Daukantą bei išleistų jo raštų rinkinys. 
Ekspoziciją papildo žinomų Lietuvos dailininkų kūriniai, vaizduojantys S. Daukantą arba iliustruojantys jo kūrinius. 

Papilės Šv. Juozapo bažnyčia

Kaip ir daugelyje Žemaitijos miestelių, Papilėje aukščiausia ir iš toliausiai matoma raudonų plytų mūro bažnyčia, turinti šv. Juozapo vardą. Vyskupas M. Valančius rašė, jog pirmoji bažnyčia Papilėje pastatyta 1493 metais.

Antroji bažnyčia Papilėje buvo konsekruota 1636 m. sausio 21 d. Šv. Dvasios, Švč. Mergelės Marijos, Šv. Mykolo Arkangelo ir Jono Krikštytojo vardais. Daugelio šventųjų globa būdinga XIV – XV a. bažnyčioms, tad čia tik pratęstos senosios tradicijos. Šventoriuje stovėjo medinė varpinė su dideliu varpu. Nuo 1774 m. Papilės parapija ir bažnyčia priklausė Viekšnių dekanatui. Trečioji, barokinio stiliaus, bažnyčia buvo statoma 1791 m. vyskupo Stepono Giedraičio pastangomis. Naujas pastatas iškilo ant pamūrio ir tituluotas Švč. Mergelės Marijos gimimo vardu. Viduje buvo 3 nauji drožtiniai altoriai. Šventoriuje buvo medinė varpinė dvejomis durimis, jos antrame aukšte kabėjo 1666, 1705 ir 1774 m. pagaminti varpai. Piliakalnyje tuo metu jau buvusiose kapinėse stovėjo vieno altoriaus medinė koplyčia. 

Klebonui Juozapui Ambrozevičiui išrūpinus Rusijos vidaus reikalų ministerijos leidimą (1879 m.), ši, ketvirtoji, bažnyčia pradėta statyti 1880 m. šalia senosios ir greta buvusio dvaro. Vienrankių kaime įrengta speciali plytų dirbtuvė. Medieną kirto netoli miestelio buvusioje giraitėje, vadintoje Spanguoline. Statyba baigta 1887 m. Tais pačiais metais bažnyčia konsekruota. Naujus varpus bažnyčiai dovanojęs iš Afrikos grįžęs Šemetaičių kaimo ūkininkas Pusčius.

Deja, Papilės bažnyčiai buvo lemta patirti ne vieną skaudų išbandymą. 1898 m. audra apgriovė abu bokštus (pataisyti tik po metų), I pasaulinio karo metais nugriuvo siena, nuardytas stogas, žuvo vargonai. Kaizerinė okupacinė valdžia rekvizavo varpus. Sugriovimus pavyko likviduoti tik 1929 metais čia savo tarnystę vykdžiusių kunigų. Antrasis pasaulinis karas vėl atnešė skriaudų: artilerijos kautynių metu buvo apgriauti abu bokštai, sudegė stogas, klebonija. Bažnyčią didelėmis klebono A. Žuko ir parapijiečių pastangomis pavyko atstatyti. Tačiau bokštų smailės į projektinį 22,6 m aukštį sugrįžo tik 1993 m.

Dabartinė bažnyčia – tai romantizmo idėjų vaizdinė išraiška. Tas laikotarpis savo idealų ieškojo praeities kultūrose ir ypač vertino viduramžių palikimą. Papilės bažnyčios neogotika rėmėsi bendraisiais senosios plytų gotikos dėsningumais, tačiau nesilaikė tradicinių kanonų. Be to, šiuo laikotarpiu jau vyravo ir įvairių praeities stilių sintezavimas (eklektika). Šias tendencijas atspindi ir planinė bažnyčios struktūra – išlaikyta lotyniško kryžiaus schema, vidaus erdvę skaido trys navos, presbiteriją (tai priekyje esanti paaukštinta šventovės dalis, skirta didžiajam altoriui) užbaigia trisienė apsidė, pagrindinį fasadą formuoja du bokštai.

Papilės I piliakalnis

I Papilės piliakalnis yra Ventos kairiajame krante, jos santakoje su bevardžiu upeliuku. Aikštelė beveik keturkampė, pailga Š – P kryptimi, 55×25 m dydžio. Šlaitai statūs, rytuose nuo Ventos – 20 m, vakaruose nuo upelio – iki 15 m aukščio. Aikštelėje ir griovyje yra dar XIX a. įrengtos kapinės, kurių kapai sunaikino čia buvusį kultūrinį sluoksnį, apardė pylimą. Piliakalnyje įrengtose kapinėse 1864 m. buvo palaidotas Lietuvos istorikas ir rašytojas Simonas Daukantas.

Piliakalnyje yra stovėjusi Papilės pilis, kurios apylinkes kryžiuočiai puolė 1339 ir 1359 m. Manoma, kad piliakalnis tarnavo nuo mūsų eros I tūkstantmečio antrosios pusės iki XIV amžiaus.

Jurakalnio geologinė atodanga ir atragis

Rašytiniuose šaltiniuose Jurakalnio atodanga minima nuo 1824 m. Pirmasis, kuris Papilės atodangoje ir kitose Ventos upės slėnio vietose aptinkamus senovės gyvių suakmenėjimus palaikė muziejinėmis vertybėmis, buvo Baublių muziejaus įkūrėjas Dionizas Poška, 1811 m. lankęs Ventos pakrantes ir čia prisirinkęs daug eksponatų.

Dar 1936 m. užrašyta sakmė apie urvą, buvusį prie Jurakalnio, apie 4 m gylio ir po 3 m ilgio bei pločio. Urvas kadaise buvęs grįstas lentomis, netoliese stovėjusi Šv. Jono koplytėlė. Ir ten vaidendavęsi: pasirodydavęs nepažįstamas žmogus, kojas apsivyniojęs baltais autais. Greičiausiai tas urvas atsirado XIX a. rusų geologams ieškojus šioje vietoje akmens anglies. Paieškos buvusios nesėkmingos, tačiau urvas liko.

Papilės apylinkės pagarsėjo retomis fosilijomis. Iki šiol Papilėje rastas dinozaurų laikų gyvūno stuburo slankstelis, kuris saugomas Geologijos ir geografijos instituto muziejuje. 2010 m. Šaltiškių triaso karjere rasta senovinių roplių (fitozauro, priklausančio archozaurų grupei) dantų ir kaulų liekanų. Šiuo metu radiniai eksponuojami Akmenės krašto muziejuje.

Jurakalnio apžvalgos bokštas

Šalia Jurakalnio  geologinės atodangos ir atragio stoavi 15 m apžvalgos bokštas. Nuo jo atsiveria nuostabus vaizdas į išraiškingą Ventos upės slėnį, Papilės miestelį bei lankytinus objektus: Jurakalnio  geologinę atodangą ir atragį, Papilės I ir II piliakalnius, Šv. Juozapo bažnyčią, Penkiolikakamienę liepą.

Parengta pagal visitventa.lt

Daugiau lankytinų vietų Akmenės rajone rasite čia

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *