fbpx

KĄ PAMATYTI KLAIPĖDOJE?

KĄ PAMATYTI KLAIPĖDOJE?

Įdomiausios Klaipėdos vietos.

Klaipėdos senamiestis

Turgaus g., Klaipėda

Klaipėdos senamiestis yra seniausia istorinė miesto dalis. Klaipėdos senamiesčiui būdingas taisyklingas gatvių tinklas, senoji fachverkinės konstrukcijos architektūra, būdinga Vokietijos miestams, bei išlikę XVII–XVIII a. Klaipėdos tvirtovės gynybinių įtvirtinimų fragmentai.

Klaipėdos miesto senamiestis yra geometriškai labai taisyklingai išdėstytas, beveik visos gatvės susikerta stačiuoju kampu. Klaipėdos senamiestyje yra Senoji (Pirmoji) perkėla, išlikęs senosios P. Lindenau laivų statyklos elingas, Dramos teatras ir Teatro aikštė, Parodų rūmai, Mažosios Lietuvos istorijos muziejus, Evangelikų liuteronų maldos namai, Etnokultūros centras, Kalvystės muziejus, Turgaus aikštė. Senosios piliavietės teritorijoje yra įsikūręs Pilies muziejus ir Klaipėdos pilies uostas. Svarbus teatro aikštės akcentas – „Taravos Anikės“ skulptūra. Skulptūra buvo pastatyta poeto Simono Dacho atminimui. Taip pat „Arkos“ paminklas, sveriantis 150 tonų ir siekiantis 8,5 metrų aukštį. Jis buvo pastatytas 2003 m., minint Klaipėdos krašto (Mažosios Lietuvos) susijungimo su Lietuva 80-ąsias metines.

Klaipėdos pašto pastatų kompleksas

Liepų g. 16, Klaipėda

Pašto kompleksą sudaro trys statiniai: centre – dviejų aukštų su mansardomis pašto įstaiga, abipus jos du vienaaukščiai pastatėliai – viename iš jų buvę sandėliai ir arklidė, o kitas skirtas karietoms laikyti. Statiniai pastatyti iš raudonų klinkerinių plytų, žalios spalvos glazūra dengtos keraminės detalės puošia cokolių karnizus, frontonų ir tvoros stulpų viršūnės. Ansamblyje pastebimos trijų stilių apraiškos, bet vyraujanti yra neogotika: aukšti ažūriniai ir laiptuoti su smailiaarkėmis angomis ir nišomis frontonai, trilapiai, keturlapiai dekoratyviniai elementai. Puošnios išorinės pašto durys – drožinėtos, papuoštos dekoratyvinėmis metalinėmis grotelėmis. Simetriškai išdėstytus pastatus (klasicizmo įtaka) jungia puošni metalinė tvora su mūriniais stulpais. Puošnus pašto salės interjeras.

Klaipėdos skulptūrų parkas

Tarp K. Donelaičio, Liepų, Trilapio ir S. Daukanto g.

Čia pamatysite moderniosios lietuvių skulptūros galeriją po atviru dangumi. Pasivaikščiosite Klaipėdos XIX a. – XX a. pirmos pusės istorijos pėdsakais (J. L. Vynerio kapas, 1923 m.  sukilimo memorialas, II Pasaulinio karo atminties vietos, Negrįžusių iš jūros atminimui ir kt.). Pailsėsite medžių bei meno prieglobstyje.

Skulptūrų parkas, tai buvusios senosios kapinės. 1820 m. prie dabartinių Liepų ir Trilapio gatvių buvo atidarytos centrinės miesto kapinės. Kapavietės buvo sulygintos Sovietų valdžios įsąkymu. Šiandien likę tik keli antkapiai. „Raudonasis“ teroras naikino viską kas gyva, netgi kas mirę: jis nesustojo net ties Klaipėdos kapinėmis. Sovietų valdžia čia įkūrė skulptūrų parką. Parke galime pamatyti paminklą tiems, kurie čia buvo palaidoti iki 1944 m. Parke stovi paminklas 1923 metų sukilimo dalyviams. Jo autorius – Brakas. Čia palaidoti sukilėliai žuvę Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos mūšyje. Paminklas-obeliskas buvo pastatytas 1925 m. ir yra autentiškas damarkacinis (pasienio) stulpas, skyręs Mažąją Lietuvą nuo Didžiosios.

1977 m. įkurtas Skulptūrų parkas. Čia per daugiau kaip dešimtmetį buvo statomos Smiltynėje vasaros metu skulptorių sukurtos skulptūros. Šiame parke stovi apie 116 skulptūrų. Po 1990 m., kai prasidėjo spalvotųjų metalų vagystės, dalis skulptūrų nukentėjo, dalį išvežė patys skulptoriai (kad nenuniokotų vandalai), o vieną – kažkas pavogė.

Parke stovi ir paminklas skirtas Vyneriui. Paminklas grįžo čia per Klaipėdos miesto 750 jubiliejų. Panteoną saugojo Varkalis. 1975 m., po pokario dešimtmečiu suformuotų sovietinių karių kapų rekonstrukcijos, buvo pastatytas naujas kardo formos paminklas, kuris tebestovi iki šiol.

Klaipėdos dramos teatras

Teatro a. 2,Klaipėda

Tiksli pirmojo Klaipėdos teatro įkūrimo data nežinoma. XVIII a. miesto planuose netoli pilies griovių ir Danės yra pažymėtas kvadratinio plano pastatas, pavadintas “Komedijų namais”, kuris anksčiau tikriausiai buvo naudojamas kariniams tikslams. Jis stovėjo valstybinėje žemėje, už kurią mokesčius mokėjo miestas, o tai rodo, jog pirmojo Klaipėdos teatro savininkas buvo magistratas. Kai kurie autoriai teigia, kad teatras ,,Komedijų namuose” veikė jau nuo 1777 m., o jame kiek vėliau vaidinusi Berlyno teatro trupė. Tolimesnis “Komedijų namų” likimas nežinomas. Dabartinės Teatro aikštės vietoje ankstesniais amžiais driekėsi Danės žiočių pelkės. XVIII a. pb. – XIX a. pr. prie aikštės, netoli Danės, stovėjo senas šaulių batalionui skirtas sandėlis, karių pritaikytas pratyboms. 1803 m. pirklys Vachsenas, kariams pastatęs naują pastatą, senajame įrengė teatrą. Po pirklio Vachseno mirties 1814 m. teatro pastatas buvo parduotas ir paverstas gyvenamuoju namu.

Naujas teatrinio gyvenimo pakilimas Klaipėdoje prasidėjo po 1818 m., kai čia atvyko vokietis Ulbrichas. Jam miško prekybos firma nemokamai leido naudotis vienu mediniu laikinu pastatu, kuriame jis įrengė 200 vietų salę ir atidarė teatrą. Pirklių Rupelio ir Voitkovičiaus iniciatyva įkurta akcininkų bendrovė įsigijo sklypą. 1818 m. pabaigoje buvo baigtas statyti naujasis mūrinis teatras dabartinio teatro vietoje. Tai buvo dviejų aukštų klasicizmo stiliaus pastatas su mansarda. 1854 m. mieste kilus gaisrui teatras sudegė. Teatro griuvėsius nupirko pirklys Masonas ir savo lėšomis ant senųjų pamatų 1857 m. pastatė naują pastatą, kurio bent trys fasadai tebestovi ir dabar. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui teatras buvo uždarytas.

Klaipėdos dramos teatro pradžia laikomi 1935 m., kai į Klaipėdą buvo perkeltas uždarytas Šiaulių teatras. Pavadintas Klaipėdos valstybiniu teatru veikė iki 1939 m. pavasario (iki Klaipėdos krašto aneksijos). Pirmajai lietuvių aktorių grupei Klaipėdos teatre vadovavo Juozas Stanulis. Režisieriui Romualdui Juknevičiui 1936 m. pastačius H. Heyermanso “Viltį”, apie teatrą buvo prabilta kaip apie neeilinį ir savo pažangumu pralenkiantį Kauno valstybinį teatrą.

1945 m. spalio 1 d. įsteigtas Klaipėdos muzikinės komedijos teatras. 1949 m. teatras pervardintas Klaipėdos muzikiniu dramos teatru; nuo 1951 m. – Klaipėdos dramos teatru.

Teatro aikštė

Teatro a., Klaipėda

Teatro aikštė yra Klaipėdos miesto širdis. Tai labai mėgstama klaipėdiečių ir jų svečių susibūrimo vieta. Teatro aikštė lyg koks magnetas traukte traukia žmones. Čia vyksta koncertai, Jūros šventė ir kiti renginiai.
1819 m. užpylus dalį pilies griovių, buvo atidarytas Naujasis turgus. Aikštę užėmė mėsininkų būdos. 1860 m. būdas nugriovus, Naujojo turgaus pakraštyje pastatyta turgaus halė. Šalia jos ir pilies griovių veikė Žuvų turgus. Žvejai žuvis į šią prekyvietę atgabendavo mariomis ir pardavinėdavo tiesiai iš laivelių arba specialiame halės priestate. Spalvingais vėjarodžiais papuošti laivelių stiebai gyvino prekyvietę.
Įkūrus Naująjį turgų, dabartinė Teatro aikštė atsidūrė tarp dviejų prekyviečių ir vėliau susiliejo su jomis ir virto turgaviete. Taip XX a. pirmoje pusėje Turgaus gatvė, Teatro aikštė, Naujasis turgus sudarė ilgą, nuo Jono bažnyčios iki pilies nutįsusią prekyvietę. Prekymečiais visą šią teritoriją užplūsdavo vežimai, būdos, atrakcionininkų ir šiaip pinigų viliotojų palapinės. Kai aikštėse prekiautojai nebeišsitekdavo, prekiaudavo ir Sukilėlių gatvės pradžioje.
Aikštė čia įrengta tik XIX a. Pasakojama, kad jau XVII a. Teatro aikštėje įvairius vaidinimus rodydavo pravažiuojantys aktoriai.

Klaipėdos miesto rotušė

Danės g. 17, Klaipėda

Tai – istorinis pastatas, kuriame per Napoleono karus laikinai (1807-1808 metais) gyveno Prūsijos karalius Frydrichas Vilhelmas III su karaliene Luize. Tai klasicistinio stiliaus namas, statytas XVIII pab. – XIX a. pr., priklausęs danų konsului Lorkui, vėliau jo giminaičiui Consentiui. 1846 m. miesto magistras nupirko šį pastatą, kuris tapo Klaipėdos rotuše.

Nuo 2011 metų į šį istorinį pastatą sugrįžo Klaipėdos miesto meras, dalis miesto savivaldybės administracijos tarnautojų.

Istorinė – žalioji vaistinė

Tiltų g. 6, Klaipėda

1677 m. Jakobas de Jongas (Jacob de Jonge) įkūrė pirmąją vaistinę tuometiniame, Memeliu vadiname mieste, Friedrich-Wilhelm gatvėje 27/28 (dabartinėje Tiltų g. 6). Šiam pastatų kompleksui būdinga istorizmo stilistika. Žaliosios vaistinės pastatas – kompaktinis, stačiakampio plano, dviejų aukštų su ertikiu, rūsiu ir ankstyvesnio laikotarpio erdvių fragmentais, dengtas dvišlaičiu stogu. Statytas XIX a. vid.–II p. ir  restauruotas 1978-1979 m. 

Pastate, atstatytame po 1854 m. gaisro, veikė Žalioji vaistinė (“Grune Apotheke”). Pirmoji vaistinė šioje vietoje veikė iki II-ojo Pasaulinio karo.
Po karo čia veikė daržovių parduotuvė. 1981-aisiais metais čia atkurta „Žalioji vaistinė“ su senoviniu interjeru.

Kaip vasitinė gavo „Žaliosios vaistinės“ pavadinimą?
Vaistinėje buvo prekiaujama ne tik tabletėmis, trinktūromis, bet ir įvairiomis gydomąsias savybes turinčiomis vaistažolėmis. 

Nuo 2007 metų vaistinė veiklos nevykdo.

Klaipėdos Universiteto Botanikos sodas

Kretingos g. 92, Klaipėda

www.ku.lt

Šiuo metu Botanikos sode eksponuojama 3 349 taksonų augalai (2014 12 31 duomenimis). Introdukuotos augalijos kompozicijai vientisumo ir brandumo suteikia natūrali augmenija –  teritorijoje natūraliai auga daugiau nei 250 augalų rūšių. Didžioji dalis jų – žoliniai augalai, o sumedėjusių augalų rūšinėje įvairovėje vyrauja paprastieji klevai (Acer platanoides), juodalksniai (Alnus glutinosa (L.) Gaertn.), baltalksniai (Alnus incana (L.) Moench), paprastosios ir vėlyvosios ievos (Prunus padus,  Prunus serotina Ehrh.), europiniai ožekšniai (Euonymus europaeus L.).

Paveldas

Vietovė garsi istorine praeitimi. 1802 m. netoli šios teritorijos buvusiame dvare įvyko garsusis Prūsijos karaliaus Fridricho Vilhelmo III ir jo žmonos Luizės susitikimas su Rusijos imperatoriumi Aleksandru I.

Klaipėdos universiteto pastatų kompleksas

Herkaus Manto 84, Klaipėda

Klaipėdos universitetas yra jauniausias Lietuvoje. 1904-1907 metais buvo pastatyta didžioji dalis pastatų komplekso. Statiniai buvo naudojami kaip kareivinės. Kompleksui priklausė šeši skirtingi pastatai kareiviams, vadams, taip pat čia buvo maža koplytėlė, valgomieji, ginklų sandėliai. Visi pastatai buvo neogotikinio stiliaus.
Visi komplekso statiniai buvo naudojami armijos tikslams beveik pusę amžiaus.
Klaipėdos universitetas buvo pradėtas Kauno institute ir Šiaulių pedagoginio instituto fakulteto bazėse. Savo darbą universitetas pradėjo 1991 m. Sausio 1 dieną.
Šiandien Klaipėdos universitete veikia 3 fakultetai (Jūros technologijų ir gamtos mokslų, Socialinių ir humanitarinių mokslų, Sveikatos mokslų), 1 studijų institutas (Tęstinių studijų) ir 2 mokslo institututai (Baltijos regiono istorijos ir archeologijos, Jūros tyrimų) mokslo ir studijų centrai,  biblioteka, Botanikos sodas, leidykla, Karjeros centras. Klaipėdos universitetas turi didžiausią Lietuvoje mokslo tiriamąjį-mokomąjį burlaivį “Brabander”, skirtą studentų praktikai ir jūrinėms ekspedicijoms.

Kruizinis laivų terminalas

Kruizinis laivų terminalas

Visi į Klaipėdos uostą atplaukiantys kruiziniai laivai švartuojasi “Jūros vartuose” esančiame Kruizinių laivų terminale. Čia pirmą kartą Lietuvos žemę paliečia viso pasaulio šalių turistai, kurių kasmet daugėja.
 
Bet kuriuo metų laiku Kruizų terminalas kaip magnetas traukia tiek suaugusius, tiek vaikus. Čia – vienintelė vieta Klaipėdoje, kur iš arti galima pamatyti atplaukiančių laivų grožį, užkopti į karinio laivo denį ir net nusifotografuoti su tikrais jūrininkais.
 
Kasmet į Klaipėdą atplaukia vis daugiau kruizinių lainerių. 2017 metais Klaipėdoje jų planuoja apsilankyti apie 65, iš kurių trečdalis bus didieji kruiziniai laineriai (daugiau nei 200 metrų ilgio). Klaipėdoje ne kartą lankėsi ir vienas iš įspūdingiausių Baltijos jūroje kursuojančių kruizinių laivų, septintas pagal dydį pasaulyje, net už legendinį “Titaniką” didesnis laineris “Constellation”.
 
Tokių laivų atvykimas į miestą tampa visuotine švente. Laivai pasitinkami šokiais ir pučiamųjų orkestrų maršais, tautodailininkai specialiai kruizų keleiviams surengia suvenyrų muges. Tad jei planuojate kelionę į Klaipėdą, nepatingėkite pasidomėti, kada atplauks kruizinis laivas – pamatysite, ko nematę, ir pakliūsite tiesiai į šventės šurmulį.

Kalvystės muziejus

Klaipeda Šaltkalvių g. 2, 2A

www.mlimuziejus.lt

Veikianti kalvė pačiame Klaipėdos miesto centre! Apsilankykite Kalvystės muziejuje ir įsitikinkite patys. Muziejus įsikūręs rekonstruotame pastate, priklausiusiam žinomam Klaipėdos šaltkalviui Fr. Grimui (Fr. Grimm). Kiemelyje Jus pasitiks Klaipėdos krašte kaldinti metaliniai kryžiai. Kalvėje – autentiški įrankiai, dumplės, žaizdras, dar menantys žymų meistrą G. Kackę (G. Katzke). Muziejuje rasite tik uostamiesčiui būdingas kaltines vėtrunges ir tik čia galėsite pamatyti, kokiomis klumpėmis avėjo arkliai. 

Lietuvininkų aikštė ir paminklas Martynui Mažvydui

Lietuvininkų aikštė

Po didžiojo Klaipėdos gaisro (1854 m.) čia buvo pasodinta daug medžių. Aikštė buvo užstatyta tik XIX a. pabaigoje-XX a. pradžioje. XX a.pradžioje aikštės vienu pakraščiu ėjo tramvajaus bėgiai, vedantys į geležinkelio stotį. Galbūt manyta ateityje aikštę paversti reprezentacine. Vėliau aikštėje suaugo medžiai, buvo pastatyta suolų, pasodinta gėlių. Taip ji virto poilsio skveru. Aikštė buvo užstatyta.
1997 m.rugsėjo mėnesį buvusioje „pergalės” aikštėje pastatytas paminklas Martynui Mažvydui -„Katekizmo”, pirmosios lietuviškos knygos autoriui, minint tos knygos išleidimo 450 metines. Skulptorius Regimantas Midvikis dirbo prie šios 3,5 m. granitinės skulptūros 4 metus. Akmeniniai stulpeliai priešais skulptūrą simbolizuoja mokyklos suolus. Aikštė pavadinta Lietuvininkų aikšte.
Martynas Mažvydas gimė apie 1510 metus. Tiksli jo gimimo data ir vieta nežinomi, manoma, kad kažkur Žemaitijoje, galbūt prie Tytuvėnų. Martynas Mažvydas  baigė Karaliaučiaus universitetą. Gyveno labai skurdžiai, visas lėšas skyrė knygoms ir literatūriniam darbui. “Katekizmą” išspausdino 1547 m.

Siauruko geležinkelio stotis

Priestočio g. 3, 5

Šiame, tamsiai raudonų plytų vienaukščiame pastate, prieš šimtmetį buvo įsikūrusi Klaipėdos siaurojo geležinkelio stotis arba – Klaipėdos siaurukas. Siaurasis geležinkelis, veikė Memeler Kleinbahn vardu Klaipėdos krašte iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos.

Stoties kompleksą sudaro trys vakarų-rytų kryptimi išsidėstę stačiakampio plano sublokuoti pastatai: vienaaukštis sandėlis, vienaaukštė stotis, ir dviaukštis administracinis pastatas. Šis kompleksas yra vertingas kaip 20 a. pr. tipiškas stoties funkcinio išplanavimo ir šios paskirties pastatų architektūros pavyzdys. Jis vertingas ir urbanistiniu požiūriu. Tai vokiškojo “Materialsil” (“Medžiagų stilių”, neogotikos atmaina) bruožų turintis kompleksas.

Senieji sandėliai

Žvejų g. 12, Klaipėda

Danės krantinė XVI a. jau buvo užstatyta sandėliais, tą rodo ir seniausias miesto vaizdas, ženklinamas 1535 m. data. XVII a. pradžioje Žvejų gatvėje stovėjo mūriniai gyvenamieji namai ir sandėliai.

XX a. pirmoje pusėje sandėlys (Žvejų 12) buvo vadinamas “Germania-Speicher” (Vokietijos sandėlis) vardu. Kaimyninis sandėlis (Žvejų 8) buvo vadinamas “Dange-Speicher” (Danės sandėlis). Galima manyti, kad XIX a. antroje pusėje sandėliai dėl savo architektūrinio sprendimo panašumo miestiečių buvo vadinami Dviem broliais. Klaipėdos sandėlių pavadinimai turi gilias tradicijas. Klaipėdoje XVIII- XIX a. buvo žinomi Hermio, Leopardo, Trijų stogų, Didysis, Karolio, Žaliasis ir kiti sandėliai. 

Lietuvos dailės muziejaus Prano Domšaičio galerija

Liepų g. 33

www.ldm.lt

Nuolatinė ekspozicija ir parodos išsamiai pristato įdomaus, mažai žinomo Mažosios Lietuvos ir Klaipėdos krašto dailės paveldo puslapius.

Dvi parodos supažindina su lietuvių išeivijos daile. Tai įspūdinga Vytauto Kašubos (1915–1997) skulptūrų ekspozicija „Žmogaus misterija“, kurioje eksponuojami medaliai, plaketės ir skulptūros, skirtos Lietuvos istorijai, taip pat plakto švino kompozicijos, lieto akmens skulptūros ir trys didingos reljefų sienos. Česlovo Janušo (1907–1993) paroda „Prie Baltijos ir prie Atlanto“ supažindina su vieno žymiausių lietuvių marinisto realistine tapyba. Parodoje eksponuojami Baltijos jūros, Atlanto vandenyno, Aukštaitijos, Žemaitijos gamtos vaizdai.
Galerijoje rengiamos šiuolaikinių Klaipėdos miesto, Lietuvos, užsienio dailininkų kūrybos parodos ir parodos iš muziejų fondų. Lankytojai kviečiami į kultūros vakarus, koncertus, susitikimus su dailininkais. Populiari renginių vieta vasarą – du jaukūs kiemeliai.

Galerijoje veikia Meno pažinimo centras, kuriame vyksta edukaciniai užsiėmimai, kūrybinės dirbtuvės vaikams ir suaugusiesiems, yra erdvė, skirta vaikų, moksleivių, pedagogų kūrybos parodoms. Meno pažinimo centras rengia bendrus edukacinius projektus su įvairiomis ugdymo įstaigomis.

Klaipėdos dujų fabrikas

Liepų g. 47, Klaipėda

Dujų fabrikas pastatytas pagal Karaliaučiaus dujų fabriko direktoriaus J.Hartmann projektą. J.Hartmann vadovavo fabriko statybai. Fabrikas davė pradžią miesto įmonių zonai – vėliau greta iškilo vandentekis, skerdykla. Fabriko kompleksą sudarė keturiolika skirtingo dydžio ir įvairių formų pastatų: čia buvo retorių, garo katilų cechai, aparatinė, varyklos, aušyklos, spaudimo reguliavimo patalpa, dujų saugykla, dirbtuvės, sandėliai, meistrų gyvenamasis namas ir kiti statiniai. Išvaizdesni namai grupuoti palei gatvę: dujų saugykla, administracinis pastatas su butu direktoriui. 1867 m. šalia dujų saugyklos iškilo antra, panaši į pirmąją, saugykla. Dujos buvo laikomos metaliniuose rezervuaruose, kurie, paliekant tarpą, buvo apmūryti mūro kiautu. Šie trys raudonų plytų pastatai išliko iki šiol.

Gintaro muziejus „AMBER QUEEN“

Turgaus g. 3, Klaipėda

amberqueen-shop.com

Maloniai kviečiame apsilankyti “Amber Queen” muziejuje, kuris yra įsikūręs pačioje Klaipėdos senamesčio širdyje. Pas mus Jūsų laukia susitikimas su nepakartojamais šiuolaikiniais ir senoviniais gintaro kūriniais! Plati ekspozicija supažindins lankytojus su įspūdingiausiomis kolekcijomis. Senovinės pypkės, antikvariniai gintaro dirbiniai, gražiausi gintaro gabalai iš įvairių pasaulių šalių, unikalūs inkliuzai – kad pamatyti visa tą neapsakomą grožį, Jums tik reikia užsukti į mūsų muziejų, kur po vienu stogu slepiasi Baltijos gintaro paslaptys ir lobiai.

Rezistencijos ir tremties ekspozicija

S. Nėries g. 4, Klaipėda

www.mlimuziejus.lt

2014 m. sausio mėn. Klaipėdos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos, Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus bei Klaipėdos teritorinės muitinės bendradarbiavimo dėka buvo atidaryta naujai parengta Rezistencijos ir tremties ekspozicija (S. Nėries g. 4, Klaipėda), buvusio sovietinio valstybės saugumo (KGB) Klaipėdos padalinio rūsyje (dabar Klaipėdos teritorinė muitinė).

Yra žinoma, jog šio pastato kamerose nuo 1945 iki 1954 metų kalėjo 8 268 žmonės. Lankytojai čia kviečiami apžiūrėti tris patalpas, kuriose supažindinama su partizaniniu judėjimu Vakarų Lietuvoje 1945–1954 m., represinėmis struktūromis, kovojusiomis su ginkluota lietuvių rezistencija, taip pat pristatoma politinių kalinių tema bei Klaipėdos krašto gyventojų tremties istorija. Apsilankiusieji turi galimybę išvysti dvi autentiškas kameras, kuriose buvo laikomi kaliniai. Čia eksponuojamos fotografijos, dokumentai, laiškai, žmonių asmeniniai daiktai, ekspoziciją papildo kompiuteriniame terminale esanti vaizdo medžiaga, pokalbių su dar gyvais šių įvykių liudininkais įrašai. Dar vienoje patalpoje atkurtas atraktyvus tardytojo kabinetas. 

Muziejus 39/45

Priešpilio g. 2, Klaipėda

www.mlimuziejus.lt

Jis įsikūręs po pylimu, buvusios Klaipėdos pilies rytinės kurtinos vietoje, kur karo metais vokiečiai įrengė sprogmenų sandėlį. Šis muziejus pristato Klaipėdos miestui ir kraštui labai svarbų ir skaudų istorijos etapą – Antrąjį pasaulinį karą.

1939 m. kovo mėnesį Vokietija ultimatyviai pareikalavo jai perduoti Klaipėdos kraštą ir tai buvo padaryta kovo 22 d. sutartimi. Muziejaus salėje „Klaipėda karo išvakarėse“ galima pirmą kartą Lietuvoje pamatyti ir paskaityti tai liudijančius dokumentus, taip pat peržiūrėti tų laikų nuotraukas bei kino kronikos vaizdus. Kardinalūs anuometiniai pasikeitimai Europoje vaizduojami originaliame animuotame žemėlapyje. Šioje salėje atskleidžiami persekiojamų lietuvių, žydų, prancūzų karo belaisvių likimai, supažindinama su fortifikacinėmis sistemomis.

Salėje „Klaipėdos šturmas“ pristatoma itin tragiška Klaipėdos miesto ir jos gyventojų istorija. 1944 m. spalio mėnesį apsupta Klaipėda buvo intensyviai bombarduojama, apšaudoma. Visa tai „gyvai“ demonstruojama virtualioje projekcijoje. Po 115 dienų trukusios miesto apsiausties 1945 m. sausio 28 d. į Klaipėdą įžengus Raudonajai armijai viskas aplinkui degė, sproginėjo minos. Mieste neliko apie 60 % pastatų ir beveik visų gyventojų. Šioje ekspozicijoje esančioje vitrinoje galima pamatyti kokie būtent ginklai buvo naudojami Antrojo pasaulinio karo metu.

Salėje „Klaipėda po karo“ eksponuojama instaliacija, dedikuota sugriautoms miesto bažnyčioms atminti, o fotopasakojimas atskleidžia kaip atrodė Klaipėda pirmomis dienomis po karo ir kaip ji keitėsi. Ypač vaizdžiai tai matoma viename iš kompiuterinių terminalų, kuriame interaktyviai galima palyginti 1942 m. ir pokario Klaipėdos netektis. Šalia taip pat demonstruojami sovietinės kino kronikos kadrai.

Muziejaus ekspoziciją užbaigia „Atminties“ salė. Čia pastatytas simbolinis net 6 metrų ilgio vežimas su stiklo dangčiu, po juo – daugybė paprastų buitinių daiktų, kadaise priklausiusių tiek vokiečių kariams, tiek klaipėdiečiams civiliams. Stiklas užpiltas smėlio sluoksniu, todėl norint išvysti eksponatus teks pirštais pravalyti smiltis. Tuomet kažką galbūt nustebins prieš akis pasirodęs buvusio Lietuvos užsienio reikalų ministro Juozo Urbšio aliuminis puodelis arba vaikiška lėlė, lydėjusi mergaitę į tremtį Sibire, o po 1953 m. kartu su jos savininke sugrįžusi į Lietuvą. Greta šio simbolinio vežimo esančiame ekrane galima susipažinti su kraupia Antrojo pasaulinio karo statistika.

Pilies muziejus

Priešpilio g. 2

www.mlimuziejus.lt

Autentiškose XVI-XVIII a. poternose susipažinsite su pilies ir miesto raida. Pamatysite piliavietėje ir senamiestyje rastus ir eksponuojamus archeologinius radinius, dokumentus, Klaipėdos miesto antspaudus, rekonstruotus XVII a. kostiumus. Išvysite Renesansinės Klaipėdos simbolį – pilyje rastą XVI a. vidurio auksinį žiedą su brangakmeniu bei XVII a. antrosios pusės Klaipėdos pilies ir miesto maketą.

Mažosios Lietuvos istorijos muziejus

Didžioji Vandens g. 2

www.mlimuziejus.lt

Viename seniausių Klaipėdos senamiesčio namų, pastatytame XVIII a. pabaigoje, įsikūręs didžiausias Klaipėdos krašto istorijos muziejus. Čia jūs galėsite susipažinti su pagoniška ir krikščioniška krašto kultūra, paklaidžioti senųjų kartografų žemėlapiais, suprasti kaip formavosi Rytų Prūsija ir Klaipėdos kraštas. Pamatysite senąją Klaipėdą atvirukuose ir fotografijose. O besidomintys šio krašto amatais pamatys ne tik kuo puošdavosi šio krašto žmonės, bet ir kokius avilius bitėms iš šiaudų rišdavo.

Klaipėdos laikrodžių muziejus

Liepų g. 12, Klaipėda

www.ldm.lt/lm/

Laikrodžių muziejaus ekspoziciją sudaro dvi dalys. Pirmame aukšte atskleidžiami laiko matavimo principai ir laikrodžių konstrukcijų raida nuo senovės iki šių dienų. Lankytojai supažindinami su kalendoriais, senoviniais saulės, vandens, ugnies, smėlio, mechaniniais ir kitais laikrodžiais.
Antrame aukšte atskleistas mechaninių laikrodžių formų ir dizaino kitimas nuo renesanso iki moderno stilių (XVI–XX a.). Ekspozicijoje pristatomi garsių Europos ir Lietuvos laikrodininkystės meistrų – vilniečio Teodoro Tarasovigo (Theodor Tarasowig), šveicarų Abrahamo Lui Bregė (Abraham Louis Breguet) ir Teodoro Pereto (Theodore Perret) bei kitų darbai.
Ekspozicijoje yra per 1700 originalių bei retų laikrodžių ir rekonstrukcijų. Laikrodžių ekspozicija papildyta atitinkamo stiliaus baldais, interjero detalėmis, graviūromis.

Laivų-veteranų ekspozicija

Smiltynės gatvė

Laivų-veteranų aikštelėje eksponuojami stambiausi Lietuvos jūrų muziejaus eksponatai. Vidutiniojo žvejybos traleris “Dubingiai” buvo pastatytas Klaipėdos laivų statykloje “Baltija” ir skirtas žvejybai Atlanto vandenyne (svoris apie 330 tonų). Laivo triumuose įrengtoje salėje rengiamos parodos, vasaros sezono metu veikia pastovi XVIII-XIX a. graviūrų ekspozicija. Du laivus muziejui perdavė Neringos žuvininkystės ūkis. 1949m. pastatyta motorinė dorė atstovauja laivų tipui, pakeitusiam Kuršmarių žvejams senąsias burvaltes – kurėnus. Tai pačiais metais Suomijoje pastatytas mažasis žvejybos traleris “Kolyma” beveik 30 metų tarnavo Klaipėdos žvejams Baltijos jūroje. 1954 m. iš Vokietijos buvo atplukdytas plieninis tralbotas (PTB – 7167). 2001m. pastatytas kurėnas „SüD.1″. Tokiomis burvaltėmis buvo žvejojama Kuršių mariose iki XX a. 6-ojo dešimtmečio.

Malūnų parkas

Kooperacijos g. 9, Klaipėda

Šis parkas – tai vienas iš vaizdingiausių parkų mieste. Šioje teritorijoje XVIII a. buvo įsikūrusios Joniškės (Janischken), Būtsargių (Budsargen) ir Justenhofo (Justenhof) dvarų sodybos. Šiandien parke augantys augalai, tai šių dvarų parkų likučiai. Parke dominuojančios medžių rūšys: mažalapė ir paprastoji liepa, trapusis gluosnis, paprastasis klevas, uosialapis klevas, paprastasis uosis. Parke augantys vertingi krūmai: baltauodė meškytė, sidabriniai žilakrūmiai. Vertingos sodinių putinų, Vanhuto lanksvų grupės, šiaurės vakarų pakrantėje auga miškinė mėta. Pavieniui aptinkami miškiniai erškėčiai, darželiniai jazminai.. Svarbus parko akcentas ir kraštovaizdžio elementas – tvenkinys, minimas jau nuo XVI amžiaus kaip Malūno tvenkinys. Jis buvo dalis Danės upės atšakų, vėliau pastatyta užtvanka.

Danės skveras

Danės upės skveras – tai maža oazė miesto centre, prie Danės upės. Praeityje čia stovėjo senosios laivų statyklos, miesto birža, pašto rūmai. Po karų, nuvilnijusių per Klaipėdą, neišvengiamai pasikeitė ir miesto veidas – kartu ir ši vieta.
Artimoje ateityje šią teritoriją ketinama atnaujinti – įrengti modernų parką, kuris taptų patrauklia miestiečių laisvalaikio leidimo vieta.

Smiltynės sveikatingumo takas

Smiltynės sveikatingumo takas

Smiltynės sveikatingumo takas buvo įrengtas 1989 m. Algimanto Laurinaičio iniciatyva. Šio tako atsiradimo tikslas – pritraukti kuo daugiau žmonių aktyviai ir sveikai leisti laiką bei apsaugoti Smiltynės mišką nuo gaisrų. Čia viskas natūralu ir padaryta iš medžio. 2012 metais Smiltynės sveikatingumo takas atnaujintas ir laukia lankytojų.

Klaipėdos evangelikų baptistų bažnyčia

Vytauto gatvė 38, Klaipėda

Tikriausiai nedaugelis klaipėdiečių žino, jog uostamiestyje, stovi seniausias Europoje iki šiol veikiantis baptistų bažnyčios pastatas, nepaliestas ir didžiojo Klaipėdos gaisro metu.

Po karo baptistų bažnyčioje buvo jūrininkų klubas, vėliau – sandėlys, po to – Mokytojų namai. Baptistams buvo pasiūlyta statyti naujus maldos namus, tačiau tuometis miesto vadovas Alfonsas Žalys atsargiai užsiminė, jog jeigu bendruomenės nariai įrodytų savo teisę į senuosius, jie būtų sugrąžinti. Taip ir buvo padaryta 1991 m.

Šiandien šiame pastate už didžiosios salės, kurioje stovi švediška fisharmonija, yra įrengtas misijinis kambarys, vadinamasis portikas.

Lietuvos jūrų muziejus ir delfinariumas

Smiltynės g. 3, Klaipėda

www.muziejus.lt

Lietuvos Jūrų muziejus yra įsikūręs šiauriausiame Kuršių nerijos taške – Kopgalyje, kur baigiasi 98 kilometrų ilgio Kuršių nerijos pusiasalis ir atsiveria Klaipėdos uosto vartai. XIX amžiaus antroje pusėje Kopgalyje buvo pastatyta gynybinė pajūrio tvirtovė – Nerijos fortas, kuris per Antrąjį pasaulinį kartą buvo beveik sugriautas. 1979 metais Nerijos fortas buvo atstatytas ir pritaikytas muziejaus poreikiams. Šiandien po šį istorinį fortą galite pasivaikščioti ir jūs.

Muziejus kaupia, saugo, tiria, konservuoja, restauruoja ir populiarina muziejines vertybes, kurios  atspindi Lietuvos, kaip jūrinės valstybės, laivybos istoriją bei jūros gamtos įvairovę. Daugialypėse ekspozicijose naudojamos naujausios technologijos ir būdai informacijai perteikti. Tai įgalina aktyviau plėtoti daugiafunkcę švietėjišką, edukacinę ir mokslinę tiriamąją veiklą.

Klaipėdos Kristaus Karaliaus bažnyčia

Bokštų g. 10A, Klaipėda

Katalikų bažnyčia pastatyta 1784 m., vėlesnė – 1863 m. (kunigo Švarco rūpesčiu). 1944 m. bažnyčia sugriauta. 1945 m. įrengta mūriniuose buvusiuose baptistų maldos namuose. 2001 m. bažnyčia restauruota, vidus papuoštas Kretingos pranciškonų tapytomis ikonomis.

Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčia

Rumpiškės g. 6, Klaipėda

Jau 1938 m. pradėtos rinkti aukos naujos bažnyčios statybai. Pagal inžinieriaus architekto Juozo Baltrėno projektą už tikinčiųjų paaukotus pinigus 1957–1960 m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia, viena retų bažnyčių, kurias leista statyti sovietmečiu.

Bažnyčia stačiakampio plano, vienabokštė, trinavė. Bokštas 46,5 m aukščio su apžvalgos aikštele. Šventoriuje palaidotas bažnyčios statytojas monsinjoras B. Burneikis. Šventoriaus tvora akmenų mūro.

Pasukamas tiltelis (grandinių tiltas)

Tarp Žvejų g. 20 ir 22, Klaipėda

Jono kalnelio bastionai

Turgaus g., Klaipėda

Klaipėdos bastioninių įtviritinimų kompleksą sudaro trys atskiros teritorijos: pirmoji, dažniausiai vadinama Jono kalneliu, apima Galderno, Purmarko bastionus, kurtiną, senąjį raveliną ir fosą. Antroji apima Prūsijos bastiono liekanas (šiuo metu ten stovi sveikatingumo įstaigos kompleksas, pastatytas 1896 m). Trečioji teritorija apima Malūno bastiono liekanas, šiuo metu ten stovi mokyklos pastatas.

Istoriniai šaltiniai liudija, kad 1627-1629 m., vadovaujant inžinieriui K. Roze (Ch. Rose), miestą imta juosti olandiško tipo įtvirtinimais. Buvo supilti apie 3,5 m aukščio pylimai ir bastionai, aplink kuriuos iškasti grioviai – fosos. Pagal savo dydį miesto įtvirtinimai priskiriami didžiųjų karališkųjų tvirtovių kategorijai. Darbai buvo baigti tik XVII a. pabaigoje – XVIII a. pradžioje. Vėliau, XVIII a. viduryje, gynybiniai pylimai rekonstruoti. To meto Klaipėdos įtvirtinimų sistema buvo sudėtinga. Kadangi miestą iš rytų ir pietų pusių apjuosė bastioniniai įtvirtinimai, o iš šiaurės saugojo Naujoji Danės upė, patekti į miestą buvo galima tik pro Tilto, Kūlių (Akmenų) ir Malūnų vardais vadinamus vartus. Pastarieji du buvo įrengti po žemių pylimu.

Miestas XVII-XVIII a. iškentė švedų ir rusų kariuomenių užėmimus. Šie bastioniniai įtvirtinimai mena ir garsaus rusų karvedžio Aleksandro Suvorovo vardą, kuris rusų armijai užėmus Klaipėdą per Septynerių metų karą ėjo komendanto pareigas.

XVIII a. antroje pusėje miesto įtvirtinimai prarado svarbą, todėl buvo suteiktas leidimas nugriauti įtvirtinimus, t.y. pylimus išnuomoti, griovius užpilti žemėmis, vartus griauti plytoms. XX a. išliko tik nedideli sudėtingos įtvirtinimų sistemos fragmentai. Ryškiausiai įtvirtinimų vaizdas atsiskleidžia nuo Turgaus gatvės gale esančių bastionų, istoriniuose planuose vadinamų Geldern ir Purmark vardais. Priešais juos matosi apsauginio griovio vanduo ir vienintelis išlikęs ravelinas. 1994-1997 m. šios gynybinių įtvirtinimų liekanos buvo restauruotos (projekto autorius V. Šliogeris).

Dekoratyviniai paminkliniai Knechtai

Kairioji Danės upės krantinė

Kairiojoje Danės upės krantinės promenadoje galite išvysti šešis paminklinius knechtus, kurie įprasmina ir pasauliui primena svarbius Lietuvos jūreivių žygdarbius.

Biržos tiltas

Biržos tiltas

Biržos tiltas- tai plieninis varstomasis tiltas per Danės upę Klaipėdoje tarp Herkaus Manto ir Tiltų gatvių. Pakeliamas 50 laipsnių kampu iš abiejų pusių. 
Iki XVIII a. antrosios pusės medinis Biržos tiltas turėjo strateginę reikšmę: dešiniajame upės krante jį saugojo supiltas ravelinas. Tiltas miestui duodavo nemažų pajamų: kiekvienas praplaukiantis laivas privalėjo mokėti tilto pakėlimo mokestį – tilto viduryje būdavo atidaroma nedidelė anga, kad pralįstų burlaivių stiebai. Iki XIX a. vidurio tai buvo vienintelis tranzitinis tiltas. 1879 m. pastatytas naujas varstomas metalinis tiltas ant mūrinių atramų. 

Dvi tilto dalys buvo varstomos. 1904 m., kai pradėjo važinėti tramvajus, viršutinė tilto dalis dar kartą rekonstruota. Po šios rekonstrukcijos tiltą papuošė du metaliniai ažūriniai jugendo stiliaus portalai, prie kurių buvo pritvirtinti žibintai. Kad judamos tilto dalys neišlinktų, jų galai buvo įtempti metalinėmis alkūninėmis konstrukcijomis. Toks tiltas išstovėjo iki XX a. trečiojo dešimtmečio pabaigos. Antrojo pasaulinio karo metu tiltas sugriautas. Atstatytas 1948 m., ir rekonstruotas 2007 metais.

Danės upės uostas

Danės upės krantinės

Seniausias Klaipėdos uostas buvo įsikūręs Danė upėje. Klaipėdos prekybos ryšiai išaugo XVI a. antroje pusėje. XVI a. Klaipėdoje imta statyti prekybinius laivus. Kairiojoje Danės pakrantėje stovėjo viešieji sandėliai, miesto svarstyklės, dešiniajame krante veikė laivų statyklos. XVII-XVIII a. pradžioje kasmet į Danės uostą įplaukdavo vidutiniškai po trisdešimt burlaivių, tačiau jis buvo negilus ir didesniems burlaiviams nepatogus. Todėl 1740 m. upės vagą nuspręsta pagilinti, o 1749-1752 m. prie žiočių buvo pastatyti molai, kuriuos klaipėdiečiai vadino ragais. XIX a. pradžioje Danės uosto krantinė siekė apie 1 kilometrą, o upės gylis pasiekė 12-14 pėdų. 1824 m. uoste pasirodė pirmasis garlaivis. XIX a. antrojoje pusėje Danės uostas veikė visu tempu, nepaisant to, kad prie marių buvo įrengtas Žiemos uostas. XIX a. pabaigoje Danės uostas nusitiesė iki Geležinkelio tilto. XX a. Pradžioje krantinių ilgis sudarė 2,7 km, o upės vaga pagilėjo iki 5,5 m. XX a. pradžioje daug laivų atplaukdavo su žaliavomis cheminių trąšų fabrikui, su rąstais prie Danės stovinčioms lentpjūvėms. Danės pakrantėje stovėjo viešieji sandėliai, miesto svarstyklės, dešiniajame krante veikė laivų statyklos.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *