fbpx

LANKYTINOS VIETOS PALANGOJE IR ŠVENTOJOJE

LANKYTINOS VIETOS PALANGOJE IR ŠVENTOJOJE

Palangos skulptūrų parkas

Vytauto g. 39A, Palanga

Miesto centre, Vytauto ir J. Simpsono gatvių sankryžoje, įsikūręs Skulptūrų parkas ne tik traukia praeivių žvilgsnį – vasarą jis tampa ramų poilsį su šeima, mažyliais ar bičiuliais mėgstančiųjų traukos vieta.

Skulptūrų parke lankytojai gali gėrėtis net 28 skulptūromis, kurias Palangos miesto savivaldybės priežiūrai perdavė Lietuvos dailės muziejus.

Šiuo metu Skulptūrų parką puošia pripažintų Lietuvos skulptorių Kazimiero Kisieliaus, Broniaus Vyšniausko, Leono Striogos, Broniaus Zalenso, Alberto Donato Belevičiaus, Vaclovo Krutinio, Aloyzo Toleikio, Antano Žukausko, Daliutės Onos Matulaitės kūriniai. Eksponuojamos ir garsaus Lietuvos dailininko Vytauto Kazimiero Jonyno skulptūros, sukurtos išeivijoje. Ekspoziciją puošia ir skulptorių iš Latvijos, Estijos, Ukrainos bei Armėnijos vertingi kūriniai.

Miniatiūrų Mini Galerija

Vytauto g. 110, Palanga

www.facebook.com/vytautokusogalerijastudija

Palangoje atidaryta nauja lauko meno mini galerija, adresu (Vytauto g. 110, Palanga)

  • išskirtinio dydžio;
  • skirta eksponuoti miniatiūroms;
  • lankymas nemokamas;
  • apžiūrėti parodą galima ištisą parą visas savaitės dienas.

Šiuo metu joje eksponuojama 136 naujausi menininko V. Kuso darbai, atlikti akvarele, pieštuku, aliejumi ir iš plastiko.

Daugiau apgyvendinimo pasirinkimų rasite žemėlapyje žemiau

Booking.com

Dainininko Stasio Povilaičio autografas

Vytauto g.43, Palanga

Palangos koncertų salės fasadą puošiantis dainininko ir dainų tekstų autoriaus Stasio Povilaičio autografas oficialiai pripažintas didžiausiu parašu šalyje. Šį Lietuvos rekordą įregistravo agentūra „Factum“.

Ilgą laiką Palangoje gyvenusio bei koncertavusio S. Povilaičio vardas yra itin glaudžiai susijęs su kurortu. Buvusioje Palangos vasaros estradoje, po rekonstrukcijos virtusioje modernia Palangos koncertų sale, dešimtmečius aidėjo S. Povilaičio dainos, džiuginusios visą Lietuvą. Tad maestro autografas, papuošęs Koncertų salės fasadą, tarsi įprasmina Lietuvos estrados istoriją, S. Povilaičio ir šios salės neatsiejamą tarpusavio ryšį.

S. Povilaičio autografas Palangos koncertų salės fasadą papuošė, šio projekto sumanytojams laimėjus Palangos miesto savivaldybės paskelbtą S. Povilaičio vardo įamžinimo konkursą. Konkursui pateiktus projektus vertino specialiai sudaryta komisija. Ji laimėtoju pripažino projektą „Autografas“.

S. Povilaičio autografas yra 6,96 m ilgio ir 1,19 m aukščio. Jis ant Palangos koncertų salės fasado atidengtas šių metų birželio 1 d.

Kompoziciją „Autografas“ sukūrė skulptorius Romas Klimavičius ir architektė Gerda Antanaitytė.

Birutės parkas

Vytauto g. 15, Palanga

www.botanikosparkas.lt

Jaukus poilsis Palangoje neįsivaizduojamas ne tik be jūros, bet ir be pasivaikščiojimo vienu iš gražiausių parkų Šiaurės Europoje – Birutės parku. Palangos perlu vadinama ši kurorto erdvė kasmet gražinama, kad taptų dar patrauklesnė poilsiautojams.

Birutės parkas įkurtas buvusio šventojo Birutės miško ir Birutės kalno teritorijoje. Peizažinio plano parko projektą grafų Tiškevičių užsakymu XIX amžiaus pabaigoje sukūrė garsus prancūzų architektas Eduardas Fransua Andrė.

Talentingai suprojektuotas parkas pasižymi didele vaizdų ir nuotaikų įvairove, su meistriškai išvedžiotais takais, aikštelėse įrengtais gėlynais. Čia, buvusioje Tiškevičių dvaro žemėje, iki tol buvo kemsynais apaugusios pelkės. Grafų užsakymu šioje vietoje buvo iškasti tvenkiniai, o gruntas panaudotas būsimo dvaro pylimui. 1897 metais ant jo buvo pastatyti neorenesansinio stiliaus rūmai, kuriuose šiuo metu įsikūręs garsusis Gintaro muziejus.

Birutės parkas yra puiki vieta ramiam ir jaukiam šeimų poilsiui, todėl čia laisvalaikį mielai leidžia tėvai su mažyliais, jaunimas ir vyresni palangiškiai bei svečiai.

Tradiciškai triskart per savaitę – kiekvieną vasaros ketvirtadienį, penktadienį ir šeštadienį -18.30 val. parko rotondoje susirenka pučiamųjų muzikos gerbėjai – profesionalus Palangos orkestras palangiškiams ir svečiams dovanoja nemokamus koncertus gamtos apsuptyje.

Kamerinės muzikos koncertų ciklas „Nakties serenados“ – dar vienas tradicinis, Palangą, Birutės parką bei Gintaro muziejų jau ne pirmą dešimtmetį garsinantis renginys.

Rugsėjį parkas pražysta naujomis spalvomis – čia rengiama šventė „Birutės parko diena“. Tai renginys, skirtas ramaus ir jaukaus poilsio gamtoje mėgėjams.

Palangos gintaro muziejus

Vytauto g. 17, Palanga

www.ldm.lt/pgm

Grafo Felikso Tiškevičiaus dvare Lietuvos dailės muziejui priklausantis Gintaro muziejus įkurtas 1963 m. rugpjūčio 3 d. Pačiame Birutės parko centre esančiuose didinguose rūmuose įrengtas muziejus – vienas lankomiausių šalyje.

Vieną gausiausių pasaulyje gintaro inkliuzų ir unikumų kolekciją turinčiame muziejuje iš viso yra virš 30 tūkst. eksponatų.

Pirmajame aukšte esančios rūmų erdvės lankytojus žavi atnaujintais istoriniais rūmų interjerais, pasakojančiais apie grafų Tiškevičių gyvenimą šiuose rūmuose. Palangos bei grafų Tiškevičių istorija besidomintiems lankytojams pristatomos autentiškai įrengtos erdvės: Holas, Renginių salė, Raudonasis salonas, Didysis salonas, Grafienės kabinetas, Mėlynasis salonas, Jaunojo grafo kabinetas, Mažasis salonas.

Šiose reprezentacinėse rūmų salėse atkurta aristokratų rezidencijos aplinka, kurioje eksponuojami XVIII amžiaus pabaigos – XX amžiaus pradžios didikų rūmų interjerų kūriniai iš Lietuvos dailės muziejaus išsaugotų grafų Tiškevičių, kitų Lietuvos didikų rūmų bei privačių kolekcijų. Interjerų ekspozicijos autorius – Romualdas Budrys.

Antrajame aukšte pristatoma unikali gintaro ekspozicija, kuri supažindina su gintaro susidarymu, prekybos keliais, gavyba, apdirbimu. Po 2015 m. renovacijos ji papildyta ar­cheo­lo­gi­niais eksponatais, at­nau­jin­ta ir ink­liu­zų ko­lek­ci­ja. Lan­ky­to­jai ga­li iš­vys­ti vi­siš­kai nau­ją gin­ta­ro morfologijos eks­po­zi­ci­ją. Pirmajame aukšte į laikinas parodas kviečia Koplyčios parodų salė.

Jūros tiltas

Jūros tiltas

Sunku įsivaizduoti Palangą be jūros tilto – tai vieta, traukianti kiekvieną, atvykusį į didžiausią šalies kurortą. Nuo tilto atsiveria nuostabus vaizdas į kopas, gelsvą paplūdimį ir beribius jūros tolius. Čia galima pasiklausyti jūros ošimo, žuvėdrų klyksmo, o vakare patogiai įsitaisyti ant suolelių ir su Jums brangiais žmonėmis pasimėgauti paskutiniais į jūrą besileidžiančios saulės spinduliais.

XIX a. pabaigoje Palangą valdę grafai Tiškevičiai sumanė statyti prieplauką laivams, kurie gabentų grafų plytinėje gaminamas plytas. Prieplauka buvo pastatyta 1884 – 1888 metais, nuo jos į Klaipėdą bei Liepoją kursuodavo laivas „Phoenix“’. Vėliau, plytų eksportui nepasiteisinus, šiuo laivu buvo pradėti plukdyti keleiviai. Tačiau po audrų  prieplauką užnešdavo smėlis ir ilgainiui buvo suprasta- tiltas laivybai netinka.

Nuo 1892 metų jūros tiltas tapo mėgstama pasivaikščiojimų vieta. Laikas, jūros bangos ir vėjas niokojo šį statinį, tad 1998 metais pastatytas naujas tiltas ant betoninių polių, kurio ilgis – 470 metrų.

Skvere prie jūros tilto 1961 metais buvo pastatyta dar vienu kurorto simboliu tapusi skulptūra „Jūratė ir Kastytis“ (skulptorė – N. Gaigalaitė).

Jono Basanavičiaus gatvė

J. Basanavičiaus g., Palanga

Tai centrinė miesto gatvė. Anksčiau ši gatvė buvo vadinama Tiškevičiaus gatve ar bulvaru. 1924 m. vasarą Palangą aplankė Dr. Jonas Basanavičius. Pagerbdami tautos patriarchą, palangiškiai Tiškevičiaus bulvarą pavadino J. Basanavičiaus vardu.

Kiekvienas poilsiautojas ne kartą praeina šia gatve, nes čia daug kavinių, įvairių pramogų, tai pagrindinė gatvė vedanti link jūros tilto.

Birutės kalnas

Vytauto g. 21, Palanga

Vaikščiodami po vieną gražiausių Palangos vietų – Birutės parką – būtinai aplankykite Birutės kalną. Čia, buvusioje Tiškevičių dvaro žemėje, iki šiol nesunaikintas išliko šimtametis šventu laikytas Birutės pušynas, supantis 21 metrą virš jūros lygio iškilusį, legendomis apipintą Birutės kalną, nuo kurio atsiveria gražus reginys į ošiančią jūrą.

Gamtos apsuptyje ne tik puikiai praleisite laiką, bet ir mintimis persikelsite į gilią senovę – žmonės gyveno čia labai seniai, tai patvirtina faktas, kad kalne rasta I tūkstantmečio keramikos. Kuršių gyvenamosios vietos kompleksą dažniausiai sudarė pilis, viena ar kelios gyvenvietės ir alkvietė. Birutės kalne pilis ir alkas yra buvę dar X-XIII amžiais, kalno papėdėje buvo kaimelis. XIV a. pabaigoje – XV a. pradžioje kalne pastatyta gynybinė siena, kuri tikriausiai kovų su kryžiuočiais metu buvo sudeginta.

Vėliau čia buvo įrengta pagoniška šventvietė su paleoastronomine observatorija. Ši šventvietė siejama su vaidilutės Birutės, kunigaikščio Kęstučio žmonos ir Vytauto motinos, vardu. Ji, kaip pasakojama, čia gyveno, kūreno šventąją ugnį ir po mirties buvo čia palaidota.

1898 m. Birutės kalno viršūnėje pagal architekto K. Majerio projektą buvo pastatyta neogotikinio stiliaus koplyčia. 1976 m. koplyčia buvo papuošta vitražais, kurių autorius – dailininkas L. Pocius.

Palangos kurorto muziejus

Birutės al. 34А, LT–00135 Palanga

www.kurortomuziejus.lt

Nors nuo Palangos krašto muziejaus kūrimo vizijos pradžios praėjo bene visas amžius, tačiau Palanga gali pasidžiaugti, kad po ilgų ieškojimų, kur turėtų įsikurti muziejus, buvo priimtas sprendimas jį įkurdinti istorinę reikšmę kurortui turinčioje viloje „Anapilis“. 2013 m. Palangos miesto savivaldybės taryba patvirtino Palangos kurorto muziejaus steigimą ir jo nuostatus. 2014 m. pradžioje, muziejuje pradėjo dirbti muziejininkai.

2019 m. gruodžio 21 d. Palangos kurto muziejus atvertė naują savo istorijos puslapį – atidaryta interaktyvi nuolatinė muziejaus ekspozicija, lankytojus nukelianti į paslaptingą ir neįtikėtinai įdomų Palangos kurorto istorijos pasaulį.

Pirmajame aukšte esančios muziejaus erdvės paliktos laikinoms parodoms bei renginiams, o nuolatinė Palangos kurorto muziejaus ekspozicija įkurta antrame aukšte. O pasigrožėti čia išties yra kuo, ir įdomybių čia ras ne tik suaugusieji, bet ir mažieji muziejaus lankytojai. Muziejaus lankytojai su ekspozicija supažindinami keturiomis kalbomis – lietuvių, latvių, anglų ir rusų.

Pirmoji salė lankytojus nukelia į praeitį, kai Palanga dar nebuvo išpopuliarėjusi kaip vasarvietė – čia eksponuojami pajūrio regiono kultūrą atspindintys eksponatai, archeologiniai radiniai. Dalis čia esančių eksponatų taip pat siejasi ir su vos keleto metų senumo įvykiais, kuomet 2014-aisiais, rekonstruojant Palangos koncertų salę, buvo aptiktos 16-ojo amžiaus dvarvietės liekanos ir keletas dvarvietėje naudotų daiktų. Tarp jų – kol kas vienintelis mūsų šalyje rastas žaidimo „Malūnas“ lentos fragmentas. O smalsiausieji kviečiami ne tik apžiūrėti šį vertingą eksponatą, bet ir šalia įrengtame interaktyviame ekrane, patys išbandyti šį smagų, loginį mąstymą skatinantį žaidimą.

Antroji muziejaus salė lankytojus nukelia į Palangos kurorto įkūrėjų Grafų Tiškevičių pasaulį. Čia galima sužinoti apie grafų veiklą bei indėlį į kurorto plėtrą. Pristatomas ir pirmasis Palangos vaizdų albumas, kurio greta esančią kopiją galime ne tik apžiūrėti, bet ir pavartyti. Eksponuojama keletas asmeninių grafų Tiškevičių daiktų, taip pat – unikalus 1899 m. Birutės parko planas.

Užsukusieji į trečią salę lankytojai pasijunta tarsi esantys paplūdimyje, o po kojomis šiugžda baltas pajūrio smėlis. Ekspozicija, pristatanti kurortą ir jo raidą, viliote vilioja prisėsti ant salėje įrengtų gintarus bei pajūrio akmenis atkartojančių sėdmaišių bei stebėti vaizdo medžiagą apie ankstesnės ir šių dienų Palangos paplūdimius bei poilsiautojus. Šioje salėje galima susipažinti su įvairių laikotarpių maudymosi tradicijomis bei paplūdimio madomis.

Palangos kurhauzas

Grafų Tiškevičių alėja 1, Palanga

www.pkjc.lt

Kurhauzo – kurorto simbolio – istorijos pradžia siejama su grafų Tiškevičių dinastija. Grafas J. Tiškevičius maždaug 1877 m. dabartinių Vytauto ir J. Basanavičiaus gatvių kampe pastatė erdvų restoraną, kuris netrukus buvo išplėstas bei čia įkurtas pirmasis kurorto viešbutis. Kurhauzas tapo populiaria ir mėgiama poilsiautojų susibūrimo vieta, nes čia veikė ne tik restoranas, bet ir skaitykla, buvo įrengta biliardo, kitų žaidimų salė. Šiame pastate taip pat vykdavo šokiai, buvo rengiami spektakliai, koncertai. Taip Kurhauzas tapo besikuriančio kurorto širdimi. Kurhauzo pirmajame aukšte veikė informacinis biuras, buvo renkama kurorto rinkliava. 1910 m. prie Kurhauzo buvo iškastas 230 m gylio artezinis šulinys, kuris aprūpino kurortą geresniu geriamuoju vandeniu.Palangos simbolis sudegė 2002 m. rugpjūčio 25 d., jo restauracija pradėta 2012 m. gegužės 30 d. Per metus atstatyta mūrinė Kurhauzo dalis, pagal išlikusią medžiagą atkurti autentiški Kurhauzo lipdiniai, paklotas ąžuolinis parketas, sienas papuošė tapetai – tokie, kokie dabino Kurhauzą ir grafų Tiškevičių laikais. Didžiąją Kurhauzą salę papuošė XVIII a. pabaigos sietynas. Nuo 2015 metų kurhauze aktyviai veikia Palangos kultūros ir jaunimo centras. Tai atvira ir moderni kultūrinės edukacijos erdvė, skatinanti visų amžiaus grupių ir socialinių sluoksnių bendruomenės saviraišką, puoselėjanti etninę kultūrą, profesionalaus meno sklaidą, pasižyminti daugiasluoksne veikla, kuri skatina reflektyvų kultūrinės veiklos procesą. Centras kasmet suorganizuoja per 250 įvairių renginių: tai aukšto meninio lygio koncertinės programos; valstybinių, kalendorinių švenčių minėjimai, festivaliai ir kt.

Antano Mončio namai – muziejus

S. Daukanto g. 16, Palanga

antanasmoncys.com

Apsilankymas A. Mončio namuose – muziejuje įspūdį paliks ne tik meno mėgėjams, bet ir vaikams. Kodėl? Vykdant menininko valią, čia lankytojai skulptūras gali liesti rankomis!

Lietuvos menininkas, skulptorius modernistas A. Mončys gimė Mončių kaime, Kretingos rajone. Antrojo pasaulinio karo audrų nublokštas į Vakarus, gyveno ir kūrė Prancūzijoje.

Muziejaus antrajame aukšte eksponuojami po menininko mirties Lietuvai padovanoti darbai- per 200 skulptūrų, piešinių, grafikos darbų, koliažų, švilpių, kaukių. Pirmasis muziejaus aukštas veikia kaip parodų salė su nuolat besikeičiančia ekspozicija.

Dr. Jono Šliūpo memorialinė sodyba

Vytauto g. 23A, Palanga

lnm.lt

Istorijos mėgėjus neabejotinai sudomins dr. Jono Šliūpo memorialinė sodyba. Žymus Lietuvos XX a. pradžios visuomenės veikėjas, gydytojas Jonas Šliūpas 1930 m. persikėlė gyventi į Palangą. Būtent J. Šliūpo dėka 1933 m. Palangai buvo suteiktos miesto teisės, ir jis buvo išrinktas pirmuoju Palangos burmistru.

Jo sodyboje 1989 m. liepos mėnesį atidaryta J. Šliūpo memorialinė ekspozicija, čia taip pat eksponuojami Palangos miesto, apylinkių istorijos ir etnografijos fragmentai, pristatoma „Aušros“ ir „Varpo“ epocha.

Tremties ir rezistencijos muziejus

J. Basanavičiaus 21, Palanga

Tai nedidelis muziejus Palangos kurorto centre. Jame galima rasti informacijos ir apžiūrėti ekspoziciją apie istoriškai tragišką, bet taip pat itin svarbų Lietuvos laikotarpį. Muziejuje gyvai pasakojama apie sunkų, bet atkaklų siekį bet kokia kaina iškovoti Lietuvos – kaip nepriklausomos valstybės – vardą ir vidumi visad išlikti lietuviu.

Šunų muziejus

Taikos g. 8, Palanga

sunumuziejus.lt

Ar gali būti didesnis džiaugsmas mažiesiems nei vienoje vietoje išvysti gausybę geriausių žmogaus draugų – šunų?

Žinomas menininkas Vytautas Kusas su žmona Vida 2009 metais įkūrė vienintelį Baltijos šalyse Šunų muziejų. Šiandien muziejus įdomus ne tik vaikams, jaunimui, bet ir suaugusiems savo unikalia ekspozicija, kurioje virš 4000 eksponatų iš 40 pasaulio šalių. Daugiausia tai – suvenyrinės šunų skulptūros, pagamintos iš 26 skirtingų medžiagų.

Šunų muziejuje galima pamatyti ir unikalią V. Kuso įvairių paukščių kiaušinių raižinių kolekciją, originalius tapybos darbus.

Bėgimo takas „Labrytys“

Nuo Jūratės gatvės iki Kontininkų gatvės

Aktyvios mankštos mėgėjų laukia šalia Vaikų parko pajūrio pušynu besidriekiantis sveikatingumo takas „Labrytys“. Čia galima bėgioti 6 kilometrų ilgio didelį žiedą sudarančiu miško taku, o per atokvėpio pertraukėles pasimankštinti „Labryčio“ take įrengtose penkiose aktyvaus poilsio zonose su lauko treniruokliais ir sporto įrenginiais. Šią naujovę netruko išbandyti ir įvertinti Palangos gyventojai, mankštintis miške jau pamėgo ir kurorte atostogaujantys sporto entuziastai.

„Labryčio“ take taip pat įrengti dviračių stovai, mediniai suolai bei šiukšlių dėžės. Tad „Labrytys“ sporto entuziastų nestokoja ne tik vasarą, bet ir atvėsus orams. 

Grafų Tiškevičių alėja

Grafų Tiškevičių alėja

Daugiau nei prieš 120 metų grafo Juozapo Tiškevičiaus sukurta autentiška alėja buvo pirmasis Palangos parkas ir tuometis kurorto centras. Šiomis dienomis pasivaikščiojimams skirta alėja tęsiasi nuo Kurhauzo iki Kęstučio gatvės, einant šiuo taku taip pat galima užsukti į Palangos koncertų salę ir sudalyvauti įvairiuose renginiuose. Palangiškių ir miesto svečių pamėgta Grafų Tiškevičių alėja tapo populiaria pasivaikščiojimų ir pasimatymų vieta.

Rekonstruotoji Grafų Tiškevičių alėja tarsi perkelia į praeitį – ši viešoji erdvė alsuoja XIX a. pabaigos – XX a. pradžios dvasia. Atnaujinta alėja – palangiškių padėka kurorto įkūrėjams grafams Tiškevičiams. Todėl ne atsitiktinai alėją puošia dvi skulptūrinės kompozicijos, kurias sudaro bronzinės skulptūros „Grafienė Antanina Sofija Loncka – Tiškevičienė“ ir „Grafas Feliksas Tiškevičius“. Kompoziciškai šios dvi skulptūros sudaro vieną kūrinį, apjungiantį alėjos dalį, patenkančią į Palangos Kurhauzo pastato vertybės teritoriją. Jų kūrėjai – skulptorius Klaudijus Pūdymas, architektė Snieguolė Stripinienė.

Skulptūrų kompozicijas jungia dekoratyvi, nerūdijančio metalo juosta grindinyje, kurioje pasikartojančiu ritmu išgraviruotas Tiškevičių giminės šūkis lotynų ir lietuvių kalbomis „Deligas quem diligas“ ir „Išsirink, ką myli“.

Grafų Tiškevičių alėją taip pat puošia originalūs retro stiliaus šviestuvai, grindinys bei mažoji architektūra.

Dar viena alėjos puošmena – ties Kęstučio gatve atstatyti raižiniais puošti istoriniai vartai, nuo seno simbolizuodavę, jog vasarotojai pasitinkami ir kviečiami aplankyti Tiškevičių kurorte įkurtą Kurhauzą. Remiantis senosios Palangos istorijos tyrinėtojų sukaupta medžiaga, raižiniais puošti mediniai vartai buvo pastatyti pagal Richardo Dorschfeldto parengtą ir 1901 metais Štutgarte išleistą iliustracijų rinkinį „Holzbauten der Gegenwart“ („Dabartiniai mediniai pastatai“). Istorikų manymu, šis albumas – pagrindinis Palangos kurorto vartais vadinamojo medinio kūrinio projekto šaltinis.

Palangos Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčia ir apžvalgos aikštelė

Vytauto g. 51, Palanga

Prieš daugiau nei šimtą metų statyta Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia savo neogotikiniu grožiu ir didybe traukia kone kiekvieno praeivio žvilgsnį. Užsukus į vidų, taip pat yra kuo pasigrožėti: įspūdinga sakykla ir trys meniški altoriai, kuriuos puošia bareljefai, yra padaryti iš marmuro, atvežto iš Prancūzijos. Centriniame altoriuje yra jau XVII amžiuje minimas Dievo Motinos Marijos paveikslas. Kiti du mediniai altoriai, esantys šoninėse navose, yra perkelti iš ankstesnės medinės bažnyčios.

Pirmoji nedidelė medinė katalikų bažnyčia karalienės Onos Jogailaitės rūpesčiu Palangoje buvo pastatyta apie 1540 m. Kita kryžiaus formos su bokštu ir varpine bažnyčia tuomečių Lietuvos valdovų iniciatyva buvo pastatyta 1590 m.

1767 metais medinė bažnyčia vėl buvo perstatyta ir išstovėjo 140 metų. 1897 metais pagal švedų architekto Karlo Eduardo Strandmano projektą šalia senosios medinės buvo pradėta statyti nauja neogotikinio stiliaus bažnyčia. Statybos darbus visapusiškai finansavo grafas Feliksas Tiškevičius. 1907 metais, baigus mūrinės bažnyčios statybos darbus, pirmieji mediniai maldos namai buvo nugriauti.

Rugpjūčio 15 d., minint Švč. M. Marijos Ėmimą į dangų, vyksta didieji metiniai tituliniai atlaidai, o artimiausią sekmadienį po Žolinės Palangoje  švenčiami šv. Roko atlaidai.

Palangos Iveros Dievo Motinos ikonos garbei cerkvė

Sodų g. 52, Palanga

Palangos stačiatikių parapija buvo įkurta1995 m. Pradžioje ji įsikūrė vienoje iš rusų mokyklos kambarių. 1999 m. Palangos miesto savivaldybė skyrė 2263 kv. m. sklypą cerkvės statybai. Cerkvės komplekso architektas – Dmitrij Borunov iš Penzos. 2001 m. cerkvė buvo pastatyta.

Mažąjį cerkvės pašventinimą atliko Klaipėdos Visų šventųjų Rusijos žemėje prašviesėjusiųjų cerkvės ganytojas archimandritas Antonijus. 2002 m. birželio 16 d. Didįjį naujos Palangos Dievo Motinos Iveros ikonos garbei cerkvės pašventinimą, dalyvaujant Vilniaus ir Lietuvos metropolitui Chrizostomui, atliko Rusijos Stačiatikių Cerkvės Sinodo nuolatinis narys metropolitas Kurtickis ir Kolomnos Juvenalijus .

Cerkvėje atliekamos rytinės ir vakarinės mišios, vykdomi išpažinties bei komunijos sakramentai, švenčiamos bažnytinės šventės. Parapijoje yra apie 100 žmonių. Veikia biblioteka (apie 3000 knygų), leidžiamas leidinys „Iveros žvakė“, kuris informuoja apie pamaldas, šventes, cerkvės gyvenimą.

Muzikinis fontanas

Jūratės ir Vytauto gatvių sankryža, Nepriklausomybės aikštė

Naujasis fontanas pramogautojus šiltuoju metų laiku stebina muzikos, šviesos ir vandens šokiu. Patinkančią melodiją, pagal kurią fontanas šoks, galima pasirinkti SMS žinute iš specialaus grojaraščio. Užsakyti šokančio fontano atliekamą dainą kainuoja 3 eurus. Kasdien pramogautojai džiuginami ir nemokamais valandos trukmės pasirodymais. 

Priklausomai nuo pasirinkto muzikos kūrinio keičiasi vandens čiurkšlių aukštis, kryptis, taip pat fontano apšvietimas. Pagal kūrinį vandens čiurkšles valdo speciali kompiuterinė įranga. Pagal vėjo kryptį ir stiprumą fontano kompiuterinė įranga automatiškai reguliuoja vandens čiurkšlių aukštį ir srovės kampą.

Įspūdingą šviesos muzikos efektą kuria 260 sumontuotų vandens purkštukų ir 48 įvairių spalvų šviestuvai, kurie išgauna visos gamos spalvas. Fontano įranga pirkta Graikijoje ir Italijoje.

Po fontano baseinu sumontuoti 5 galingi vokiški siurbliai pagrindinę čiurkšlę išstumia į 8 metrų aukštį, o per minutę į orą pakelia beveik 4,3 tonos vandens. Pagal pakeliamo vandens kiekį Palangoje įrengtas fontanas yra pats didžiausias šokantis fontanas Lietuvoje.

Signatarų alėja

Signatarų alėja, Palanga

Palanga, kartu su visa Lietuva švenčianti Nepriklausomybės Šimtmetį, praturtėjo dar viena kultūrine erdve – Signatarų alėja.

Alėjos su ja puošiančia stela autoriai – Vilniaus dailės akademijos profesoriai bei Lietuvos nacionalinės premijos laureatai Algirdas Žebrauskas ir Arūnas Sakalauskas.

Naujoji kultūrinė erdvė yra tarp miesto bažnyčios ir centrinio pašto, stovinčio buvusios Palangos progimnazijos vietoje. Atnaujintas pėstiesiems skirtas skveras yra vienas iš Nepriklausomybės Šimtmečio minėjimo Palangoje akcentų, o kartu taip atiduodama pagarba keturiems Vasario 16-osios Akto signatarams, besimokiusiems Palangos progimnazijoje: Antanui Smetonai, Kazimierui Steponui Šauliui, Jurgiui Šauliui ir Steponui Kairiui.

Vieta: tarp Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios ir centrinio pašto.

Vaikų parkas

Šermukšnių g.28, Palanga

2012 metais birželio 16 dieną Palangoje vartus atkėlė prie pat jūros, šalia pušyno bei dviračių tako, Naglio alėjos ir Šermukšnių gatvės sankirtoje įsikūręs Vaikų parkas.ki 7 metrų aukščio spalvingi jūros tematikos žaidimų įrenginiai. Kad vaikams žaisti būtų saugu, visa teritorija aptverta, įrengtos stebėjimo kameros, parkas apšviestas. Visų įrenginių konstrukcijos pagamintos iš klijuotos medienos ir plastiko, aikštelės išpiltos pajūrio smėliu.Vasarą parke organizuojami įvairūs renginukai vaikams. Parko teritorijoje veikia nemokamas bevielis internetas, o išalkusiuosius kviečia greta įsikūrusi vaikų kavinukė. Įėjimas į parką ir naudojimasis žaidimų aikštele – nemokamas. Mažieji lankytojai Vaikų parke laukiami kiekvieną dieną nuo 9 val. iki 21 val.

Interaktyvus lietuviškų pasakų parkas

S. Daukanto 24A, Palanga

Kuriant parką dirbo penki skulptoriai: Andrius Petkus, Rolandas Šmitas, Algis Kasparavičius, Marius Zavadskis bei Gediminas Mažintas. Jiems kelta užduotis ne tik sukurti meniškas skulptūras, bet ir jas pritaikyti vaikams laipioti, sukioti atskiras skulptūrų detales ar kitaip žaisti. Dar vienas naujojo parko išskirtinumas yra tas, kad ties kiekviena skulptūra įrengta informacinė lentelė, kurioje lankytojai gali ne tik perskaityti pasaką, bet ir, paspaudę specialų mygtuką, išgirsti ją sekamą Ingos Valinskienės balsu

„Ramybės“ galerija

Vytauto g. 35, Palanga 00135, Lietuva

www.facebook.com/galerijaramybe

Palangoje Vytauto gatvėje netoli Birutės parko ir jūros įkurta meno galerija „Ramybė“. Vieną aktyviausiai veikiančių Lietuvos kurorte galerijų sudaro kamerinės salės parodoms, tarptautinė meno rezidencija, kūrybinės dirbtuvės. Galerijoje eksponuojamos vizualaus bei taikomojo meno parodos, kuriose pristatomi skirtinga stilistika bei įvairiais laikotarpiais kūrę žinomi Lietuvos, šalies išeivijos, kitų valstybių menininkai. Patikusį tapybos, grafikos, juvelyrikos, keramikos kūrinį lankytojas gali įsigyti.

„Ramybė“ organizuoja vietos bei tarptautinius meno projektus, vykdo aktyvią kūrybinės edukacijos veiklą, suteikia erdvę kitų organizatorių projektams.

„Ramybės“ galerija, puoselėja gražius dalykiškus santykius su šalies įvairiomis kūrybinėmis sąjungomis (dailininkų, architektų, fotomenininkų, rašytojų, kt.), skirtingų šalių kultūros institucijomis.

Žemaičių alka

Žemaičių alka (netoli Jonpaparčio g. ir Kuršių tako), Šventoji

Viešėdami Šventojoje būtinai apsilankykite Žemaičių alkoje, įsikūrusioje ant kopos netoli sveikatos centro „Energetikas“, Jonpaparčio gatvės pabaigoje. Tai 1998 m. atstatyta pagoniška šventvietė su paleoastronomine observatorija, XV a. stovėjusia ant Birutės kalno Palangoje.

Atstatant pagonišką šventvietę, Žemaičių alkoje buvo pastatyti tautodailininkų išdrožinėti mediniai stulpai, kiekvienas jų atitinka baltų mitologijos dievų ir deivių vardus: Perkūnas, Aušrinė, Žemyna, Austėja, Ondenis, Patrimpas, Patulas, Velnias, Leda, Saulė ir Mėnulis.

Saulei leidžiantis į jūrą, žvelgiant į stulpų metamų šešėlių išsidėstymą galima apskaičiuoti iš pagonybės laikų atėjusias kalendorines šventes. Dabar čia švenčiamos pagoniškos šventės.

Skulptūra „Žvejo dukros“

Šventoji

1982 metais kopose, ties Šventosios uosto vartais, pastatyta įspūdinga 4 metrų aukščio skulptūrinė kompozicija „Žvejo dukros“ – tai trys į jūra žvelgiančios ilgaplaukės merginos, laukiančios iš žvejybos sugrįžtančio tėvo.

Autorė – Zuzana Pranaitytė.

Sveikatos centro „Energetikas“ skulptūrų parkas – „Akmens amžius“

Kuršių takas 1, Šventoji

Parkas įsikūręs Šventojoje, harmoningoje ir atviroje Sveikatos centro „Energetikas“ teritorijoje. Čia gilias gydymo tradicijas puoselėjančio sveikatos centro medikų ir menininkų pastangomis kuriamoje unikalioje erdvėje nuo 2005 m. organizuojamas tarptautinis akmens skulptūrų simpoziumas kasmet pritraukia vis daugiau įvairių kartų profesionalių skulptorių iš Lietuvos, Austrijos, Prancūzijos ir kitų ES šalių, taip pat iš JAV, Rusijos, Baltarusijos. Skulptūrų parkas „Akmens amžius“ šiuo metu visus džiugina 50 akmens skulptūrų, demonstruojančių skulptorių meistriškumą ir atskleidžiančių senąsias tradicijas šiuolaikiniame kontekste.

Beždžionių tiltas

Beždžionių tiltas

Tai svyruojantis, kabantis tiltas per Šventosios upę, dažnai vadinamas Šventosios simboliu. Tiltas pastatytas 1973 metais. Nesenai tiltas buvo atnaujintas.

Šventosios Švč. Mergelės Marijos, Jūrų Žvaigždės bažnyčia

Jūros g. 7, Šventoji

Katalikų parapija Šventojoje įkurta 1939 metais, jos administratoriumi buvo paskirtas Prezidento Antano Smetonos laivo kapelionas kun. A. Račkauskas. Parapijos laikinąją bažnyčią savo lėšomis pastatė prelatas dr. Jurgis Galdikas (per kilometrą nuo uosto, prie Šventosios upės). Architekto R. Krištapavičiaus ir G. Aperavičiaus suprojektuota nauja bažnyčia Šventojoje pradėta statyti 1991 metais. Ją 2003 metais pašventino vyskupas J. Boruta. Šventosios bažnyčia tenkina ne tik nuolatinių gyventojų, bet ir vasaros sezono metu atvykstančių poilsiautojų religinius poreikius. Prie parapijos buriasi jaunimas, šeimos centrai ir kitos katalikiškos organizacijos.

Medinė Švč. Mergelės Marijos Jūrų Žvaigždės bažnyčia

Paupio g. 30, Šventoji

​1929 metais prelatas dr. Jurgis Galdikas, būdamas Telšių kunigų seminarijos inspektoriumi ir dėstytoju, ant Šventosios upės kranto, už pusantro kilometro nuo besikuriančio žvejų uosto, savo sesers Monikos Kaunienės sodyboje, pastatė medinę bažnyčią, ją iš lauko ir vidaus apkalė lentomis, stogą apklojo cinkuota skarda. Pats statytojas sudarė ir bažnyčios plano projektą. Bažnyčiai davė vardą „Stella Maris“ – Marija, Jūrų žvaigždė. Titulą išreiškia meniškas paveikslas virš altoriaus. Pasakojama, kad tais metais jūroje buvo didelė audra, ji užklupo žvejus jūroje, keli iš jų nuskendo, dalis išsigelbėjo. Likusieji gyvi žvejai, norėdami padėkoti Marijai už išgelbėjimą, baržomis į Šventąją parvežė medžiagą bažnyčiai, paruoštą Klaipėdos baldžių dirbtuvėse. Medžiaga iš Šventosios buvo pervežta į statybos vietą ir čia sustatyta. Kadangi tarp Palangos ir Šventosios yra 12 km atstumas, statytojas savo privačią bažnyčią pavedė Telšių vyskupo dispozicijai ir leido laikyti pamaldas besikuriančio miestelio ir apylinkės gyventojams. Tai sudarė vėliau įsikūrusios Šventosios parapijos židinį. Bažnyčioje yra du vietinės reikšmės dailės paminklai: Šv. Kazimiero paveikslas (XIX a. pab., aliejus, drobė, autorius nežinomas) ir varpas (žalvarinis) su užrašu „Mark Ulman, Karaliaučius 1608 m.“ Šis varpas yra vienas seniausių mūsų krašte, jis senesnis ir už visus Palangos bažnyčios varpus.

SKULPTŪRA „BALTIJOS AUŠRA“

Parko g., Šventoji

Į jūrą žvelgiančios ir saulėtekio laukiančios moters granito skulptūrą „Baltijos aušra“ galima išvysti pietiniame Šventosios pakraštyje. Ši 1990 m. sukurta skulptūra anksčiau stūksojo Palangoje, tačiau 2009 m. perkelta į Šventąją.

Takas mažiems ir dideliems

Liepojos pl. Šventoji

Vos pora kilometrų nuo Šventosios gyvenvietės, girininkija įrengė poilsiavietę ir vaikų žaidimų aikštelę „Taką mažiems ir dideliems“. Takelius puošia humoristinės ir liaudies meistrų medžio skulptūros. Pažintinės tako stotelės supažindina su šio krašto istorija ir etnografija. Šią vietą rasite važiuodami automobiliu link Liepojos. Už tilto, prieš Evangelikų liuteronų bažnyčią, pasukite į dešinę. 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *