LANKYTINOS VIETOS SUVALKUOSE

Šiame straipsnyje aprašyta lankytinos vietos Suvalkuose, į kurias įeina Suvalkų kraštovaizdžio parko lankytinos vietos ir Suvalkų kraštovaizdžio parko lankytini objektai.

SUVALKŲ MIESTAS

Suvalkų Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia

Wojska Polskiego 36, Suwałki, Lenkija

Iš pradžių pastate buvo Aleksandro Nevskio cerkvė, kurią 1918 m. perėmė katalikai, o nuo 1923 m. bažnyčia priklausė Lenkijos kariuomenei. Per šį laikotarpį buvo panaikinti beveik visi požymiai, kad kadaise čia būta cerkvės. Per Antrąjį pasaulinį karą, 1944 m. buvo susprogdintas bažnyčios bokštas, kuris buvo atstatytas 1958 m. 1992 m. birželio 6 d. bažnyčia buvo įtraukta į Palenkės vaivadijos saugomų istorijos paminklų sąrašą.

Taip pat skaitykite:

VIEŠBUČIAI SUVALKUOSE IR VYGRIŲ NACIONALINIAME PARKE

Suvalkų Šv. Trejybės bažnyčia

Tadeusza Kościuszki 12, Suwałki, Lenkija

Pastatyta 1838-1841 metais, architektai Wacław Ritschel ir Karol Majerski. Bažnyčia buvo pastatyta klasicistiniu architektūros stiliumi. 1945 m. bažnyčią perėmė katalikai, bet po kelerių metų trukusių teismų bažnyčia buvo grąžinta liuteronams. 1998-1999 m. bažnyčiai buvo atlikta dalinė renovacija. Bažnyčios fasadas kuklus, bažnyčia stačiakampio formos.

Suvalkų Šv. Jėzaus širdies bažnyčia

Tadeusza Kościuszki 58, Suwałki, Lenkija

Suvalkų Šv. Jėzaus širdies bažnyčia pastatyta 1838-1840 metais. Iš pradžių tai buvo cerkvė, kurią 1923 m. perėmė katalikai. Cerkvės architektas buvo Henrikas Markonis, bet iš jo suplanuotosios cerkvės beliko tik du bokšteliai. 1986 m. spalio 7 d. bažnyčia įtraukta į Palenkės vaivadijos saugomų istorijos paminklų sąrašą.

Suvalkų Visų Šventųjų cerkvė

Zarzecze 6, Suwałki, Lenkija

Tai medinė cerkvė esanti netoli stačiatikių kapinių. Anksčiau cerkvė buvo kapinių koplyčia. Nuo 1940 m. cerkvė tapo Suvalkų Visų Šventųjų parapijos centru. Graikiško kryžiaus išplanavimo formos, ant stogo įrengtas kupolas ir stovi iškeltas stačiatikių kryžius. Taip pat cerkvėje yra varpinė, o viduje ant sienų kabo kelios ikonos.

Suvalkų krašto muziejus

Tadeusza Kosciuszki 81, Suwalki, Lenkija


Tinklalapis: muzeum.suwalki.pl

Ekspozicijos pristatomos lenkų ir anglų kalbomis ir apima Lekijos istoriją nuo akmens amžiaus iki pokario laikų.

Andžejaus Strumilos galerija ir šiuolaikinio meno centras

Tadeusza Kościuszki 45, Suwałki, Lenkija

Čia pristatomi Andžejaus Strumilos (Andrzej Strumiłło) tapybos ir grafikos darbai, skulptūros ir fotografijos. Andžejus Strumila – žymus bajorų kilmės tapytojas, grafikas, skulptorius, vilniečio sodininko Juozapo Strumilos giminaitis, gimęs 1927 m. Vilniuje. A.Strumilos darbų yra meno muziejuose Varšuvoje, Krokuvoje, Gdanske, Poznanėje, Lodzėje, Prahoje, Peterburge, privačiose kolekcijose Varšuvoje, Berlyne, Vilniuje, Stokholme, Niujorke ir kt.

Suvalkų meno centre vyksta įvairios parodos, dažnai ir lietuvių menininkų.

Karybos istorijos muziejus Suvalkuose

Wojska Polskiego 40, Suwałki

Čia susipažinsite su Suvalkų apskrities karybos istorija. Muziejuje yra šaunamųjų ginklų, karinių uniformų, karinių drabužių, o lauke galima apžiūrėti tankus. Ekspoziciją sudaro tiek privačių kolekcininkų, tiek kitų Lenkijos muziejų padovanoti eksponatai.

Suvalkų miesto rotušė

Adama Mickiewicza 1, Suwałki, Lenkija

Rotušę Suvalkuose sudaro du klasicizmo stiliumi pastatyti pastatai: sargybinės, pastatytos 1834 m., ir pagrindinės pastato dalies, pastatytos 1844 m. pagal Karolio Majerskio projektą.

1834 metais prie kelio Peterburgas – Kaunas, vietoj senos medinės užeigos buvo pastatytas vieno aukšto mūrinis sargybos pastatas. Jo architektas tikriausiai buvo Antonio Corazzi. 1842–1844 m., Po ilgų diskusijų dėl vietos, prie sargybos pastato buvo pristatytas rotušės pastatas. Ko gero projekto autorius buvo architektas Karolis Majerskis. Iš pradžių tai buvo ir vieno aukšto pastatas. 1855–1858 metais abu pastatai buvo rekonstruoti: pristatyti papildomas aukštas ir laikrodžio bokštas. Projekto autorius taip pat buvo Karolis Majerskis. Tai neabejotinai yra vienas įdomiausių Suvalkų pastatų.

Marijos Konopnickos muziejus

Tadeusza Kościuszki 31, Suwałki, Lenkija

Tinklalapis: mk.muzeum.suwalki.pl

Marijos Konopnickos muziejus – muziejus name, kuriame 1842-ųjų metų gegužės 23 d. gimė Marija Konopnicka.  Muziejus veikia nuo 1973 m. Čia pristatoma įvairi medžiaga bei daiktai, susiję su M. Konopnickos gyvenimu ir darbu. 

Marija Stanislava Vasilovska-Konopnicka  – lenkų poetė, novelistė, literatūros kritikė, vertėja ir moterų teisių gynėja.

Popiežiaus Jono Pauliaus II paminklas Suvalkuose

Emilii Plater 2A, Suwałki, Lenkija

Paminklas buvo pastatytas popiežiaus atvykimo į Suvalkus paminėjimui 1999 m. birželio mėnesį. Paminklą 2007 m. spalio 16 d. atidengė ir pašventino vyskupas Jerzy Mazur ir miesto vadovas Józef Gajewski. Paminklas nulietas iš bronzos, o jo pagrindas iš granito. Paminklo autorius Kazimierz Gustaw Zemła, kuris yra sukūręs dar porą paminklų popiežiui kituose Lenkijos miestuose.

Suvalkų Šv. Aleksandro katedra

Plac Marszałka Józefa Piłsudskiego 1/2, Suwałki, Lenkija

Suvalkų Šv. Aleksandro katedra  – klasicistinio architektūros stiliaus katedra, esanti Suvalkų mieste, Juzefo Pilsudskio skvere. Pastatyta 1825 metais, architektas Chrystian Piotr Aigner. 1845 m. renovuota architekto Henriko Markonio. Katedros viduje yra Pranciškaus Smuglevičiaus tapyti paveikslai. 

Juodosios Ančios krantinė

Tadeusza Kościuszki 33C, Suwałki, Lenkija

Upės pakrante nutiesti dviračių ir pėsčiųjų takai, pastatyti suoleliai, įrengtas apšvietimas.

Suvalkų promenada

Chłodna, Suwałki

Promenada, esanti Chłodna gatvėje Suvalkuose, buvo atidaryta 1999 m.

Promenadą supa klasicistinio stiliaus pastatai, kuriuose įsikūrę įvairios kavinukės ir krautuvėlės.

Marijos Konopnickos paminklas

Krótka 1, Suwałki, Lenkija

2010 m. Rugsėjo 10 d. Suvalkuose buvo pastatytas paminklas Marijai Konopnickai. Atidengimo cerenonija įvyko per 100-ąsias jos mirties metines – 2010 m. Spalio 8 d. Paminklo autorius yra Bohdanas Chmielewskis.

Arkadijos ežero rekreacinė zona

Zastawie, Suwałki, Lenkija

Tai 11 hektarų vandens telkinys, įrengtas XVIII a. Tai Suvalkų gyventojų mėgstama vieta, kur galima praleisti laisvalaikį. Pakrante nutiesti pėsčiųjų ir dviračių takai. Čia taip pat yra paplūdimys, treniruokliai, tinklinio aikštelė, teniso kortai, bei tiltas į salą.

SUVALKŲ KRAŠTOVAIZDŽIO PARKAS

Pono Tado apžvalgos aikštelė

 Smolniki, Lenkija

Iš šios vietos atsiveria nuostabūs šiaurinės Suvalkų krašto dalies vaizdai. Čia atsiveria gražus vaizdas į Purwin, Kojle ir Perty ežerus bei juos supančius miškus. Taip pat tolumoje galite pamatyti aukščiausią Suvalkų regiono piliakalnį – Kukmedžių kalną. Įėjimas į apžvalgos aikštelę yra mokamas.

Jačnos ežero pažintinis takas

Smolniki, Lenkija

Pažintinio tako „Aplink Jačnos ežerą“ ilgis yra 7 km. Maršrute yra 12 stotelių su stendais, kuriuose apašytas matomas kraštovaizdis, augalija bei gyvūnija. Maršrutas prasideda ir baigiasi Smolnikuose ir yra pažymėtas geltona spalva.

Booking.com

Ozo apžvalgos aikštelė

Smolniki, Lenkija

Iš šios apžvalgos aikštelės atsiveria vaizdas į Jačnos ir Kamendulo ežerus bei Kšemieniuchos kalną.

Ančios dvaro griuvėsiai

Mierkinie, Lenkija

Dvaras pirmą kartą dokumentuose paminėtas XVII a. Dvaras turėjo ūkinius pastatus, įžuvintus tvenkinius, taip pat parką ir sodą.

Dvaro pastatas išgyveno II pasaulinį karą ir galiausiai buvo sunaikintas per gaisrą 1946 m. Vienoje įvykių versijoje sakoma, kad jis buvo tyčia sudegintas naikinant didikų dvarus.

Šiuo metu iš dvaro liko tik apgriuvę pastatai, taip pat dvaro parkas su istorine liepų alėja. Netoliese yra mėlynas pėsčiųjų takas ir keli dviračių takai.

Lapūkavo riedulių draustinis

Łopuchowo, Lenkija

Lapūkavo riedulių draustinį sudaro ledyniniai rieduliai ir dalis aplinkinių miškų ir pievų. Tai geologinis ir dirvožemio draustinis, išsiskiriantis savo uolienomis, mineralais, nuosėdomis ir dirvožemiu. Taip pat čia saugoma mišriųjų miškų ir pievų kraštovaizdžio įvairovė.

Draustinio kraštovaizdis unikalus savo galine morena, kuri susidarė paskutinio Baltijos apledėjimo metu. Ši morena yra tarp Ančios ežero ir Šešupės upės. Dėl savo geologinės sandaros, amfiteatro formos, beveik nepaliesta erozijos ši morena yra viena iš geriausiai išsilaikiusių morenų pavyzdžių ne tik Lenkijoje, bet ir visoje Europoje. Geologų nuomone šis Skandinaviško tipo riedulynas yra labai retas reiškinys šioms vietovėms.

Vodzilkių sentikių cerkvė ir kaimas

Wodziłki, Lenkija

Kaimą 1788 m. įkūrė iš Rusijos pabėgę sentikiai. Aplinkinėse vietovėse – Lapūkave, Suvalkuose, Seinuose ir Augustave jie sudarė bekuniginių sentikių bendruomenę.

Medinė religinė šventovė pastatyta 1921 m., bokštelis pristatytas 1928 m. Šia šventove šiuo metu naudojasi apie 10 vietinių sentikių šeimų. Jie turi tradiciją prieš eidami melstis būtinai švariai išsimaudyti.

Šalia šventovės stovi pirtis. Kaime yra išlikusių senovinių ūkinių pastatų.

Bachanovo riedulių draustinis

Bachanowo, Lenkija

Draustinyje saugomi unikalūs rieduliai ir ledynų traukimosi suformuotas kraštovaizdis. Šiame draustinyje yra apie 10000 riedulių, nuo 0,5 m iki 8 m skersmens. Rieduliai daugiausia išsidėstę keturiose vietovėse: upės vagoje, šalia upės esančiame slėnyje, 10 m aukštyje Juodosios Ančios upės šlaituose ir 25 m aukštyje virš upės. Manoma, kad šiuos riedulius ledynas atnešė iš Skandinavijos. Ant riedulių auga įvairios kerpės ir samanūnai, taip pat yra retesnių, tik aukštuose augančių augalų.

Išdžiūvęs „kabantis“upės slėnis

Malesowizna, Lenkija

Tai iš Juodosios Ančios slėnio išsišakojantis išdžiūvęs slėnis, kuris yra apie 10 m aukščiau virš upės lygio. Jis driekiasi apie 4 km į pietus, kur prie Malesowizna kaimo vėl susijungia su Juodosios Ančios slėniu. Tai gražus kabančio slėnio pavyzdys, susidaręs dėl upių ir upelių, tekančių po ledynu, veiklos. Ištirpus ledui, viena dalis upės vagos nusileidžia žemiau, o kita lieka aukščiau.

Suvalkų kraštovaizdžio parko lankytojų centras

Malesowizna 24, Malesowizna, Lenkija

Interaktyvioje parodoje galima susipažinti su parko augalija, gyvūnija bei kultūros vertybėmis. Taip pat čia galima nusipirkti parko lankytojo bilietą.

Turtulio vandens malūno griuvėsiai

Malesowizna 24, Malesowizna, Lenkija

Vandens malūnas veikė nuo XVII, jis buvo vienas pirmųjų tokio tipo pastatų. Manoma, kad vietovės vardas kilęs iš malūnininko pavardės ( turtuolis – turtingas žmogus). Malūnas veikė iki 1963 m. Yra išlikęs malūnininko namas, kuriame įsikūrusi Suvalkų kraštovaizdžio parko direkcija.

Juodosios Ančios slėnio pažintinis takas

Malesowizna 24, Malesowizna, Lenkija

Maršruto ilgis 3,5 km, pažymėtas žalia spalva.
Takas prasideda Turtulyje ir veda iki giliausio Lenkijoje Ančios ežero. Eidami šiuo pažintiniu taku, kuris yra vienas gražiausių Suvalkų kraštovaizdžio parko fragmentų, galite pamatyti ledynmečio suformuotą kraštovaizdį: Ančios upės slėnį, Turtulio ozą, „kabantį“ upės slėnį ir Bachanovo riedulių rezervatą. Tako lankymas mokamas, bilietą galima nusipirkti Suvalkų kraštovaizdžio parko lankytojų centre.

Rutkos riedulių draustinis

Rutka, Suvalkų apskritis, Lenkija

Rutkos draustinis apima 49,06 ha plotą. Jį sudaro rieduliai, atnešti ledyno iš Skandinavijos maždaug prieš 12 000 metų. Dauguma riedulių yra žemės paviršiuje. Draustinyje yra 2 pažintiniai takai: „Kerpės“ ir „Suvalkų kraštovaizdžio parko uolienos ir mineralai” .

Kerpių pažintinio tako ilgis 2,1 km, pažymėtas žalia spalva. Pažintinis takas supažindina su kerpėmis, jų rūšių įvairove bei augimo vietomis.

Suvalkų kraštovaizdžio parko uolienų ir mineralų pažintinis takas pažymėtas juodai, jo ilgis 1,1 km. Pažintiniame take lankytojai supažindinami su riedulių kilme, rūšimis bei ledynmečio istorija.

Jotvingių muziejus

 Szurpiły 32, Szurpiły, Lenkija

Muziejuje rasite maketą, vaizduojantį Pilies kalno fragmentą su aplinkiniais ežerais, archeologinius radinius, informacijos apie vykdytus archeologinius kasinėjimus Šiurpilio apylinkėse. Taip pat galėsite pažiūrėti filmukus apie Pilies kalno atsiradimą Jotvingių laikais bei Pilies kalno legendą.

Kukmedžių kalnas

Gulbieniszki, Lenkija

Ciso kalnas arba Kukmedžių kalnas (lenk. Góra Cisowa) – moreninė kalva šiaurės rytų Lenkijoje, Jeleniavo valsčiuje; apie 0,5 km į pietvakarius nuo Gulbiniškių kaimo. Aukštis – 256,4 m virš jūros lygio. Tai viena žinomiausių Lenkijos vietų: kalnas vadinamas Suvalkijos simboliu, o jo vaizdas nuo Gulbeniškių apžvalgos aikštelės yra daugelyje turistų perkamų atviručių.

Nuo viršūnės atsiveria nuostabūs vaizdai į Šešupės slėnį ir aplinkinius ežerus. Kalnas yra paveiktas erozijos, todėl lankantis reikia vaikščioti tik pažymėtais takais.

Pilies kalnas

Jeleniewo, Lenkija

Pilies kalnas (lenk.Góra Zamkowa) – moreninė kalva Sūduvos aukštumoje, šiaurės rytų Lenkijoje, netoli Šiurpilio kaimo. Kalno viršūnė yra 45 metrų aukštyje, o paties kalno aukštis yra 228 m virš jūros lygio. Pilies kalnas yra vienas iš įdomiausių gynybinių pilių architektūros pavyzdžių ir vienas iš svarbiausių archeologinių palikimų Suvalkijoje.

Nuo kalno atsiveria gražūs aplinkinių ežerų ir kalvų vaizdai. Iš čia matosi Košcielnos ir Cmentarnos kalnai. Kalno papėdėje yra daug akmenų – gamtos paminklų.

Pilies kalno pažintinis takas

Szurpiły 32, Szurpiły, Lenkija

Maršruto ilgis 6 km, jis pažymėtas mėlyna spalva. Takas prasideda Jotvingių atminties muziejuje. Keliaudami šiuo taku, susipažinsite su Jotvingių istorija bei legendomis, jų paliktais piliakalniais, apylinkių ežerais bei gamta.

Pželomkos apžvalgos bokštas

Pželomka, Lenkija

Medinis (9 m aukščio) apžvalgos bokštas ant Leszczynowa kalno viršaus leidžia pasigrožėti nuostabiais Suvalkų kraštovaizdžio parko ir giliausio Lenkijos ežero – Ančios vaizdais. Kaimo teritorijoje yra informacinė lenta, nuo kurios taku galima pasiekti kalno viršūnę.

KITOS VIETOS SUVALKUOSE

Ravelių apžvalgos bokštas ir Ravelių kalnas

Wiżajny, Lenkija

Ravelių kalnas yra aukščiausia Palenkės vaivadijos viršūnė. Jos aukštis yra 298 m virš jūros lygio, tačiau kadangi pats kalnas yra gana platus ir lygus, aiškios viršūnės nesimato.

Netoli šios vietos dešinėje kelio pusėje rasite medinį apžvalgos bokštą, iš kurio atsiveria gražus apylinkių vaizdas.

Gulberekas

Sudawskie, Lenkija

Gulberekas – miškinga kalva, nutolusi 0,5 km nuo Sudavskių kaimo. Spėjama, kad tai buvusi Jotvingių tvirtovė. Prie kalvos guli keli dideli rieduliai.

II pasaulinio karo bunkeriai

Bakałarzewo, Lenkija

Jie sudaro ilgesnės įtvirtinimų linijos, pastatytos per Antrąjį pasaulinį karą, ruožą prie buvusios Lenkijos ir Vokietijos sienos. 

Vienas iš bunkerių buvo atgaivintas vokiečių įtvirtinimų entuziasto pastangų dėka. Jame buvo įkurtas muziejus, kuris pristato šios vietos istoriją. 

Balėsto ežero apžvalgos bokštas

Rabalina, Lenkija

Bokšto aukštis 17 metrų. Iš jo atsiveria gražūs vaizdai į Balėsto ežerą bei jo apylinkes.

Prie bokšto taip pat įrengtas paplūdimys, pavėsinės, tiltas į ežerą.

Pacų rūmų griuvėsiai ir parkas Dauspudoje

Dowspuda, Lenkija

Neogotikiniai Pacų rūmai pastatyti 1820–1827 metais Liudviko Mykolo Paco užsakymu. Rūmus angliškos neogotikos stiliumi suprojektavo italų architektas Piotr Bosi. Nėra išlikę daug duomenų apie rūmų interjerą, tačiau pagal XIX a. aprašymus galima spręsti, kad rūmų pirmame aukšte buvo koplyčia, priėmimo kambarys, biblioteka, archyvas ir valgomasis. Antrame aukšte buvo šeimininkų kambariai. Dešiniajame korpuse buvo karo trofėjų kolekcija, o kairiajame paveikslų galerija ir oranžerija. Rūsyje taip pat buvo du aukštai, viršutiniame buvo vonios kamabriai, tarnų kamabriai, virtuvė ir kitos patalpos. Rūmus supo parkas, kurį suprojektavo anglų sodininkas John Heiton.

Po 1831 m. sukilimo Liudvikas Mykolas Pacas emigravo iš šalies ir jo turtas buvo konfiskuotas carinės valdžios. Vykstant sukilimui didelę dalį turto ir darbų rūmų savininkai paslėpė Račkų ir Jonavos bažnyčiose. Iš pradžių rūmai atiteko rusų generolui Nikolajui Sulimui, vėliau rūmai dažnai keitė savininkus, kurie visiškai nesirūpino dvaru, kol galiausiai rūmai buvo nugriauti 1867 metais. Nenugriauti liko tik rūmų portikas ir vienas iš bokštų, kuris, kaip teigia vietiniai gyventojai, liko nenugriautas, nes ten buvo gandrų lizdas.

Mėrūniškių sudegusios bažnyčios griuvėsiai

Mieruniszki 4, Lenkija

Evangelikų liuteronų bažnyčios griuvėsiai yra netoli Gołdap – Filipów – Suwałki kelio, ant medžiais apaugusios kalvos rytiniame Mieruńskie Wielki ežero krante. Bažnyčia patatyta  1695–1710 m., sudegusi 1945 m. Geriausiai išsilaikęs trijų aukštų bokštas. 300 m. nuo bažnyčios griuvėsių yra Evangelikų liuteronų kapinės.


Mėrūniškių piliakalnis

Mieruniszki, Lenkija

Nutolęs vieną kilometrą nuo kaimo, dunkso 10 m aukščio piliakalnis, vietinių vadinamas Smėlio kalnu (lenk. Piaskowa Góra, vok.Sandberg). Strateginė vieta labai patogi: šiaurėje telkšo didysis Mėrūniškių ežeras,vakaruose – didoka pelkė. Ankstyvaisiais viduramžiais čia stovėjusi pilis ne tik gynė aplinkinius gyventojus nuo kryžiuočių ir mozūrų antpuolių, bet ir tarnavo kaip prieglobtis jotvingių kunigaikščiams. Ši pasienio pilis buvo nuolat puldėjama, kronikos mini kryžiuočių karo žygius 1277–1283 m. ir mūšius prie Vinzės (dab.Venževas) bei Mėrūniškių. Matyt po šių žygių pilis buvo sugriauta, nes 1422 m. Melno taikos sutartimi Mėrūniškiai atiteko kryžiuočiams.

Prieraslio bažnyčia ir istorinė klebonija

Przerośl, Lenkija

Dabartinė neoromaninė trijų navų bažnyčia buvo pastatyta 1948–1953 m., Kunigo Stanislovo Kaminskio pastangų dėka vietoj buvusios medinės bažnyčios. Iki šių dienų išlikusi tik senosios bažnyčios medinė varpinė (pastatyta 1790 m.)

Trijų valstybių siena

Wiżajny, Lenkija

Čia susikerta trijų valstybių – Lenkijos, Lietuvos ir Rusijos – sienos. Ji yra 3 km į pietus nuo Vištyčio ežero. Ši Lietuvos, Lenkijos ir Kryžiuočių ordino siena prie Vištyčio ežero buvo nustatyta Melno sutartimi dar 1422 metais. Tai pirmoji Lietuvos siena, kuri yra ir viena seniausių bei stabiliausių sienų Europoje. Sienos geografinė linija per 600 metų beveik nepasikeitė, keitėsi tik valstybių pavadinimai.

Sankirtoje pastatytas raudono granito stulpas, pagamintas Lenkijoje. Aplink raudonu marmuru grįsta aikštelė su specialiu apšvietimu. Stulpe įmontuotose granitinėse lentelėse įspausti trijų valstybių herbai, po kuriais lietuvių, rusų, lenkų kalbomis įrašytas Vištyčio pavadinimas. Iki 2010 metų pabaigos šioje vietoje, stovėjo tik baltas cementinis stulpas ir pasienio stulpeliai. Sankirta yra už šimto metrų nuo Vižainio–Žitkiemio kelio, dešinėje pusėje. Iš Rusijos pusės į čia veda miško keliukas, o iš Lietuvos kelio nėra.

Jotvingių pilkapių draustinis

Szwajcaria, Suwałki, Lenkija

Draustinyje saugomi aplinkiniai mišrieji lygumų miškai, kultūriniai ir istoriniai objektai. Tai senovinės II a.-V a.jotvingių kapinės, dar vadinamos pilkapiais.

Kapinėse supiltų akmenų diametras yra nuo 6 iki 21 metrų skersmens. Šioje vietovėje būdavo iškilmingai sudeginami mirę žmonės ir jų pelenai paliekami, taip pat būdavo laidojama ir užkasant po žeme. Daugelyje vietų akmenys apaugę žole ar medžiais, aiškiau matosi tik tie, kurie iškilę daugiau nei 0,5 m. virš žemės.