fbpx

Panemunės pilis

Panemunės pilis

Tikriausiai nėra lietuvio, kuris nebūtų aplankęs Jurbarko rajone esančios Gelgaudų arba Panemunės pilies. Nors šiai piliai prigijo Panemunės vardas ( pilis buvo pastatyta Panemunės dvaro žemėse), tačiau aš ją pelnytai vadinu Gelgaudų.1604 m. reprezentacinę pilį pradėjo statyti iš Vengrijos į Lietuvą atvykęs miško pirklys Janušas Eperješas. Iš Eperješų giminės apleistą pilį nupirko ir valdė garsi Gelgaudų giminė. Spėjama, kad iš Gelgaudų giminės buvo kilęs vienas garsiausių anglų aktorių Džonas Gelgudas. O ar žinote, kad su pilimi ribojasi ne mažiau svarbus istorinis pastatas – Zamkaus dvaras ? Dvarui šis rusiškas pavadinimas prigijo po 1831 m. sukilimo, pasikeitus jo savininkams.Kadangi Zamkaus dvaras buvo pastatytas XIX a. antrojoje pusėje kaip Gelgaudų – Panemunės pilies ūkinis kiemas, norisi šiek tiek priminti tų laikų istoriją…Mirus J. Eperješui, jo turtus paveldėjo sūnūs: Jonas, Jurgis ir Kristupas.1677 m. pilį valdė Kristupo Eperješo sūnus Adomas Krizostomas Eperješas.Po 1741 m. Panemunės dvaras atiteko Jonui Eperješui, Maišiagalos ir Širvintų seniūnui.Pilis jau buvo apleista, o jos remontu jis taip pat nesirūpino.1753 m. apleistą Panemunės dvarą J. Eperješas pardavė pulkininkui Leonui Igelstromui. Pardavimo proga surašytame inventoriuje nurodyta, kad pilies krosnys suirusios, nors pačios būklė išsamiau neaprašyta. Minimi keturi išdžiūvę tvenkiniai, prie vieno iš jų – malūnas. Į rytus nuo pilies stovėjo apgriuvęs, be stogo mūrinis namas, o prie pilies buvęs palivarkas taip pat apleistas.1759 m. L. Igelstromas Panemunės dvarą pardavė Antanui Gelgaudui. Po 1782 m. Antanas Gelgaudas rekonstravo Panemunės pilį. 1792 m. Antanas Gelgaudas savo turėtas valdas padalijo trims sūnums, o sau pasiliko Biliūnų ir Židikų dvarus. Panemunės dvaras su pilimi atiteko sūnui Mykolui. Kadangi metų sandūroje taip susiklostė, kad A. Gelgaudas turėjo daug skolų, jis prieš mirtį įpareigojo sūnus skolas atmokėti. Broliai Mykolas ir Liudvikas Gelgaudai su skolininkais negalėjo atsiskaityti, nes skolos buvo daug didesnės, nei galėjo numanyti…1820 m. taksacinis teismas konstatavo, kad Mykolas Gelgaudas yra skolingas įvairiems asmenims apie milijoną lenkiškų auksinų.1828 m. balandžio 19 d.teismas pardavė visus Panemunės dvaro gyvulius ir dalį vertingesnio kilnojamojo inventoriaus, o jiems paskyrė 72 valakų (apie 1539 ha), Panemunės dvaro centrą su 22 valstiečių kiemais. Faktišku Panemunės dvaro savininku tapo Mykolo Gelgaudo sūnus Jonas Gelgaudas.Per 1830-1831 m. sukilimą Antanas Gelgaudas buvo pasiųstas su lenkų kariuomene į Lietuvą ir paskirtas vyriausiuoju Lietuvos sukilėlių vadu,kur pasienyje su Prūsija buvo nušautas lenkų karininko. 1833 m. Antanas Gelgaudas ir jo brolis Jonas pripažinti valstybiniais nusikaltėliais, įsakyta konfiskuoti visą jų turtą. Rusų valdžios paskirtas administratorius Aleksandras Rutkovskis pilyje gyvenantį senuką Mykolą Gelgaudą ir Kunigundą Gelgaudienę,Jono žmoną ( pilies savininkę) iškeldino. 1833 m. dvarininkė Kunigunda gavusi pasą išvyko į Prūsiją, o Mykolas 1834 m. mirė. Istoriniai šaltiniai rašo, jog formaliai Panemunės dvaras buvo tik sekvestruotas, dėl buvusių Gelgaudų skolų iki 1862 m. visiškon valstybės turtų žinion dvaras nebuvo perimtas…1833 m. Panemunės dvaras duotas valdyti Aleksandrui Vrangeliui, kuris tuo metu administravo Skirsnemunės dvarą.1862 m. gruodžio 6 (18) d. buvo pasirašytas caro manifestas, kuriuo 1831 m.,sukilimo dalyvių turtai, neperimti į iždą paliekami jų paveldėtojams. Todėl vėliau S. Puslovskis, kaip artimiausias Antano ir Jono Gelgaudų turtų paveldėtojas, paprašė jam grąžinti Panemunės valdą su pilimi.1867 m. Panemunės dvaras buvo perduotas S. Puslovskiui, tačiau ne nuosavybės teise.Vyko ilgos ir painios bylos su Gelgaudų kreditoriais ir tik 1881 m. Rusijos senatas pagaliau pripažino Panemunės dvarą S. Puslovskio teisėta nuosavybe. Dvarininkas iš karto puolė gelbėti pilį nuo sugriuvimo ir ją restauravo…Mirus Stanislovui Puslovskiui, 1905 m.jo turtų paveldėtoja tapo duktė Marija Puslovskytė, ištekėjusi už Aleksandro Tiškevičiaus. Aleksandras ir Marija Tiškevičiai gyveno Palangoje. Panemunės pilį, Zamkaus ir kitus jų dvarus valdė tam patikėti žmonės.Kadangi Marija Tiškevičienė turėjo keletą dvarų, 1924 m. vasario 13 d. Zamkaus dvaras ( viso 292 ha ploto) su 4 palivarkais perimtas valstybės žinion. Valstybė paskelbė pilį ir dvarą parduodanti varžytinėse. Vieno dvaro ji parduoti neketino, nes dvaras buvo pagrindinis pajamų šaltinis pilies remontui.1925 m. dvaras ir pilis varžytinėse parduoti kunigui, visuomenininkui, astronomui Antanui Petraičiui (1861–1933). 48 hektarų Zamkaus dvarui priklausė: kumetynas, gyvenamasis namas tvartas,daržinė, sodas. A. Petraitis dvarą nupirko varžytynėse per agentus už dosnias lietuvių aukas, mokėdamas didžiausią sumą dėl Lietuvos jaunimo švietimo…Kunigas žemėse ketino vesti pavyzdingą ūkį, Įkurti žemės ūkio mokyklą. Teisiškai šį turtą turėjo pradėti valdyti nuo 1925 m. balandžio 3 d…Nors A.Petraičiui pilis su Zamkaus dvaru buvo parduota, 1926 m. dėl pilies priklausomybės vyko dideli nesutarimai vyriausybėje. Kunigas pilies bokšte norėjo įrengti observatoriją ir tam buvo tvirtai pasiryžęs, tačiau dėl įvairių trukdžių ir tuometinės valdžios abejingumo kilnus tikslas liko neįgyvendintas. M. Mažvydo bibliotekos saugykloje saugoma knygelė “Observatorijos istorija”, kurios straipsnyje „Ad Memorandum” galima atrasti išsamų paaiškinimą…1931 01 10 testamentu kunigas A. Petraitis įgytą turtą perdavė saleziečių kongregacijai. Testamente jis užrašė: ” kad turtas turi būti panaudotas Lietuvos tautos apšvietai, katalikų tikėjimo stiprinimui bei platinimui per dvare kuriamas mokyklas.” Nuolatinė įtampa dėl valdžios užsitęsusių sprendimų, prarasta observatorija palaužė kun. A. Petraičio sveikatą. Kunigas mirė 1933 m. vasario 25 d,kur buvo palaidotas Skirsnemunės bažnyčios šventoriuje.1934 m. saleziečių vienuoliai atvykę į Lietuvą Zamkaus dvare įsteigė Vytėnų saleziečių vienuolyną. 1934-1938 m. dvaro teritorijoje pastatyti nauji pastatai, buvę – pritaikyti vienuolyno reikmėms. Saleziečių vienuolynas SSRS okupavus Lietuvą 1940 m. rudenį uždarytas, vienuoliai ir jų globojami našlaičiai buvo išvaryti, o jų vietoje įsikūrė Raudonosios Armijos dalinys. Sovietmečiu koplyčioje veikė kariuomenės valgykla, buvo rodomas kinas, šalia buvo įsikūrusios mašinų ir traktorių stoties dirbtuvės.Tik atgavus nepriklausomybę, vienuoliai saleziečiai pastatė bažnyčias Kaune (Palemone) ir Vilniuje.

©”Laiko Gijos-Dvarai, Bažnyčios, Pilys”, Jolanta Garkauskaitė

Tiksli Panemunės pilies vieta: Panemunės pilis

Taip pat skaitykite: Panemunės maršrutas

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *