Šiame straipsnyje aprašyta virš 100 Suvalkų apskrities lankytinų vietų, į kurias įeina Suvalkų kraštovaizdžio parko lankytinos vietos ir Vygrių nacionalinio parko lankytini objektai bei pridėtas lankytinų vietų žemėlapis.
SUVALKŲ MIESTAS
Suvalkų Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia
Wojska Polskiego 36, Suwałki, Lenkija
Iš pradžių pastate buvo Aleksandro Nevskio cerkvė, kurią 1918 m. perėmė katalikai, o nuo 1923 m. bažnyčia priklausė Lenkijos kariuomenei. Per šį laikotarpį buvo panaikinti beveik visi požymiai, kad kadaise čia būta cerkvės. Per Antrąjį pasaulinį karą, 1944 m. buvo susprogdintas bažnyčios bokštas, kuris buvo atstatytas 1958 m. 1992 m. birželio 6 d. bažnyčia buvo įtraukta į Palenkės vaivadijos saugomų istorijos paminklų sąrašą.
Taip pat skaitykite:
VIEŠBUČIAI SUVALKUOSE IR VYGRIŲ NACIONALINIAME PARKE
Suvalkų Šv. Trejybės bažnyčia
Tadeusza Kościuszki 12, Suwałki, Lenkija
Pastatyta 1838-1841 metais, architektai Wacław Ritschel ir Karol Majerski. Bažnyčia buvo pastatyta klasicistiniu architektūros stiliumi. 1945 m. bažnyčią perėmė katalikai, bet po kelerių metų trukusių teismų bažnyčia buvo grąžinta liuteronams. 1998-1999 m. bažnyčiai buvo atlikta dalinė renovacija. Bažnyčios fasadas kuklus, bažnyčia stačiakampio formos.
Suvalkų Šv. Jėzaus širdies bažnyčia
Tadeusza Kościuszki 58, Suwałki, Lenkija
Suvalkų Šv. Jėzaus širdies bažnyčia pastatyta 1838-1840 metais. Iš pradžių tai buvo cerkvė, kurią 1923 m. perėmė katalikai. Cerkvės architektas buvo Henrikas Markonis, bet iš jo suplanuotosios cerkvės beliko tik du bokšteliai. 1986 m. spalio 7 d. bažnyčia įtraukta į Palenkės vaivadijos saugomų istorijos paminklų sąrašą.
Suvalkų Visų Šventųjų cerkvė
Tai medinė cerkvė esanti netoli stačiatikių kapinių. Anksčiau cerkvė buvo kapinių koplyčia. Nuo 1940 m. cerkvė tapo Suvalkų Visų Šventųjų parapijos centru. Graikiško kryžiaus išplanavimo formos, ant stogo įrengtas kupolas ir stovi iškeltas stačiatikių kryžius. Taip pat cerkvėje yra varpinė, o viduje ant sienų kabo kelios ikonos.
Suvalkų krašto muziejus
Tadeusza Kosciuszki 81, Suwalki, Lenkija
Tinklalapis: muzeum.suwalki.pl
Ekspozicijos pristatomos lenkų ir anglų kalbomis ir apima Lekijos istoriją nuo akmens amžiaus iki pokario laikų.
Andžejaus Strumilos galerija ir šiuolaikinio meno centras
Tadeusza Kościuszki 45, Suwałki, Lenkija
Čia pristatomi Andžejaus Strumilos (Andrzej Strumiłło) tapybos ir grafikos darbai, skulptūros ir fotografijos. Andžejus Strumila – žymus bajorų kilmės tapytojas, grafikas, skulptorius, vilniečio sodininko Juozapo Strumilos giminaitis, gimęs 1927 m. Vilniuje. A.Strumilos darbų yra meno muziejuose Varšuvoje, Krokuvoje, Gdanske, Poznanėje, Lodzėje, Prahoje, Peterburge, privačiose kolekcijose Varšuvoje, Berlyne, Vilniuje, Stokholme, Niujorke ir kt.
Suvalkų meno centre vyksta įvairios parodos, dažnai ir lietuvių menininkų.
Suvalkų miesto rotušė
Adama Mickiewicza 1, Suwałki, Lenkija
Suvalkų miesto rotušė – klasicistinio architektūros stiliaus rotušė esanti Suvalkų mieste. Rotušės pastatas susideda iš dviejų dalių: sargybinės, kuri buvo pastatyta 1834 m. ir pagrindinės pastato dalies, kuri buvo pastatyta 1844 m. Rotušės projekto architektas Karol Majerski.
Marijos Konopnickos muziejus
Tadeusza Kościuszki 31, Suwałki, Lenkija
Tinklalapis: mk.muzeum.suwalki.pl
Marijos Konopnickos muziejus – muziejus name, kuriame 1842-ųjų metų gegužės 23 d. gimė Marija Konopnicka. Muziejus veikia nuo 1973 m. Čia pristatoma įvairi medžiaga bei daiktai, susiję su M. Konopnickos gyvenimu ir darbu.
Marija Stanislava Vasilovska-Konopnicka – lenkų poetė, novelistė, literatūros kritikė, vertėja ir moterų teisių gynėja.
Popiežiaus Jono Pauliaus II paminklas
Emilii Plater 2A, Suwałki, Lenkija
Paminklas buvo pastatytas popiežiaus atvykimo į Suvalkus paminėjimui 1999 m. birželio mėnesį. Paminklą 2007 m. spalio 16 d. atidengė ir pašventino vyskupas Jerzy Mazur ir miesto vadovas Józef Gajewski. Paminklas nulietas iš bronzos, o jo pagrindas iš granito. Paminklo autorius Kazimierz Gustaw Zemła, kuris yra sukūręs dar porą paminklų popiežiui kituose Lenkijos miestuose.
Suvalkų Šv. Aleksandro katedra
Plac Marszałka Józefa Piłsudskiego 1/2, Suwałki, Lenkija
Suvalkų Šv. Aleksandro katedra – klasicistinio architektūros stiliaus katedra, esanti Suvalkų mieste, Juzefo Pilsudskio skvere. Pastatyta 1825 metais, architektas Chrystian Piotr Aigner. 1845 m. renovuota architekto Henriko Markonio. Katedros viduje yra Pranciškaus Smuglevičiaus tapyti paveikslai.
Juodosios Ančios krantinė
Tadeusza Kościuszki 33C, Suwałki, Lenkija
Upės pakrante nutiesti dviračių ir pėsčiųjų takai, pastatyti suoleliai, įrengtas apšvietimas.
Suvalkų promenada
Promenada, esanti Chłodna gatvėje Suvalkuose, buvo atidaryta 1999 m.
Promenadą supa klasicistinio stiliaus pastatai, kuriuose įsikūrę įvairios kavinukės ir krautuvėlės.
Marijos Konopnickos paminklas
2010 m. Rugsėjo 10 d. Suvalkuose buvo pastatytas paminklas Marijai Konopnickai. Atidengimo cerenonija įvyko per 100-ąsias jos mirties metines – 2010 m. Spalio 8 d. Paminklo autorius yra Bohdanas Chmielewskis.
Arkadijos ežero rekreacinė zona
Tai 11 hektarų vandens telkinys, įrengtas XVIII a. Tai Suvalkų gyventojų mėgstama vieta, kur galima praleisti laisvalaikį. Pakrante nutiesti pėsčiųjų ir dviračių takai. Čia taip pat yra paplūdimys, treniruokliai, tinklinio aikštelė, teniso kortai, bei tiltas į salą.
SUVALKŲ KRAŠTOVAIZDŽIO PARKAS
Pono Tado apžvalgos aikštelė
Iš šios vietos atsiveria nuostabūs šiaurinės Suvalkų krašto dalies vaizdai. Čia atsiveria gražus vaizdas į Purwin, Kojle ir Perty ežerus bei juos supančius miškus. Taip pat tolumoje galite pamatyti aukščiausią Suvalkų regiono piliakalnį – Kukmedžių kalną. Įėjimas į apžvalgos aikštelę yra mokamas.
Jačnos ežero pažintinis takas
Pažintinio tako „Aplink Jačnos ežerą“ ilgis yra 7 km. Maršrute yra 12 stotelių su stendais, kuriuose apašytas matomas kraštovaizdis, augalija bei gyvūnija. Maršrutas prasideda ir baigiasi Smolnikuose ir yra pažymėtas geltona spalva.
Ozo apžvalgos aikštelė
Iš šios apžvalgos aikštelės atsiveria vaizdas į Jačnos ir Kamendulo ežerus bei Kšemieniuchos kalną.
Ančios dvaro griuvėsiai
Dvaras pirmą kartą dokumentuose paminėtas XVII a. Dvaras turėjo ūkinius pastatus, įžuvintus tvenkinius, taip pat parką ir sodą.
Dvaro pastatas išgyveno II pasaulinį karą ir galiausiai buvo sunaikintas per gaisrą 1946 m. Vienoje įvykių versijoje sakoma, kad jis buvo tyčia sudegintas naikinant didikų dvarus.
Šiuo metu iš dvaro liko tik apgriuvę pastatai, taip pat dvaro parkas su istorine liepų alėja. Netoliese yra mėlynas pėsčiųjų takas ir keli dviračių takai.
Lapūkavo riedulių draustinis
Lapūkavo riedulių draustinį sudaro ledyniniai rieduliai ir dalis aplinkinių miškų ir pievų. Tai geologinis ir dirvožemio draustinis, išsiskiriantis savo uolienomis, mineralais, nuosėdomis ir dirvožemiu. Taip pat čia saugoma mišriųjų miškų ir pievų kraštovaizdžio įvairovė.
Draustinio kraštovaizdis unikalus savo galine morena, kuri susidarė paskutinio Baltijos apledėjimo metu. Ši morena yra tarp Ančios ežero ir Šešupės upės. Dėl savo geologinės sandaros, amfiteatro formos, beveik nepaliesta erozijos ši morena yra viena iš geriausiai išsilaikiusių morenų pavyzdžių ne tik Lenkijoje, bet ir visoje Europoje. Geologų nuomone šis Skandinaviško tipo riedulynas yra labai retas reiškinys šioms vietovėms.
Vodzilkių sentikių cerkvė ir kaimas
Kaimą 1788 m. įkūrė iš Rusijos pabėgę sentikiai. Aplinkinėse vietovėse – Lapūkave, Suvalkuose, Seinuose ir Augustave jie sudarė bekuniginių sentikių bendruomenę.
Medinė religinė šventovė pastatyta 1921 m., bokštelis pristatytas 1928 m. Šia šventove šiuo metu naudojasi apie 10 vietinių sentikių šeimų. Jie turi tradiciją prieš eidami melstis būtinai švariai išsimaudyti.
Šalia šventovės stovi pirtis. Kaime yra išlikusių senovinių ūkinių pastatų.
Bachanovo riedulių draustinis
Draustinyje saugomi unikalūs rieduliai ir ledynų traukimosi suformuotas kraštovaizdis. Šiame draustinyje yra apie 10000 riedulių, nuo 0,5 m iki 8 m skersmens. Rieduliai daugiausia išsidėstę keturiose vietovėse: upės vagoje, šalia upės esančiame slėnyje, 10 m aukštyje Juodosios Ančios upės šlaituose ir 25 m aukštyje virš upės. Manoma, kad šiuos riedulius ledynas atnešė iš Skandinavijos. Ant riedulių auga įvairios kerpės ir samanūnai, taip pat yra retesnių, tik aukštuose augančių augalų.
Išdžiūvęs „kabantis“upės slėnis
Tai iš Juodosios Ančios slėnio išsišakojantis išdžiūvęs slėnis, kuris yra apie 10 m aukščiau virš upės lygio. Jis driekiasi apie 4 km į pietus, kur prie Malesowizna kaimo vėl susijungia su Juodosios Ančios slėniu. Tai gražus kabančio slėnio pavyzdys, susidaręs dėl upių ir upelių, tekančių po ledynu, veiklos. Ištirpus ledui, viena dalis upės vagos nusileidžia žemiau, o kita lieka aukščiau.
Suvalkų kraštovaizdžio parko lankytojų centras
Malesowizna 24, Malesowizna, Lenkija
Interaktyvioje parodoje galima susipažinti su parko augalija, gyvūnija bei kultūros vertybėmis. Taip pat čia galima nusipirkti parko lankytojo bilietą.
Turtulio vandens malūno griuvėsiai
Malesowizna 24, Malesowizna, Lenkija
Vandens malūnas veikė nuo XVII, jis buvo vienas pirmųjų tokio tipo pastatų. Manoma, kad vietovės vardas kilęs iš malūnininko pavardės ( turtuolis – turtingas žmogus). Malūnas veikė iki 1963 m. Yra išlikęs malūnininko namas, kuriame įsikūrusi Suvalkų kraštovaizdžio parko direkcija.
Juodosios Ančios slėnio pažintinis takas
Malesowizna 24, Malesowizna, Lenkija
Maršruto ilgis 3,5 km, pažymėtas žalia spalva.
Takas prasideda Turtulyje ir veda iki giliausio Lenkijoje Ančios ežero. Eidami šiuo pažintiniu taku, kuris yra vienas gražiausių Suvalkų kraštovaizdžio parko fragmentų, galite pamatyti ledynmečio suformuotą kraštovaizdį: Ančios upės slėnį, Turtulio ozą, „kabantį“ upės slėnį ir Bachanovo riedulių rezervatą. Tako lankymas mokamas, bilietą galima nusipirkti Suvalkų kraštovaizdžio parko lankytojų centre.
Rutkos riedulių draustinis
Rutka, Suvalkų apskritis, Lenkija
Rutkos draustinis apima 49,06 ha plotą. Jį sudaro rieduliai, atnešti ledyno iš Skandinavijos maždaug prieš 12 000 metų. Dauguma riedulių yra žemės paviršiuje. Draustinyje yra 2 pažintiniai takai: „Kerpės“ ir „Suvalkų kraštovaizdžio parko uolienos ir mineralai” .
Kerpių pažintinio tako ilgis 2,1 km, pažymėtas žalia spalva. Pažintinis takas supažindina su kerpėmis, jų rūšių įvairove bei augimo vietomis.
Suvalkų kraštovaizdžio parko uolienų ir mineralų pažintinis takas pažymėtas juodai, jo ilgis 1,1 km. Pažintiniame take lankytojai supažindinami su riedulių kilme, rūšimis bei ledynmečio istorija.
Jotvingių muziejus
Szurpiły 32, Szurpiły, Lenkija
Muziejuje rasite maketą, vaizduojantį Pilies kalno fragmentą su aplinkiniais ežerais, archeologinius radinius, informacijos apie vykdytus archeologinius kasinėjimus Šiurpilio apylinkėse. Taip pat galėsite pažiūrėti filmukus apie Pilies kalno atsiradimą Jotvingių laikais bei Pilies kalno legendą.
Kukmedžių kalnas
Ciso kalnas arbaKukmedžių kalnas (lenk. Góra Cisowa) – moreninė kalva šiaurės rytų Lenkijoje, Jeleniavo valsčiuje; apie 0,5 km į pietvakarius nuo Gulbiniškių kaimo. Aukštis – 256,4 m virš jūros lygio. Tai viena žinomiausių Lenkijos vietų: kalnas vadinamas Suvalkijos simboliu, o jo vaizdas nuo Gulbeniškių apžvalgos aikštelės yra daugelyje turistų perkamų atviručių.
Nuo viršūnės atsiveria nuostabūs vaizdai į Šešupės slėnį ir aplinkinius ežerus. Kalnas yra paveiktas erozijos, todėl lankantis reikia vaikščioti tik pažymėtais takais.
Pilies kalnas
Pilies kalnas (lenk.Góra Zamkowa) – moreninė kalva Sūduvos aukštumoje, šiaurės rytų Lenkijoje, netoli Šiurpilio kaimo. Kalno viršūnė yra 45 metrų aukštyje, o paties kalno aukštis yra 228 m virš jūros lygio. Pilies kalnas yra vienas iš įdomiausių gynybinių pilių architektūros pavyzdžių ir vienas iš svarbiausių archeologinių palikimų Suvalkijoje.
Nuo kalno atsiveria gražūs aplinkinių ežerų ir kalvų vaizdai. Iš čia matosi Košcielnos ir Cmentarnos kalnai. Kalno papėdėje yra daug akmenų – gamtos paminklų.
Pilies kalno pažintinis takas
Szurpiły 32, Szurpiły, Lenkija
Maršruto ilgis 6 km, jis pažymėtas mėlyna spalva. Takas prasideda Jotvingių atminties muziejuje. Keliaudami šiuo taku, susipažinsite su Jotvingių istorija bei legendomis, jų paliktais piliakalniais, apylinkių ežerais bei gamta.
Pželomkos apžvalgos bokštas
Bokštas stovi ant giliausio Lenkijos ežero – Ančios kranto, ant Leszczynowa kalno. Iš jo atsiveria nuostabūs vaizdai į Ančios ežerą.
VYGRIŲ NACIONALINIS PARKAS
Vygrių nacionalinio parko etnografinė ekspozicija
Šioje ekspozicijoje Krzywe miestelyje surinkta apie 800 eksponatų. Beveik visi eksponatai yra padovanoti parko gyventojų.
Čia surinkti valstiečių naudoti baldai, namų apyvokos daiktai, taip pat galima apžiūrėti įvairius žemės ūkio padargus bei įrankius.
Vygrių nacionalinio parko lankytojų centras
Vygrių nacionalio parko lankytojų centre veikiančioje Vygrių ežero ekspozicijoje galite susipažinti su informacija apie parką bei jo augaliją bei gyvūniją, taip pat susipažinti su parko istorija nuo ledynmečio iki šių dienų bei parko lankytinais objektais. Čia rasite ir edukacinių žaidimų vaikams.
Žvejybos istorijos Vygrių ežere muziejus
Ekspozicija skirta visiems, besidomintiems Vygrių ežero ir jo apylinkių gamtinėmis, istorinėmis ir kultūrinėmis vertybėmis, ir ypač tiems, kurie domisi žvejyba. Čia rasite daugybę įdomių eksponatų, tokių kaip: žvejų valtys, ledlaužis ir kita įranga, naudojama žvejybai ir vėžių gaudymui. Ekspozicijoje taip pat galite pamatyti kai kurių žuvų pavyzdžius ir dokumentinius filmus apie žvejybą.
Vygrių siaurasis geležinkelis ir muziejus
Płociczno – Tartak 40 Suwałki, Lenkija
Geležinkelio maršrutas yra 10 km ilgio. Kelias veda iš Płociczno miestelio per pietinę Vygrių nacionalinio parko dalį. Palei geležinkelio maršrutą, gražiausiose vietose, įrengtos apžvalgos aikštelės prie Vygrių ežero.
Kelionė trunka, įskaitant sustojimus, 2 val. 20 min.
Muziejuje galima pamatyti įvairių tipų lokomotyvus ir vagonus, kurie buvo naudojami siaurajame geležinkelyje bei sužinoti daugiau apie siauruko istoriją.
Kamaldulių vienuolynas
Ežerais apsuptos Vygrių apylinkės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sudėtyje buvo iki pat Trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo. Vygriai – legendinis LDK valdovų medžioklės dvaras, kurio žemes Jonas Kazimieras Vaza užrašė 1667 m. iš Italijos atvykusiems kamaldulių vienuoliams. Vygrių ežero saloje, vėliau sujungtoje su krantu, įsikūrė įspūdingas, Pažaislį primenantis, barokinis vienuolyno ansamblis. Čia apgyvendinti vienuoliai buvo įpareigoti melstis už valstybės ir valdovo gerovę. 1795 m. Prūsijai atitekęs vienuolynas buvo likviduotas, tapo Vygrių vyskupijos centru.
Vienuolyno ir bažnyčios ansamblis įsikūrę ant specialiai suformuoto, aukštomis sienomis įrėminto, viduramžių citadelę primenančio pylimo. Šis religinis kompleksas yra tarsi atskiras miestelis su akmenimis grįstomis gatvėmis, palei jas išsidėsčiusiais vienuolių namukais, ūkiniais pastatais, aikštėmis, erdvę skaidančiomis alėjomis, degtomis galerijomis, laiptais ir kitais urbanistiniais elementais. Dekoratyviomis sienomis atskirtoje ir vartais suskaidytoje erdvėje išryškėja dvi pagal simetrijos ašį išdėstytos pagrindinės architektūrinės dominantės – bažnyčia vakarinėje ansamblio dalyje ir trijų tarpsnių laikrodžio bokštas su dekoratyviu barokiniu šalmu rytinėje pusėje.
Pirmoji bažnyčia, statyta dar XVII a. antroje pusėje, buvo medinė, dabartinė, dvibokštė vėlyvojo baroko bažnyčia iškilo 1745 m. Bazilikos tipo trinavės bažnyčios rytinis ir vakarinis fasadai puošti piliastrais ir trikampiais frontonais. Per Antrąjį Pasaulinį karą nugriauti bokštai rekonstruoti šeštajame dešimtmetyje. Dabar atstatytas visas vienuolyno ansamblis, čia taip pat įkurti poilsio namai.
Miško pažintinis takas
Takas prasideda netoli lankytojų centro Krzywe.
Pažintinio tako ilgis 1,5 km. Kelias veda aplink Suchar I ežerėlį ir supažindina su skirtingais miškų tipais. Take taip pat rasite rekonstruotą senovės elnių medžiotojų stovyklavietę.
Prieš eidami taku, Turizmo informacijos centre turėtumėte nusipirkti įėjimo į parką bilietą.
Suchary ežerėlių pažintinis takas
Takas prasideda 800 metrų nuo lankytojų centro. Tako ilgis 2,5 km. Takas driekiasi tarp mažų miško ežerėlių (Suchary) per pelkėtą mišką, ir supažindina su vietovei būdingais augalais ir gyvūnais. Keliaudami galėsite pamatyti bebrų buveines, jų paliktas žymes ant medžių ir, jei pasiseks, patį bebrą. Per pelkėtas vietas nutiesti mediniai takeliai, taip pat įrengtos kelios poilsiavietės ir apžvalgos bokštelis.
Varliagyvių pažintinis takas
Takas yra Rosochaty Róg kaime, jo ilgis 4,2 km. Jis veda tarp mažų tvenkinių, įrengtų specialiai varliagyviams. Yra 6 informacinės lentos, kuriose galima rasti informacijos apie varliagyvius, ir apžvalgos platforma. Kaip ir visus pažintinius takus, jį galite lankyti visus metus,tačiau geriausias laikas stebėti varliagyvius yra jų poravimosi metu, pavasarį.
Ežerų pažintinis takas
Takas yra pietinėje Vygrių ežero dalyje, Słupie miestelyje. Takas prasideda Słupiańska įlankoje, netoli Łysocha pusiasalio. Pažintinio tako ilgis 5,2 km. Čia pateikiama informacija apie vietovės istoriją, geomorfologiją, būdingą augaliją, gyvūniją ir tris ežerus: Wigry, Suchar Wielki ir Długie.
Sengirės pažintinis takas
Takas yra Wysoki Most miestelyje, Augustavo sengirės šiaurinėje dalyje, prie Juodosios Ančios upės. Tako ilgis 3,7 km, jis prasideda prie Juodosios Ančios upės tilto. Yra 8 informacinės lentos, kuriose sužinosite apie vietovę akmens amžiuje, Juodosios Ančios upę, Konopniak ežerėlį, pelkės bei sengirės augaliją bei gyvūniją, tai pat deguto gavybą.
Vygrių muziejus
Muziejuje parengta nuolatinė ekspozicija, pristatanti vietovės istoriją, Vygrių nacionalinio parko ežerų, upių, durpynų ir sausumos ekosistemas, žmogaus veiklą, taip pat buvusios Vygrių hidrobiologinės stoties istoriją ir pasiekimus. Muziejuje yra laboratorijų kambarys edukaciniams užsiėmimams ir projekcijų kambarys – vieta filmams, skaidrių demonstravimui ir seminarams.
Nova Wies apžvalgos bokštas
Bokštas stovi Maniówka upės slėnyje ir nuo jo atsiveria gražūs šiaurinės parko dalies vaizdai. Iš bokšto taip pat galima pamatyti Kaletniko kaimo bažnyčios bokštą, ir, jei leidžia oro sąlygos, Krasnapolio kaimo pastatus.
Stari Palivarko apžvalgos bokštas
Bokštas iškilęs 150 m virš jūros lygio. Iš bokšto atsiveria vaizdas į Vygrio ežero šiaurinę dalį, Stari Palivarko kaimelį ir Kamaldulių vienuolyno kompleksą.
Krušniko apžvalgos bokštas
Iš bokšto atsiveria vaizdas į Vygrio ežero pietinę dalį, kur tolumoje galima pamatyti net Gavrych Rūdos bažnyčios bokštą. Šlapiose pievose, besidriekiančiose iki Krušniko ežero, pavasarį galima stebėti gerves, gandrus ir kitus paukščius. Pietuose matosi Mulaczysko ežeras bei už jo esantis Augustavo miškas.
Gavrych Rūdos apžvalgos bokštas
Iš bokšto šiaurės kryptimi atsiveria vaizdas į Okrągłe ežerą, pietų kryptimi – į vakarinį Vygrio ežero krantą. Čia taip pat galite stebėti ežere plaukiojančius įvairius vandens paukščius. Bokštas yra šalia turistinio komplekso „U Jawora“.
KITOS VIETOS
Ravelių apžvalgos bokštas ir Ravelių kalnas
Ravelių kalnas yra aukščiausia Palenkės vaivadijos viršūnė. Jos aukštis yra 298 m virš jūros lygio, tačiau kadangi pats kalnas yra gana platus ir lygus, aiškios viršūnės nesimato.
Netoli šios vietos dešinėje kelio pusėje rasite medinį apžvalgos bokštą, iš kurio atsiveria gražus apylinkių vaizdas.
Gulberekas
Gulberekas – miškinga kalva, nutolusi 0,5 km nuo Sudavskių kaimo. Spėjama, kad tai buvusi Jotvingių tvirtovė. Prie kalvos guli keli dideli rieduliai.
II pasaulinio karo bunkeriai
Jie sudaro ilgesnės įtvirtinimų linijos, pastatytos per Antrąjį pasaulinį karą, ruožą prie buvusios Lenkijos ir Vokietijos sienos.
Vienas iš bunkerių buvo atgaivintas vokiečių įtvirtinimų entuziasto pastangų dėka. Jame buvo įkurtas įdomus muziejus, kuris pristato šios vietos istoriją.
Balėsto ežero apžvalgos bokštas
Bokšto aukštis 17 metrų. Iš jo atsiveria gražūs vaizdai į Balėsto ežerą bei jo apylinkes.
Prie bokšto taip pat įrengtas paplūdimys, pavėsinės, tiltas į ežerą.
Pacų rūmų griuvėsiai ir parkas Dauspudoje
Neogotikiniai Pacų rūmai pastatyti 1820–1827 metais Liudviko Mykolo Paco užsakymu. Rūmus angliškos neogotikos stiliumi suprojektavo italų architektas Piotr Bosi. Nėra išlikę daug duomenų apie rūmų interjerą, tačiau pagal XIX a. aprašymus galima spręsti, kad rūmų pirmame aukšte buvo koplyčia, priėmimo kambarys, biblioteka, archyvas ir valgomasis. Antrame aukšte buvo šeimininkų kambariai. Dešiniajame korpuse buvo karo trofėjų kolekcija, o kairiajame paveikslų galerija ir oranžerija. Rūsyje taip pat buvo du aukštai, viršutiniame buvo vonios kamabriai, tarnų kamabriai, virtuvė ir kitos patalpos. Rūmus supo parkas, kurį suprojektavo anglų sodininkas John Heiton.
Po 1831 m. sukilimo Liudvikas Mykolas Pacas emigravo iš šalies ir jo turtas buvo konfiskuotas carinės valdžios. Vykstant sukilimui didelę dalį turto ir darbų rūmų savininkai paslėpė Račkų ir Jonavos bažnyčiose. Iš pradžių rūmai atiteko rusų generolui Nikolajui Sulimui, vėliau rūmai dažnai keitė savininkus, kurie visiškai nesirūpino dvaru, kol galiausiai rūmai buvo nugriauti 1867 metais. Nenugriauti liko tik rūmų portikas ir vienas iš bokštų, kuris, kaip teigia vietiniai gyventojai, liko nenugriautas, nes ten buvo gandrų lizdas.
Mėrūniškių sudegusios bažnyčios griuvėsiai
Evangelikų liuteronų bažnyčios griuvėsiai yra netoli Gołdap – Filipów – Suwałki kelio, ant medžiais apaugusios kalvos rytiniame Mieruńskie Wielki ežero krante. Bažnyčia patatyta 1695–1710 m., sudegusi 1945 m. Geriausiai išsilaikęs trijų aukštų bokštas. 300 m. nuo bažnyčios griuvėsių yra Evangelikų liuteronų kapinės.
Mėrūniškių piliakalnis
Nutolęs vieną kilometrą nuo kaimo, dunkso 10 m aukščio piliakalnis, vietinių vadinamas Smėlio kalnu (lenk. Piaskowa Góra, vok.Sandberg). Strateginė vieta labai patogi: šiaurėje telkšo didysis Mėrūniškių ežeras,vakaruose – didoka pelkė. Ankstyvaisiais viduramžiais čia stovėjusi pilis ne tik gynė aplinkinius gyventojus nuo kryžiuočių ir mozūrų antpuolių, bet ir tarnavo kaip prieglobtis jotvingių kunigaikščiams. Ši pasienio pilis buvo nuolat puldėjama, kronikos mini kryžiuočių karo žygius 1277–1283 m. ir mūšius prie Vinzės (dab.Venževas) bei Mėrūniškių. Matyt po šių žygių pilis buvo sugriauta, nes 1422 m. Melno taikos sutartimi Mėrūniškiai atiteko kryžiuočiams.
Prieraslio bažnyčia ir istorinė klebonija
Dabartinė neoromaninė trijų navų bažnyčia buvo pastatyta 1948–1953 m., Kunigo Stanislovo Kaminskio pastangų dėka vietoj buvusios medinės bažnyčios. Iki šių dienų išlikusi tik senosios bažnyčios medinė varpinė (pastatyta 1790 m.)
Trijų valstybių siena
Čia susikerta trijų valstybių – Lenkijos, Lietuvos ir Rusijos – sienos. Ji yra 3 km į pietus nuo Vištyčio ežero. Ši Lietuvos, Lenkijos ir Kryžiuočių ordino siena prie Vištyčio ežero buvo nustatyta Melno sutartimi dar 1422 metais. Tai pirmoji Lietuvos siena, kuri yra ir viena seniausių bei stabiliausių sienų Europoje. Sienos geografinė linija per 600 metų beveik nepasikeitė, keitėsi tik valstybių pavadinimai.
Sankirtoje pastatytas raudono granito stulpas, pagamintas Lenkijoje. Aplink raudonu marmuru grįsta aikštelė su specialiu apšvietimu. Stulpe įmontuotose granitinėse lentelėse įspausti trijų valstybių herbai, po kuriais lietuvių, rusų, lenkų kalbomis įrašytas Vištyčio pavadinimas. Iki 2010 metų pabaigos šioje vietoje, stovėjo tik baltas cementinis stulpas ir pasienio stulpeliai. Sankirta yra už šimto metrų nuo Vižainio–Žitkiemio kelio, dešinėje pusėje. Iš Rusijos pusės į čia veda miško keliukas, o iš Lietuvos kelio nėra.
Jotvingių pilkapių draustinis
Draustinyje saugomi aplinkiniai mišrieji lygumų miškai, kultūriniai ir istoriniai objektai. Tai senovinės II a.-V a.jotvingių kapinės, dar vadinamos pilkapiais.
Kapinėse supiltų akmenų diametras yra nuo 6 iki 21 metrų skersmens. Šioje vietovėje būdavo iškilmingai sudeginami mirę žmonės ir jų pelenai paliekami, taip pat būdavo laidojama ir užkasant po žeme. Daugelyje vietų akmenys apaugę žole ar medžiais, aiškiau matosi tik tie, kurie iškilę daugiau nei 0,5 m. virš žemės.
