fbpx

SUVALKŲ APSKRITIS IR VYGRIŲ NACIONALINIS PARKAS

SUVALKŲ APSKRITIS IR VYGRIŲ NACIONALINIS PARKAS

Šiame straipsnyje aprašyta virš 100 Suvalkų apskrities lankytinų vietų, į kurias įeina Suvalkų kraštovaizdžio parko lankytinos vietos ir Vygrių nacionalinio parko lankytini objektai bei pridėtas lankytinų vietų žemėlapis.

SUVALKŲ MIESTAS

Suvalkų Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia

Wojska Polskiego 36, Suwałki, Lenkija

Iš pradžių pastate buvo Aleksandro Nevskio cerkvė, kurią 1918 m. perėmė katalikai, o nuo 1923 m. bažnyčia priklausė Lenkijos kariuomenei. Per šį laikotarpį buvo panaikinti beveik visi požymiai, kad kadaise čia būta cerkvės. Per Antrąjį pasaulinį karą, 1944 m. buvo susprogdintas bažnyčios bokštas, kuris buvo atstatytas 1958 m. 1992 m. birželio 6 d. bažnyčia buvo įtraukta į Palenkės vaivadijos saugomų istorijos paminklų sąrašą.

Šis paveikslėlis neturi alt atributo; jo failo pavadinimas yra 1280px-Suwałki_Kościół_św._Piotra_i_Pawła_26-1-1024x768.jpg

Taip pat skaitykite:

VIEŠBUČIAI SUVALKUOSE IR VYGRIŲ NACIONALINIAME PARKE

Suvalkų Šv. Trejybės bažnyčia

Tadeusza Kościuszki 12, Suwałki, Lenkija

Pastatyta 1838-1841 metais, architektai Wacław Ritschel ir Karol Majerski. Bažnyčia buvo pastatyta klasicistiniu architektūros stiliumi. 1945 m. bažnyčią perėmė katalikai, bet po kelerių metų trukusių teismų bažnyčia buvo grąžinta liuteronams. 1998-1999 m. bažnyčiai buvo atlikta dalinė renovacija. Bažnyčios fasadas kuklus, bažnyčia stačiakampio formos.

Šis paveikslėlis neturi alt atributo; jo failo pavadinimas yra Kościół_ewangelicki_p.w._Świętej_Trójcy_7-768x1024.jpg

Suvalkų Šv. Jėzaus širdies bažnyčia

Tadeusza Kościuszki 58, Suwałki, Lenkija

Suvalkų Šv. Jėzaus širdies bažnyčia pastatyta 1838-1840 metais. Iš pradžių tai buvo cerkvė, kurią 1923 m. perėmė katalikai. Cerkvės architektas buvo Henrikas Markonis, bet iš jo suplanuotosios cerkvės beliko tik du bokšteliai. 1986 m. spalio 7 d. bažnyčia įtraukta į Palenkės vaivadijos saugomų istorijos paminklų sąrašą.

Suvalkų Visų Šventųjų cerkvė

Zarzecze 6, Suwałki, Lenkija

Tai medinė cerkvė esanti netoli stačiatikių kapinių. Anksčiau cerkvė buvo kapinių koplyčia. Nuo 1940 m. cerkvė tapo Suvalkų Visų Šventųjų parapijos centru. Graikiško kryžiaus išplanavimo formos, ant stogo įrengtas kupolas ir stovi iškeltas stačiatikių kryžius. Taip pat cerkvėje yra varpinė, o viduje ant sienų kabo kelios ikonos.

Šis paveikslėlis neturi alt atributo; jo failo pavadinimas yra 800px-All_Saints_Orthodox_church_in_Suwałki_Poland_01.jpg

Suvalkų krašto muziejus

Tadeusza Kosciuszki 81, Suwalki, Lenkija


Tinklalapis: muzeum.suwalki.pl

Ekspozicijos pristatomos lenkų ir anglų kalbomis ir apima Lekijos istoriją nuo akmens amžiaus iki pokario laikų.

Šis paveikslėlis neturi alt atributo; jo failo pavadinimas yra DSC18431-1024x680.jpg

Andžejaus Strumilos galerija ir šiuolaikinio meno centras

Tadeusza Kościuszki 45, Suwałki, Lenkija

Čia pristatomi Andžejaus Strumilos (Andrzej Strumiłło) tapybos ir grafikos darbai, skulptūros ir fotografijos. Andžejus Strumila – žymus bajorų kilmės tapytojas, grafikas, skulptorius, vilniečio sodininko Juozapo Strumilos giminaitis, gimęs 1927 m. Vilniuje. A.Strumilos darbų yra meno muziejuose Varšuvoje, Krokuvoje, Gdanske, Poznanėje, Lodzėje, Prahoje, Peterburge, privačiose kolekcijose Varšuvoje, Berlyne, Vilniuje, Stokholme, Niujorke ir kt.

Suvalkų meno centre vyksta įvairios parodos, dažnai ir lietuvių menininkų.

Šis paveikslėlis neturi alt atributo; jo failo pavadinimas yra img_0779popr.jpg

Suvalkų miesto rotušė

Adama Mickiewicza 1, Suwałki, Lenkija

Suvalkų miesto rotušė  – klasicistinio architektūros stiliaus rotušė esanti Suvalkų mieste. Rotušės pastatas susideda iš dviejų dalių: sargybinės, kuri buvo pastatyta 1834 m. ir pagrindinės pastato dalies, kuri buvo pastatyta 1844 m. Rotušės projekto architektas Karol Majerski.

Šis paveikslėlis neturi alt atributo; jo failo pavadinimas yra 500px-Ratusz_Miejski_w_Suwałkach_3.jpg

Marijos Konopnickos muziejus

Tadeusza Kościuszki 31, Suwałki, Lenkija

Tinklalapis: mk.muzeum.suwalki.pl

Marijos Konopnickos muziejus – muziejus name, kuriame 1842-ųjų metų gegužės 23 d. gimė Marija Konopnicka.  Muziejus veikia nuo 1973 m. Čia pristatoma įvairi medžiaga bei daiktai, susiję su M. Konopnickos gyvenimu ir darbu. 

Marija Stanislava Vasilovska-Konopnicka  – lenkų poetė, novelistė, literatūros kritikė, vertėja ir moterų teisių gynėja.

Šis paveikslėlis neturi alt atributo; jo failo pavadinimas yra 11-1200x764-1-1024x652.jpg

Popiežiaus Jono Pauliaus II paminklas

Emilii Plater 2A, Suwałki, Lenkija

Paminklas buvo pastatytas popiežiaus atvykimo į Suvalkus paminėjimui 1999 m. birželio mėnesį. Paminklą 2007 m. spalio 16 d. atidengė ir pašventino vyskupas Jerzy Mazur ir miesto vadovas Józef Gajewski. Paminklas nulietas iš bronzos, o jo pagrindas iš granito. Paminklo autorius Kazimierz Gustaw Zemła, kuris yra sukūręs dar porą paminklų popiežiui kituose Lenkijos miestuose.

Šis paveikslėlis neturi alt atributo; jo failo pavadinimas yra 800px-Suwałki_Pomnik_JP_II_gotowy_29-09-2007_016.jpg

Suvalkų Šv. Aleksandro katedra

Plac Marszałka Józefa Piłsudskiego 1/2, Suwałki, Lenkija

Suvalkų Šv. Aleksandro katedra  – klasicistinio architektūros stiliaus katedra, esanti Suvalkų mieste, Juzefo Pilsudskio skvere. Pastatyta 1825 metais, architektas Chrystian Piotr Aigner. 1845 m. renovuota architekto Henriko Markonio. Katedros viduje yra Pranciškaus Smuglevičiaus tapyti paveikslai. 

Šis paveikslėlis neturi alt atributo; jo failo pavadinimas yra 800px-StAlexChurchInSuwalki2.jpg

Juodosios Ančios krantinė

Tadeusza Kościuszki 33C, Suwałki, Lenkija

Upės pakrante nutiesti dviračių ir pėsčiųjų takai, pastatyti suoleliai, įrengtas apšvietimas.

Suvalkų promenada

Chłodna, Suwałki

Promenada, esanti Chłodna gatvėje Suvalkuose, buvo atidaryta 1999 m.

Promenadą supa klasicistinio stiliaus pastatai, kuriuose įsikūrę įvairios kavinukės ir krautuvėlės.

Šis paveikslėlis neturi alt atributo; jo failo pavadinimas yra deptak-przy-ulicy-chlodnej-w-suwalkach-1-1444410500.jpg

Marijos Konopnickos paminklas

Krótka 1, Suwałki, Lenkija

2010 m. Rugsėjo 10 d. Suvalkuose buvo pastatytas paminklas Marijai Konopnickai. Atidengimo cerenonija įvyko per 100-ąsias jos mirties metines – 2010 m. Spalio 8 d. Paminklo autorius yra Bohdanas Chmielewskis.

Šis paveikslėlis neturi alt atributo; jo failo pavadinimas yra pomnik-marii-konopnickiej-w-suwalkach-1-1444409202.jpg

Arkadijos ežero rekreacinė zona

Zastawie, Suwałki, Lenkija

Tai 11 hektarų vandens telkinys, įrengtas XVIII a. Tai Suvalkų gyventojų mėgstama vieta, kur galima praleisti laisvalaikį. Pakrante nutiesti pėsčiųjų ir dviračių takai. Čia taip pat yra paplūdimys, treniruokliai, tinklinio aikštelė, teniso kortai, bei tiltas į salą.

SUVALKŲ KRAŠTOVAIZDŽIO PARKAS

Pono Tado apžvalgos aikštelė

 Smolniki, Lenkija

Iš šios vietos atsiveria nuostabūs šiaurinės Suvalkų krašto dalies vaizdai. Čia atsiveria gražus vaizdas į Purwin, Kojle ir Perty ežerus bei juos supančius miškus. Taip pat tolumoje galite pamatyti aukščiausią Suvalkų regiono piliakalnį – Kukmedžių kalną. Įėjimas į apžvalgos aikštelę yra mokamas.

Šis paveikslėlis neturi alt atributo; jo failo pavadinimas yra punkt-widokowy-u-pana-tadeusza-1-1475592380.jpg

Jačnos ežero pažintinis takas

Smolniki, Lenkija

Pažintinio tako „Aplink Jačnos ežerą“ ilgis yra 7 km. Maršrute yra 12 stotelių su stendais, kuriuose apašytas matomas kraštovaizdis, augalija bei gyvūnija. Maršrutas prasideda ir baigiasi Smolnikuose ir yra pažymėtas geltona spalva.

Šis paveikslėlis neturi alt atributo; jo failo pavadinimas yra jacno.png



Booking.com

Ozo apžvalgos aikštelė

Smolniki, Lenkija

Iš šios apžvalgos aikštelės atsiveria vaizdas į Jačnos ir Kamendulo ežerus bei Kšemieniuchos kalną.

Ančios dvaro griuvėsiai

Mierkinie, Lenkija

Dvaras pirmą kartą dokumentuose paminėtas XVII a. Dvaras turėjo ūkinius pastatus, įžuvintus tvenkinius, taip pat parką ir sodą.

Dvaro pastatas išgyveno II pasaulinį karą ir galiausiai buvo sunaikintas per gaisrą 1946 m. Vienoje įvykių versijoje sakoma, kad jis buvo tyčia sudegintas naikinant didikų dvarus.

Šiuo metu iš dvaro liko tik apgriuvę pastatai, taip pat dvaro parkas su istorine liepų alėja. Netoliese yra mėlynas pėsčiųjų takas ir keli dviračių takai.

Šis paveikslėlis neturi alt atributo; jo failo pavadinimas yra 1_ruiny-dworu-w-starej-haczy_533_399_90.jpg

Lapūkavo riedulių draustinis

Łopuchowo, Lenkija

Lapūkavo riedulių draustinį sudaro ledyniniai rieduliai ir dalis aplinkinių miškų ir pievų. Tai geologinis ir dirvožemio draustinis, išsiskiriantis savo uolienomis, mineralais, nuosėdomis ir dirvožemiu. Taip pat čia saugoma mišriųjų miškų ir pievų kraštovaizdžio įvairovė.

Draustinio kraštovaizdis unikalus savo galine morena, kuri susidarė paskutinio Baltijos apledėjimo metu. Ši morena yra tarp Ančios ežero ir Šešupės upės. Dėl savo geologinės sandaros, amfiteatro formos, beveik nepaliesta erozijos ši morena yra viena iš geriausiai išsilaikiusių morenų pavyzdžių ne tik Lenkijoje, bet ir visoje Europoje. Geologų nuomone šis Skandinaviško tipo riedulynas yra labai retas reiškinys šioms vietovėms.

Šis paveikslėlis neturi alt atributo; jo failo pavadinimas yra 1_rezerwat-gazowisko-opuchowskie_533_399_90.jpg

Vodzilkių sentikių cerkvė ir kaimas

Wodziłki, Lenkija

Kaimą 1788 m. įkūrė iš Rusijos pabėgę sentikiai. Aplinkinėse vietovėse – Lapūkave, Suvalkuose, Seinuose ir Augustave jie sudarė bekuniginių sentikių bendruomenę.

Medinė religinė šventovė pastatyta 1921 m., bokštelis pristatytas 1928 m. Šia šventove šiuo metu naudojasi apie 10 vietinių sentikių šeimų. Jie turi tradiciją prieš eidami melstis būtinai švariai išsimaudyti.

Šalia šventovės stovi pirtis. Kaime yra išlikusių senovinių ūkinių pastatų.

Šis paveikslėlis neturi alt atributo; jo failo pavadinimas yra 800px-Wodziłki-molenna.jpg

Bachanovo riedulių draustinis

Bachanowo, Lenkija

Draustinyje saugomi unikalūs rieduliai ir ledynų traukimosi suformuotas kraštovaizdis. Šiame draustinyje yra apie 10000 riedulių, nuo 0,5 m iki 8 m skersmens. Rieduliai daugiausia išsidėstę keturiose vietovėse: upės vagoje, šalia upės esančiame slėnyje, 10 m aukštyje Juodosios Ančios upės šlaituose ir 25 m aukštyje virš upės. Manoma, kad šiuos riedulius ledynas atnešė iš Skandinavijos. Ant riedulių auga įvairios kerpės ir samanūnai, taip pat yra retesnių, tik aukštuose augančių augalų.

Šis paveikslėlis neturi alt atributo; jo failo pavadinimas yra 2719120.jpg

Išdžiūvęs „kabantis“upės slėnis

Malesowizna, Lenkija

Tai iš Juodosios Ančios slėnio išsišakojantis išdžiūvęs slėnis, kuris yra apie 10 m aukščiau virš upės lygio. Jis driekiasi apie 4 km į pietus, kur prie Malesowizna kaimo vėl susijungia su Juodosios Ančios slėniu. Tai gražus kabančio slėnio pavyzdys, susidaręs dėl upių ir upelių, tekančių po ledynu, veiklos. Ištirpus ledui, viena dalis upės vagos nusileidžia žemiau, o kita lieka aukščiau.

Šis paveikslėlis neturi alt atributo; jo failo pavadinimas yra dolina-zawieszona.-p.-malczewski_533_355_90.jpg

Suvalkų kraštovaizdžio parko lankytojų centras

Malesowizna 24, Malesowizna, Lenkija

Interaktyvioje parodoje galima susipažinti su parko augalija, gyvūnija bei kultūros vertybėmis. Taip pat čia galima nusipirkti parko lankytojo bilietą.

Šis paveikslėlis neturi alt atributo; jo failo pavadinimas yra punkt2.jpg
Šis paveikslėlis neturi alt atributo; jo failo pavadinimas yra punkt3.jpg

Turtulio vandens malūno griuvėsiai

Malesowizna 24, Malesowizna, Lenkija

Vandens malūnas veikė nuo XVII, jis buvo vienas pirmųjų tokio tipo pastatų. Manoma, kad vietovės vardas kilęs iš malūnininko pavardės ( turtuolis – turtingas žmogus). Malūnas veikė iki 1963 m. Yra išlikęs malūnininko namas, kuriame įsikūrusi Suvalkų kraštovaizdžio parko direkcija.

Šis paveikslėlis neturi alt atributo; jo failo pavadinimas yra 49625821_1660694374030611_2262333985482866688_n.jpg

Juodosios Ančios slėnio pažintinis takas

Malesowizna 24, Malesowizna, Lenkija

Maršruto ilgis 3,5 km, pažymėtas žalia spalva.
Takas prasideda Turtulyje ir veda iki giliausio Lenkijoje Ančios ežero. Eidami šiuo pažintiniu taku, kuris yra vienas gražiausių Suvalkų kraštovaizdžio parko fragmentų, galite pamatyti ledynmečio suformuotą kraštovaizdį: Ančios upės slėnį, Turtulio ozą, „kabantį“ upės slėnį ir Bachanovo riedulių rezervatą. Tako lankymas mokamas, bilietą galima nusipirkti Suvalkų kraštovaizdžio parko lankytojų centre.

Šis paveikslėlis neturi alt atributo; jo failo pavadinimas yra 04.jpg
Šis paveikslėlis neturi alt atributo; jo failo pavadinimas yra czarna-hańcza-750x1024.jpg

Rutkos riedulių draustinis

Rutka, Suvalkų apskritis, Lenkija

Rutkos draustinis apima 49,06 ha plotą. Jį sudaro rieduliai, atnešti ledyno iš Skandinavijos maždaug prieš 12 000 metų. Dauguma riedulių yra žemės paviršiuje. Draustinyje yra 2 pažintiniai takai: „Kerpės“ ir „Suvalkų kraštovaizdžio parko uolienos ir mineralai” .

Kerpių pažintinio tako ilgis 2,1 km, pažymėtas žalia spalva. Pažintinis takas supažindina su kerpėmis, jų rūšių įvairove bei augimo vietomis.

Šis paveikslėlis neturi alt atributo; jo failo pavadinimas yra kerp.png

Suvalkų kraštovaizdžio parko uolienų ir mineralų pažintinis takas pažymėtas juodai, jo ilgis 1,1 km. Pažintiniame take lankytojai supažindinami su riedulių kilme, rūšimis bei ledynmečio istorija.

Šis paveikslėlis neturi alt atributo; jo failo pavadinimas yra mineo.png

Jotvingių muziejus

 Szurpiły 32, Szurpiły, Lenkija

Muziejuje rasite maketą, vaizduojantį Pilies kalno fragmentą su aplinkiniais ežerais, archeologinius radinius, informacijos apie vykdytus archeologinius kasinėjimus Šiurpilio apylinkėse. Taip pat galėsite pažiūrėti filmukus apie Pilies kalno atsiradimą Jotvingių laikais bei Pilies kalno legendą.

Šis paveikslėlis neturi alt atributo; jo failo pavadinimas yra 1-2-768x1024.jpg

Kukmedžių kalnas

Gulbieniszki, Lenkija

Ciso kalnas arbaKukmedžių kalnas (lenk. Góra Cisowa) – moreninė kalva šiaurės rytų Lenkijoje, Jeleniavo valsčiuje; apie 0,5 km į pietvakarius nuo Gulbiniškių kaimo. Aukštis – 256,4 m virš jūros lygio. Tai viena žinomiausių Lenkijos vietų: kalnas vadinamas Suvalkijos simboliu, o jo vaizdas nuo Gulbeniškių apžvalgos aikštelės yra daugelyje turistų perkamų atviručių.

Nuo viršūnės atsiveria nuostabūs vaizdai į Šešupės slėnį ir aplinkinius ežerus. Kalnas yra paveiktas erozijos, todėl lankantis reikia vaikščioti tik pažymėtais takais.

Šis paveikslėlis neturi alt atributo; jo failo pavadinimas yra 800px-Góra_Cisowa._mit.jpg

Pilies kalnas

Jeleniewo, Lenkija

Pilies kalnas (lenk.Góra Zamkowa) – moreninė kalva Sūduvos aukštumoje, šiaurės rytų Lenkijoje, netoli Šiurpilio kaimo. Kalno viršūnė yra 45 metrų aukštyje, o paties kalno aukštis yra 228 m virš jūros lygio. Pilies kalnas yra vienas iš įdomiausių gynybinių pilių architektūros pavyzdžių ir vienas iš svarbiausių archeologinių palikimų Suvalkijoje.

Nuo kalno atsiveria gražūs aplinkinių ežerų ir kalvų vaizdai. Iš čia matosi Košcielnos ir Cmentarnos kalnai. Kalno papėdėje yra daug akmenų – gamtos paminklų.

Šis paveikslėlis neturi alt atributo; jo failo pavadinimas yra f581c1c34cf649159f5cc11d32dbb0d5.jpg

Pilies kalno pažintinis takas

Szurpiły 32, Szurpiły, Lenkija

Maršruto ilgis 6 km, jis pažymėtas mėlyna spalva. Takas prasideda Jotvingių atminties muziejuje. Keliaudami šiuo taku, susipažinsite su Jotvingių istorija bei legendomis, jų paliktais piliakalniais, apylinkių ežerais bei gamta.

Šis paveikslėlis neturi alt atributo; jo failo pavadinimas yra zam.png

Pželomkos apžvalgos bokštas

Pželomka, Lenkija

Bokštas stovi ant giliausio Lenkijos ežero – Ančios kranto, ant Leszczynowa kalno. Iš jo atsiveria nuostabūs vaizdai į Ančios ežerą.

Šis paveikslėlis neturi alt atributo; jo failo pavadinimas yra 1149066_601624789930951_1211712723_n.jpg

VYGRIŲ NACIONALINIS PARKAS

Vygrių nacionalinio parko etnografinė ekspozicija

Krzywe, Lenkija

Šioje ekspozicijoje Krzywe miestelyje surinkta apie 800 eksponatų. Beveik visi eksponatai yra padovanoti parko gyventojų.
Čia surinkti valstiečių naudoti baldai, namų apyvokos daiktai, taip pat galima apžiūrėti įvairius žemės ūkio padargus bei įrankius.

Šis paveikslėlis neturi alt atributo; jo failo pavadinimas yra m_etno_krzywe_p1.jpg

Vygrių nacionalinio parko lankytojų centras

Krzywe 82, Krzywe, Lenkija

Vygrių nacionalio parko lankytojų centre veikiančioje Vygrių ežero ekspozicijoje galite susipažinti su informacija apie parką bei jo augaliją bei gyvūniją, taip pat susipažinti su parko istorija nuo ledynmečio iki šių dienų bei parko lankytinais objektais. Čia rasite ir edukacinių žaidimų vaikams.

Žvejybos istorijos Vygrių ežere muziejus

Czerwony Folwark, Lenkija

Ekspozicija skirta visiems, besidomintiems Vygrių ežero ir jo apylinkių gamtinėmis, istorinėmis ir kultūrinėmis vertybėmis, ir ypač tiems, kurie domisi žvejyba. Čia rasite daugybę įdomių eksponatų, tokių kaip: žvejų valtys, ledlaužis ir kita įranga, naudojama žvejybai ir vėžių gaudymui. Ekspozicijoje taip pat galite pamatyti kai kurių žuvų pavyzdžius ir dokumentinius filmus apie žvejybą.

Šis paveikslėlis neturi alt atributo; jo failo pavadinimas yra 148.jpg

Vygrių siaurasis geležinkelis ir muziejus

Płociczno – Tartak 40 Suwałki, Lenkija

Geležinkelio maršrutas yra 10 km ilgio. Kelias veda iš Płociczno miestelio per pietinę Vygrių nacionalinio parko dalį. Palei geležinkelio maršrutą, gražiausiose vietose, įrengtos apžvalgos aikštelės prie Vygrių ežero.
Kelionė trunka, įskaitant sustojimus, 2 val. 20 min.

Muziejuje galima pamatyti įvairių tipų lokomotyvus ir vagonus, kurie buvo naudojami siaurajame geležinkelyje bei sužinoti daugiau apie siauruko istoriją.

Šis paveikslėlis neturi alt atributo; jo failo pavadinimas yra kolejka-ima-1-1024x694.jpg

Kamaldulių vienuolynas

Wigry 11, Wigry, Lenkija

Ežerais apsuptos Vygrių apylinkės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sudėtyje buvo iki pat Trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo. Vygriai – legendinis LDK valdovų medžioklės dvaras, kurio žemes Jonas Kazimieras Vaza užrašė 1667 m. iš Italijos atvykusiems kamaldulių vienuoliams.  Vygrių ežero saloje, vėliau sujungtoje su krantu, įsikūrė įspūdingas, Pažaislį primenantis, barokinis vienuolyno ansamblis. Čia apgyvendinti vienuoliai buvo įpareigoti melstis už valstybės ir valdovo gerovę. 1795 m. Prūsijai atitekęs vienuolynas buvo likviduotas, tapo Vygrių vyskupijos centru.

Vienuolyno ir bažnyčios ansamblis įsikūrę ant specialiai suformuoto, aukštomis sienomis įrėminto, viduramžių citadelę primenančio pylimo. Šis religinis kompleksas yra tarsi atskiras miestelis su akmenimis grįstomis gatvėmis, palei jas išsidėsčiusiais vienuolių namukais, ūkiniais pastatais, aikštėmis, erdvę skaidančiomis alėjomis, degtomis galerijomis, laiptais ir kitais urbanistiniais elementais. Dekoratyviomis sienomis atskirtoje ir vartais suskaidytoje erdvėje išryškėja dvi pagal simetrijos ašį išdėstytos pagrindinės architektūrinės dominantės – bažnyčia vakarinėje ansamblio dalyje ir trijų tarpsnių laikrodžio bokštas su dekoratyviu barokiniu šalmu rytinėje pusėje.

Pirmoji bažnyčia, statyta dar XVII a. antroje pusėje, buvo medinė, dabartinė, dvibokštė vėlyvojo baroko bažnyčia iškilo 1745 m. Bazilikos tipo trinavės bažnyčios rytinis ir vakarinis fasadai puošti piliastrais ir trikampiais frontonais. Per Antrąjį Pasaulinį karą nugriauti bokštai rekonstruoti šeštajame dešimtmetyje. Dabar atstatytas visas vienuolyno ansamblis, čia taip pat įkurti poilsio namai. 

Šis paveikslėlis neturi alt atributo; jo failo pavadinimas yra 800px-Wigry_Klasztor_panorama.jpg

Miško pažintinis takas

Krzywe 82, Krzywe, Lenkija

Takas prasideda netoli lankytojų centro Krzywe.

Pažintinio tako ilgis 1,5 km. Kelias veda aplink Suchar I ežerėlį ir supažindina su skirtingais miškų tipais. Take taip pat rasite rekonstruotą senovės elnių medžiotojų stovyklavietę.

Prieš eidami taku, Turizmo informacijos centre turėtumėte nusipirkti įėjimo į parką bilietą.

Šis paveikslėlis neturi alt atributo; jo failo pavadinimas yra miskas.png
Šis paveikslėlis neturi alt atributo; jo failo pavadinimas yra fot_1.jpg

Suchary ežerėlių pažintinis takas

Krzywe, Lenkija

Takas prasideda 800 metrų nuo lankytojų centro. Tako ilgis 2,5 km. Takas driekiasi tarp mažų miško ežerėlių (Suchary) per pelkėtą mišką, ir supažindina su vietovei būdingais augalais ir gyvūnais. Keliaudami galėsite pamatyti bebrų buveines, jų paliktas žymes ant medžių ir, jei pasiseks, patį bebrą. Per pelkėtas vietas nutiesti mediniai takeliai, taip pat įrengtos kelios poilsiavietės ir apžvalgos bokštelis.

Šis paveikslėlis neturi alt atributo; jo failo pavadinimas yra suchar.png

Varliagyvių pažintinis takas

Rosochaty Róg, Lenkija

Takas yra Rosochaty Róg kaime, jo ilgis 4,2 km. Jis veda tarp mažų tvenkinių, įrengtų specialiai varliagyviams. Yra 6 informacinės lentos, kuriose galima rasti informacijos apie varliagyvius, ir apžvalgos platforma. Kaip ir visus pažintinius takus, jį galite lankyti visus metus,tačiau geriausias laikas stebėti varliagyvius yra jų poravimosi metu, pavasarį.

Šis paveikslėlis neturi alt atributo; jo failo pavadinimas yra varl.png

Ežerų pažintinis takas

Słupie, Lenkija

Takas yra pietinėje Vygrių ežero dalyje, Słupie miestelyje. Takas prasideda Słupiańska įlankoje, netoli Łysocha pusiasalio. Pažintinio tako ilgis 5,2 km. Čia pateikiama informacija apie vietovės istoriją, geomorfologiją, būdingą augaliją, gyvūniją ir tris ežerus: Wigry, Suchar Wielki ir Długie.

Šis paveikslėlis neturi alt atributo; jo failo pavadinimas yra ezero.png

Sengirės pažintinis takas

Wysoki Most, Lenkija

Takas yra Wysoki Most miestelyje, Augustavo sengirės šiaurinėje dalyje, prie Juodosios Ančios upės. Tako ilgis 3,7 km, jis prasideda prie Juodosios Ančios upės tilto. Yra 8 informacinės lentos, kuriose sužinosite apie vietovę akmens amžiuje, Juodosios Ančios upę, Konopniak ežerėlį, pelkės bei sengirės augaliją bei gyvūniją, tai pat deguto gavybą.

Šis paveikslėlis neturi alt atributo; jo failo pavadinimas yra sengo.png

Vygrių muziejus

Stary Folwark 50, Suwałki

Muziejuje parengta nuolatinė ekspozicija, pristatanti vietovės istoriją, Vygrių nacionalinio parko ežerų, upių, durpynų ir sausumos ekosistemas, žmogaus veiklą, taip pat buvusios Vygrių hidrobiologinės stoties istoriją ir pasiekimus. Muziejuje yra laboratorijų kambarys edukaciniams užsiėmimams ir projekcijų kambarys – vieta filmams, skaidrių demonstravimui ir seminarams.

Šis paveikslėlis neturi alt atributo; jo failo pavadinimas yra 73.jpg

Nova Wies apžvalgos bokštas

Nowa Wieś, Suwałki , Lenkija

Bokštas stovi Maniówka upės slėnyje ir nuo jo atsiveria gražūs šiaurinės parko dalies vaizdai. Iš bokšto taip pat galima pamatyti Kaletniko kaimo bažnyčios bokštą, ir, jei leidžia oro sąlygos, Krasnapolio kaimo pastatus.


Šis paveikslėlis neturi alt atributo; jo failo pavadinimas yra 24258624.jpg

Stari Palivarko apžvalgos bokštas

Stary Folwark, Lenkija

Bokštas iškilęs 150 m virš jūros lygio. Iš bokšto atsiveria vaizdas į Vygrio ežero šiaurinę dalį, Stari Palivarko kaimelį ir Kamaldulių vienuolyno kompleksą.

Šis paveikslėlis neturi alt atributo; jo failo pavadinimas yra 201305191658585930244-16092a.jpg

Krušniko apžvalgos bokštas

Krusznik, Lenkija

Iš bokšto atsiveria vaizdas į Vygrio ežero pietinę dalį, kur tolumoje galima pamatyti net Gavrych Rūdos bažnyčios bokštą. Šlapiose pievose, besidriekiančiose iki Krušniko ežero, pavasarį galima stebėti gerves, gandrus ir kitus paukščius. Pietuose matosi Mulaczysko ežeras bei už jo esantis Augustavo miškas. 

Šis paveikslėlis neturi alt atributo; jo failo pavadinimas yra 88_big.jpg

Gavrych Rūdos apžvalgos bokštas

Gawrych Ruda, Lenkija

Iš bokšto šiaurės kryptimi atsiveria vaizdas į Okrągłe ežerą, pietų kryptimi – į vakarinį Vygrio ežero krantą. Čia taip pat galite stebėti ežere plaukiojančius įvairius vandens paukščius. Bokštas yra šalia turistinio komplekso „U Jawora“. 

Šis paveikslėlis neturi alt atributo; jo failo pavadinimas yra 422px-Gawrych_Ruda_wieża_widokowa_18.07.2009_p.jpg

KITOS VIETOS

Ravelių apžvalgos bokštas ir Ravelių kalnas

Wiżajny, Lenkija

Ravelių kalnas yra aukščiausia Palenkės vaivadijos viršūnė. Jos aukštis yra 298 m virš jūros lygio, tačiau kadangi pats kalnas yra gana platus ir lygus, aiškios viršūnės nesimato.

Netoli šios vietos dešinėje kelio pusėje rasite medinį apžvalgos bokštą, iš kurio atsiveria gražus apylinkių vaizdas.

Šis paveikslėlis neturi alt atributo; jo failo pavadinimas yra 41219360.jpg

Gulberekas

Sudawskie, Lenkija

Gulberekas – miškinga kalva, nutolusi 0,5 km nuo Sudavskių kaimo. Spėjama, kad tai buvusi Jotvingių tvirtovė. Prie kalvos guli keli dideli rieduliai.

Šis paveikslėlis neturi alt atributo; jo failo pavadinimas yra bma_goratul2-1024x768.jpg

II pasaulinio karo bunkeriai

Bakałarzewo, Lenkija

Jie sudaro ilgesnės įtvirtinimų linijos, pastatytos per Antrąjį pasaulinį karą, ruožą prie buvusios Lenkijos ir Vokietijos sienos. 

Vienas iš bunkerių buvo atgaivintas vokiečių įtvirtinimų entuziasto pastangų dėka. Jame buvo įkurtas įdomus muziejus, kuris pristato šios vietos istoriją. 

Šis paveikslėlis neturi alt atributo; jo failo pavadinimas yra kopulaglownabakalarzewo.jpg

Balėsto ežero apžvalgos bokštas

Rabalina, Lenkija

Bokšto aukštis 17 metrų. Iš jo atsiveria gražūs vaizdai į Balėsto ežerą bei jo apylinkes.

Prie bokšto taip pat įrengtas paplūdimys, pavėsinės, tiltas į ežerą.

Šis paveikslėlis neturi alt atributo; jo failo pavadinimas yra 120069182.jpg

Pacų rūmų griuvėsiai ir parkas Dauspudoje

Dowspuda, Lenkija

Neogotikiniai Pacų rūmai pastatyti 1820–1827 metais Liudviko Mykolo Paco užsakymu. Rūmus angliškos neogotikos stiliumi suprojektavo italų architektas Piotr Bosi. Nėra išlikę daug duomenų apie rūmų interjerą, tačiau pagal XIX a. aprašymus galima spręsti, kad rūmų pirmame aukšte buvo koplyčia, priėmimo kambarys, biblioteka, archyvas ir valgomasis. Antrame aukšte buvo šeimininkų kambariai. Dešiniajame korpuse buvo karo trofėjų kolekcija, o kairiajame paveikslų galerija ir oranžerija. Rūsyje taip pat buvo du aukštai, viršutiniame buvo vonios kamabriai, tarnų kamabriai, virtuvė ir kitos patalpos. Rūmus supo parkas, kurį suprojektavo anglų sodininkas John Heiton.

Po 1831 m. sukilimo Liudvikas Mykolas Pacas emigravo iš šalies ir jo turtas buvo konfiskuotas carinės valdžios. Vykstant sukilimui didelę dalį turto ir darbų rūmų savininkai paslėpė Račkų ir Jonavos bažnyčiose. Iš pradžių rūmai atiteko rusų generolui Nikolajui Sulimui, vėliau rūmai dažnai keitė savininkus, kurie visiškai nesirūpino dvaru, kol galiausiai rūmai buvo nugriauti 1867 metais. Nenugriauti liko tik rūmų portikas ir vienas iš bokštų, kuris, kaip teigia vietiniai gyventojai, liko nenugriautas, nes ten buvo gandrų lizdas.

Šis paveikslėlis neturi alt atributo; jo failo pavadinimas yra Dowspuda_03.jpg

Mėrūniškių sudegusios bažnyčios griuvėsiai

Mieruniszki 4, Lenkija

Evangelikų liuteronų bažnyčios griuvėsiai yra netoli Gołdap – Filipów – Suwałki kelio, ant medžiais apaugusios kalvos rytiniame Mieruńskie Wielki ežero krante. Bažnyčia patatyta  1695–1710 m., sudegusi 1945 m. Geriausiai išsilaikęs trijų aukštų bokštas. 300 m. nuo bažnyčios griuvėsių yra Evangelikų liuteronų kapinės.


Šis paveikslėlis neturi alt atributo; jo failo pavadinimas yra 297916.jpg

Mėrūniškių piliakalnis

Mieruniszki, Lenkija

Nutolęs vieną kilometrą nuo kaimo, dunkso 10 m aukščio piliakalnis, vietinių vadinamas Smėlio kalnu (lenk. Piaskowa Góra, vok.Sandberg). Strateginė vieta labai patogi: šiaurėje telkšo didysis Mėrūniškių ežeras,vakaruose – didoka pelkė. Ankstyvaisiais viduramžiais čia stovėjusi pilis ne tik gynė aplinkinius gyventojus nuo kryžiuočių ir mozūrų antpuolių, bet ir tarnavo kaip prieglobtis jotvingių kunigaikščiams. Ši pasienio pilis buvo nuolat puldėjama, kronikos mini kryžiuočių karo žygius 1277–1283 m. ir mūšius prie Vinzės (dab.Venževas) bei Mėrūniškių. Matyt po šių žygių pilis buvo sugriauta, nes 1422 m. Melno taikos sutartimi Mėrūniškiai atiteko kryžiuočiams.

Šis paveikslėlis neturi alt atributo; jo failo pavadinimas yra 04.-05.06.2013-2031-1024x683-1.jpg

Prieraslio bažnyčia ir istorinė klebonija

Przerośl, Lenkija

Dabartinė neoromaninė trijų navų bažnyčia buvo pastatyta 1948–1953 m., Kunigo Stanislovo Kaminskio pastangų dėka vietoj buvusios medinės bažnyčios. Iki šių dienų išlikusi tik senosios bažnyčios medinė varpinė (pastatyta 1790 m.)

Šis paveikslėlis neturi alt atributo; jo failo pavadinimas yra 800px-Przerośl.jpg

Trijų valstybių siena

Wiżajny, Lenkija

Čia susikerta trijų valstybių – Lenkijos, Lietuvos ir Rusijos – sienos. Ji yra 3 km į pietus nuo Vištyčio ežero. Ši Lietuvos, Lenkijos ir Kryžiuočių ordino siena prie Vištyčio ežero buvo nustatyta Melno sutartimi dar 1422 metais. Tai pirmoji Lietuvos siena, kuri yra ir viena seniausių bei stabiliausių sienų Europoje. Sienos geografinė linija per 600 metų beveik nepasikeitė, keitėsi tik valstybių pavadinimai.

Sankirtoje pastatytas raudono granito stulpas, pagamintas Lenkijoje. Aplink raudonu marmuru grįsta aikštelė su specialiu apšvietimu. Stulpe įmontuotose granitinėse lentelėse įspausti trijų valstybių herbai, po kuriais lietuvių, rusų, lenkų kalbomis įrašytas Vištyčio pavadinimas. Iki 2010 metų pabaigos šioje vietoje, stovėjo tik baltas cementinis stulpas ir pasienio stulpeliai. Sankirta yra už šimto metrų nuo Vižainio–Žitkiemio kelio, dešinėje pusėje. Iš Rusijos pusės į čia veda miško keliukas, o iš Lietuvos kelio nėra.

Šis paveikslėlis neturi alt atributo; jo failo pavadinimas yra z201602121103531.jpg

Jotvingių pilkapių draustinis

Szwajcaria, Suwałki, Lenkija

Draustinyje saugomi aplinkiniai mišrieji lygumų miškai, kultūriniai ir istoriniai objektai. Tai senovinės II a.-V a.jotvingių kapinės, dar vadinamos pilkapiais.

Kapinėse supiltų akmenų diametras yra nuo 6 iki 21 metrų skersmens. Šioje vietovėje būdavo iškilmingai sudeginami mirę žmonės ir jų pelenai paliekami, taip pat būdavo laidojama ir užkasant po žeme. Daugelyje vietų akmenys apaugę žole ar medžiais, aiškiau matosi tik tie, kurie iškilę daugiau nei 0,5 m. virš žemės.

Šis paveikslėlis neturi alt atributo; jo failo pavadinimas yra Cmentarzysko_Jacwingow_Suwalszczyzna_Aug_2004_B.jpg

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Social media & sharing icons powered by UltimatelySocial