fbpx

BIRŠTONAS PĖSČIOMIS IR DVIRAČIU

Birštonas – vienas seniausių ir gražiausių kurortų, įsikūręs šalies centre. Tai ideali vieta poilsiui, sportui bei sveikai gyvensenai. Birštonas dėl išvystytos infrastruktūros-puiki vieta tiek pasivažinėjimams dviračiais, tiek ilgesniems pasivaikščiojimams.

BIRŠTONO CENTRINIS MIŠKO PARKAS

Poilsio tak., Birštonas

Birštono centrinis parkas įkurtas 25 ha miške neiškirtus nė vieno medžio. Jį pamėgo ir sporto entuziastai, ir ieškantys ramybės. Čia rasite įrangą daugybei sporto rūšių – nuo krepšinio, kūno treniruoklių iki pasagų mėtymo. Labiausiai lankytojus stebina mineralinio vandens garinimo bokštas „Druskupis“, sukuriantis jūrinį klimatą 50-80 m spinduliu aplink save. Atviras vandens garinimo paviljonas ir pušyno oras padeda įveikti kvėpavimo takų ligas. Jis neveikia tik žiemos laikotarpiu. Tačiau net atvėsus orams lankytojų parke netrūksta. Parke rasite sporto, skulptūrų, dviračių ir poilsio takus. Sporto take šalia treniruoklių įrengtos vaikų žaidimo aikštelės, todėl tai puiki vieta sudominti sportu visą šeimą. Čia galima žaisti krepšinį, stalo tenisą, minigolfą, o jaunimui sukonstruotos riedlenčių rampos. Kultūros taką puošia aštuonios garsių Lietuvos menininkų skulptūros, šalia jo – ramybės zona. Joje ne tik galima ramiai paskaityti knygą, bet ir išvysti liuoksinčių voveraičių, miško paukščių. Netoliese – iš lauko akmenų sudėliotas pažintinis Nemuno kilpų takas, tiksliai atkartojantis upės vingius Nemuno kilpų regioniname parke. Parko takai nėra suprojektuoti architektų, tiesiog išgrįsta dalis birštoniškių ir kurorto svečių natūraliai išmintų mėgstamiausių „maršrutų“. Dalis iš jų likę padengti smėliu ir pušų spygliais, tad puikiai tinka bėgimui. Netoli Eglės sanatorijos ištisus metus veikia mineralinio vandens biuvetė. Kai kurie keliautojai tvirtina, kad jau po vieno apsilankymo Birštono parke pasijuto žvalesni ir pažadėjo sau ateityje daugiau judėti, grožėtis gamta ir skirti daugiau dėmesio sveikatai. Jei atvyksite automobiliu, jį rekomenduojame palikti Pušyno gatvės gale prie Nemuno. Netoliese – Nemuno krantas ir pėsčiųjų takas, kuriuo galima žingsniuoti iki pat Vytauto kalno.

Savo kelionių įspūdžius iš viso pasaulio kapamatyti.lt tinklalapyje galite įkelti čia: https://www.kapamatyti.lt/tinklarastis2/

Savo su turizmu susijusį verslą nemokamai galite į kapamatyti.lt tinklalapį įkelti čia: https://www.kapamatyti.lt/pridetiversla/

ŽVĖRINČIAUS MIŠKO TAKAS

Tako schema

Maršruto ilgis – 15 km. Žvėrinčiaus tako trasos danga – asfaltas. Prienų–Birštono Nemuno kilpoje plyti Žvėrinčiaus (Žvėryno) miškas, išsaugojęs senąjį pavadinimą, primenantį karališkąsias medžiokles. 1968 m. Žvėrinčiaus miške tuometinio girininko Arvydo Vilkaičio iniciatyva buvo įrengtas sveikatingumo takas, kuris 1999 m. pertvarkytas į dviračių ir pėsčiųjų taką. Jame įrengtos poilsio aikštelės ir laužavietės, yra medžio skulptūrų. Šimtametis Žvėrinčiaus ąžuolas dar visai neseniai buvo vienas iš didžiausių turistų traukos objektų. Pasak legendos, po jo šakomis medžioklės metu ilsėjosi Lietuvos Didysis Kunigaikštis Vytautas. Tačiau 2005 m. uragano „Ervinas“ metu 1,8 m skersmens ir 15 m aukščio senolis atgulė ant miško samanų poilsiui ir ilsisi ten iki šių dienų. Keliautojai greta nuvirtusio Žvėrinčiaus (Vytauto) ąžuolo gali pamatyti neįprastai atrodančios apykaklinės formos pušį. Žvėrinčiaus miške galima apžiūrėti ir laukinės gamtos karalystę, kurios link veda klampūs ir vingiuoti miško keliukai. Nepabūgę šios trasos galės stebėti Nemuno salose gyvenančius ir laikinai apsistojančius migruojančius paukščius: mažąsias ir upines žuvėdras, antis, kirus, tilvikus.

BIRŠTONO NEMUNO KRANTINĖ

Dr. Antano Serafino Zenkevičiaus vardo krantinė, Birštonas

XX a. septintajame dešimtmetyje krantinė įrengta siekiant apsaugoti kurortą nuo potvynių, tačiau ilgainiui ji tapo svarbiausia Birštono promenada. 2 km Nemuno pakrante vedantis pėsčiųjų ir dviračių takas jungia Vytauto kalną ir Birštono centrinį parką.  Krantinėje įrengti suolai  poilsiui ir pasimėgavimui tyla, žvelgiant į upės tėkmę. Vienas iš jų pavadintas Svajonių suoleliu. Turistai pusiau rimtai sako, kad pasivaikščiojimas ir poilsis Nemuno pakrantėje atgaivina geriau nei kelios sanatorinės procedūros. Mikroklimatas šalia krantinės taip pat ypatingas. Priklausomai nuo sezono, žingsniuojant jaučiami pakrantėje žydinčių gėlių ir medžių kvapai. Nors krantinė skirta ir dviratininkams, nerekomenduojame dviračiais važinėtis ja savaitgaliais, nes pėsčiųjų būna tikrai daug. Krantinė pavadinta pirmojo miesto mero Antano Serafino Zenkevičiaus vardu. Jis vadovavo kurortui daugiau nei keturiasdešimt metų. Kaip vieną iš didžiausių jo nuopelnų miestiečiai vertina Birštono kaip gydomojo kurorto statuso išsaugojimą, išlaikant sanatorijas neprivatizuotas. Ties Birutės vila Vytauto parke šiltuoju sezonu nuo krantinės galima keltuku persikelti į Alksniakiemio kaimą kitame krante. Paėjus toliau nuo Vytauto kalno rasite Birštono prieplauką. Nuo gegužės iki rugsėjo čia galima sėsti į laivą ir plaukti pasigrožėti Nemuno pakrantėmis iki Verknės upės žiočių ar net iki Verknės piliakalnio. Čia švartuojasi ir iš Kauno marių prieplaukos keleivius plukdantys laivai. Žingsniuodami nuo Vytauto kalno papėdės centrinio parko link išvysite Vytauto paminklą, Birutės vilą, istorinę Tulpės sanatoriją, Šv. Antano Paduviečio bažnyčią, viešbutį Domus, ir, žinoma, miškingą Nemuno krantą. Kelionės pabaigoje – puikiai sutvarkytas centrinis parkas. Atvykti patogu automobiliu, viešuoju transportu, o šiltuoju metų laiku atplaukti laivu iš Kauno.

VYTAUTO PARKAS

Vytauto parkas, Birštonas

Vytauto parko lankytojai išvyksta iš jo kupini ryžto gyventi sveikiau, ramiau ir laimingiau. Pasivaikščiojimas po Kneipo sodą suteikia daugiau žvalumo nei puodelis kavos, o žvilgsnis aukštyn į gražiausias Lietuvos liepas primena, kad turėtume dažniau vaikščioti pakelta galva.  Lankomiausia parko dalis – Kneipo sodas. Pagal buvusio popiežiaus gydytojo, kunigo Sebastiano Kneipo sveikatos filosofiją įrengti masažiniai takeliai skirti vaikščioti basomis ir atgaivinti kojas baseinėlyje su šaltu vandeniu. Apsilankiusieji tvirtina, kad energija užplūsta iškart po procedūros ir išlieka visą dieną. Rekomenduojame atvykti čia antroje dienos pusėje, kuomet mažiau turistų. Iš tolo pastebimoje Geltonojoje biuvetėje galima atsigerti natūralaus mineralinio vandens, o Birutės viloje įrengta mineralinio vandens garinimo sistema. Nemokamai užėjus vidun čia galima atsipalaiduoti, pakvėpuoti druskingu „jūros“ oru, išgerti žolelių arbatos. Ypač rekomenduojama sergantiesiems kvėpavimo takų ligomis. Senojo Vytauto parko teritorija yra arčiau Vytauto kalno. 1874 m. pradėtame sodinti parke medžių alėjos ir takai, atrodytų, išdėstytos be jokios tvarkos. Iš tiesų jie suplanuoti taip, kad būtų galima patogiai pasiekti bet kurį statinį parke. Iki mūsų dienų neišliko jo įkūrėjo Jiezno dvarininko Ignacijaus Kvintos įkurti fontanai, gėlynai ir kitos puošmenos, tačiau šioje vietoje aplanko ramybė ir gražios mintys. Parko alėjos vadintos „Birutės“, „Meilės“, „Svajonių“, ar tiesiog „Eglių“, „Liepų“

vardais. Pasak žinovų, liepos šioje vietoje tikrai išskirtinės: daugelis iš jų šakojasi net į tris, keturis kamienus, o žiedų kvapas stipresnis nei įprastinių. Ant Nemuno kranto stovi paminklas Vytautam Didžiąjam. Rekomenduojame įlipti į šalia esantį Vytauto kalną pasigrožėti Nemuno kilpų panorama, o išvykstant užsukti į seniausią Lietuvoje išlikusį kurhauzą. Patogiausia atvykti automobiliu arba autobusu. Šiltuoju sezonu galima atplaukti laivu iš Kauno marių prieplaukos.

KNEIPO SODAS

Birutės g. 16, Birštonas

„Vanduo gydo viską, vanduo daro stebuklus, profilaktika geriau nei gydymas“ – tai unikali sveikatos filosofija, kurią XIX a. sukūrė ir ištobulino vokiečių dvasininkas Sebastianas Kneipas ir kuria vadovaujamasi Birštono kurorte. Sveikatinimas pagal Sebastianą Kneipą sustiprina visą organizmą, grūdina kūną ir sielą, stiprina imuninę sistemą. Holistinis sveikatos gerinimas pagal Sebastianą Kneipą remiasi 5 elementų sistema: vandens terapija, judėjimo terapija, vaistažolių terapija, harmonijos terapija, sveika mityba.  Pagal Kneipo rekomendacijas čia įrengtas Kneipo sodas, skirtas procedūroms su šaltu vandeniu organizmo grūdinimui, imuninės sistemos stiprinimui.

Organizmo grūdinimo procedūros Kneipo sode:

Procedūra rankoms – KNEIPO KAVA Kaip atlikti procedūrą: įkvėpimo ir iškvėpimo metu, į akmeninę vonelę pirmiausia reikia merkti dešinę, vėliau – kairę ranką ir laikyti 30–40 s arba kol pajausite stiprų šaltį. Šią procedūrą rekomenduojama atlikti rytais ir kartoti ne dažniau kaip kas dvi valandas. Nauda: procedūros metu yra sušaldomas rankose esantis kapiliarinis kraujas, kuris, patekęs į bendrą kraujotaką, aktyvina imuninius procesus.

Procedūra kojoms – REFLEKSOTERAPINIS TAKAS Kaip atlikti procedūrą: vaikščioti basomis įvairių paviršių takais 3–30 min. Pradėti rekomenduojama nuo žalios spalvos ploto ir eiti prieš laikrodžio rodyklę, o pabaigoje pavaikščioti  ant pušų kankorėžių paviršiaus. Procedūrą rekomenduojama atlikti ryte ir vakare. Nauda: vaikštant basomis įvairiais paviršiais, pėdose spaudžiami esantys aktyvūs taškai, kurie tiesiogiai siejasi su kūne esančiais organais. Švelnių paviršių spaudimo jėga į šiuos taškus yra tolygesnė, vienodesnė, tad labiau aktyvinama centrinė nervų sistema – tai ramina, atpalaiduoja. Aštresnių paviršių spaudimo jėga į šiuos taškus yra skirtinga, todėl labiau veikiama širdies kraujagyslių sistema, stimuliuojamas, aktyvinamas organizmas.

Procedūra kojoms – GANDRO ŽINGSNIU Kaip atlikti procedūrą: baseinėlyje, įbridus iki kelių, reikia vaikščioti pakaitomis, aukštai keliant kojas lyg gandrui, nuo  30–60 s arba kol pajausite stiprų šaltį. Procedūrą rekomenduojama atlikti antroje dienos pusėje. Nauda: temperatūrų bei vandens, oro pasikeitimas pagerina, aktyvina imuninės sistemos darbą, limfotaką, veninę kraujotaką. Po procedūrų rekomenduojama Kneipo arbata. Ją galite įsigyti visai šalia Kneipo sodo, Birštono turizmo informacijos centre, adresu B. Sruogos g. 4, Birštonas.

ŠKĖVONIŲ PAŽINTINIS TAKAS

Škėvonių pažintinis takas, Birštonas

Škėvonių pažintinis gamtos takas, kurio ilgis – 1,6 km., rekomenduojamas kaip pėsčiųjų maršrutas. Vingiuoja prieš 12 000 metų Nemuno suformuotu Birštono atragiu ir Škėvonių gūbriu, kuris yra saugomas Škėvonių geomorfologiniame draustinyje. Gūbrys – „sala“ sausumoje, o atragis – sausumos iškilimas, primenentis pusiasalį. Unikalus Škėvonių gūbrys tęsiasi beveik 3 km nuo restorano „Birštono seklytėlė“ link Prienų. Siauriausioje vietoje jo plotis mažiau nei 100 m, o plačiausioje – kiek daugiau kaip 400 m. Ant gūbrio keteros gausu įdomių augalų. Įsaulyje esančiuose atviruose šlaituose paplitęs melsvasis gencijonas (Gentiana cruciata), įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą. Saulėtoje penemunės pievoje gyvena labai retos stepinių drugių rūšys: raudonžiedis marguolis (Zygaena ephialtes), pietinis marguolis (Zygaena angelicae) ir stepinis melsvys (Polyommates coridon). Toje vietoje, kur Nemuno vandenys intensyviai ardė gūbrio šlaitą, susiformavo 33 m aukščio ir daugiau nei pusės kilometro ilgio atodanga. Škėvonių atodanga įrašyta į vertingiausių Šiaurės Vakarų Europos geologinių objektų sąrašą. Atodangoje ryškūs dviejų paskutiniųjų ledynmečių ir tarpledynmečių nuogulų sluoksniai. Atodanga išvaizdi, tačiau geriausia ja grožėtis plaukiant Nemunu arba nuo kito upės kranto, Giraitiškės poilsiavietės. Ant pačios atodangos įrengta regykla, nuo kurios atsiveria įspūdingi Nemuno ir jo slėnio vaizdai.

ATMINTIES TAKAS

Kampiškių g., Birštonas

Tautodailininkai, medžio drožėjai pirmąją stovyklą Birštono apylinkėse Alksniakiemio miške surengė 1988 m. 1,5 km atkarpoje prie Nemuno išdėstytas 11 tautodailininkų sukurtų ąžuolo skulptūrų ansamblis, „Atminties takas“, menantis trėmimų ir okupacijos netekčių laikus. Kuriant šį taką 1988 m., visi tautiniai ženklai buvo labai brangūs ir įdomūs, juos viešai eksponuoti dar reikėjo drąsos. Savo vertės skulptūros neprarado ir šiandieną, nes per skulptūrose vaizduojamos visos Lietuvos kančios, kurių negalima užmiršti. Rūpintojėlis su lietuviško ąžuolo lapų vainiku simbolizuoja ne tik vargus ir sielvartą, bet ir ramybę, rūpestį, pasiaukojimą, meilę. Tremtinys ant kryžiaus su klausimu „Už ką?“ – tai gyvas priekaištas už sulaužytus likimus, Sibiro tremtinius, mirtis, badą, šaltį. Skulptūros figūra susirietusi į kamuoliuką – tarsi dar neatsitiesusi, negrįžtamai praradusi gyvenimą, laiką, sveikatą… Kituose stogastulpiuose skausmą, netektis, tremtį primena motinos ir kūdikiai. Katalikiškojo tikėjimo ženklai, padėję išgyventi lietuviams ne vieną siaubo įvykį, yra ir čia – Pieta, mergelė Sopulingoji, Mergelė Marija, Rūpintojėliai. Yra ir viltingų simbolių – sėjėjas, beriąs į žemę grūdą, javų pjovėjas ir kūlėjas, duonos kepėja… Skulptūras  puošia lietuviškos metalinės saulutės – jos Atminties takui suteikia viltį ir šviesą.  Skulptūrų sąrašas:

1. G. Dudaitis „Numesk, Tėvyne, rūbą seną“ – stogastulpis, 4,8 m.

2. V. Cikana „Visiems – užaugusiems šėtono paunksnėje“ – koplytstulpis, 4 m.

3. P. Kaziūnas „Lietuva, už visas tavo kančias“ – koplytstulpis, 4,6 m.

4. R. Puškorius „Lietuva, Tėvyne mūsų, tu didvyrių žeme“ – koplytstulpis, 3,8 m.

5. M. Misevič „Žmonės, neleiskim mūsų Žemėje gimti drakonams“ – koplytstulpis, 3,8 m.

6. V. Rakuckis „Motinų skausmui ir kūdikių klyksmui sustingusiems Sibiro speige“ – stogastulpis, 4 m.

7. A. Seibutis – koplytstulpis, 3,8 m.

8. R. Venckus „Už ką?“ – skulptūra, 3,5 m.

9. J. Tvardauskas „Kiekvienam doram žmogui, padėjusiam galvą už Lietuvą“ – koplytėlė ant  žemės, 2 m.

10. R. Zinkevičius „Įmynęs pėdą čia/ Jaučiuosi ne svetys – Bet šeimininkas,/ Amžius čia  gyvenęs – Ir joks ateivis/ Jau  neiškrapštys/ Kulka nei durtuvu/ Mus iš tos žemės“ (B. Marčionis) – stogastulpis, 4,6 m.

11. V. Žilinskas „Pažvelk į Nemuną/ Į savo sielos giedrą/ Į žydrą sielą/ Į savo gyvybės versmę“ – stogastulpis, 4 m. 12. A. ir V. Kuzinai – Metalo saulutės.

Nuotraukos ir informacija: www.visitbirstonas.lt

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Užsiprenumeruokite kapamatyti.lt naujienas per Facebook messenger.


Prenumeruoti