TYTUVĖNAI XX A. IR DABAR

Tinklalapis www.tytuvenai.lt apžvelgė Tytuvėnų miestelio įstaigų istoriją nuo XXa. iki dabar.
XX a. pradžioje Tytuvėnai buvo nedidelis Raseinių apskrities miestelis su 700 gyventojų.

Pirmojo pasaulinio karo metu, 1915 m. balandžio – birželio mėnesiais, Tytuvėnų apylinkėse vyko karo veiksmai. Per susišaudymus labai nukentėjo buvusios bernardinų bažnyčios ir vienuolyno statiniai, o traukdamiesi vokiečiai išsivežė du varpus. 1915 – 1917 m. vokiečiai šalia Tytuvėnų nutiesė geležinkelį Šiauliai Tauragė, kuriuo išvežė daug medienos, javų, gyvulių ir kitokio turto.

Tarpukariu, XX a. trečiajame-ketvirtajame dešimtmetyje, miestelis išaugo, jame gyveno apie 1300 gyventojų. Tada Tytuvėnuose jau buvo savivaldybė, paštas, pradžios mokykla, policijos nuovada, savanorių ugniagesių draugija, miškų urėdija, girininkija, smulkaus kredito bankelis, veikė žemės ūkio kooperatyvas, lentpjūvė, malūnas, elektros jėgainė, koklių gamykla, vilnų karšykla, amatininkų dirbtuvės, kelios parduotuvės, vaistinė. Miestelio ir apylinkių gyventojus gydė bendrosios praktikos gydytojai, dantistai, akušerė, veterinarijos felčeris. Kultūrinę veiklą plėtojo pavasarininkų  ir šaulių organizacijos. Šaulių būrys buvo bepradedąs statytis savo namus, tačiau darbas nutrūko dėl sovietinės okupacijos. Tarpukario Lietuvoje Tytuvėnai garsėjo kaip vasarvietė. Kas vasarą čia suvažiuodavo apie 500 poilsiautojų. Jų laukdami vietos gyventojai nuolat gražino miestelį: prekyvietė priešais bažnyčią buvo paversta parku, o prekiavimui skirta vieta iškelta į miestelio pakraštį, išgrįstos gatvės, nutiesti šaligatviai, šalikelės apsodintos medžiais, stengtasi, kad miestelyje būtų švaru, tvarkinga. Miestelio augimą ir klestėjimą nutraukė sovietinė okupacija. Dėl 1940 – 1952 m. sovietinės valdžios trėmimų smarkiai sumažėjo gyventojų skaičius. Iš Tytuvėnų geležinkelio stoties į Sibirą buvo išvežti ūkininkai, inteligentijos atstovai. Pokario metais apylinkėse vyko rezistencinės kovos, žuvo daug vietos gyventojų. Pasibaigus represijoms, miestelis ėmė atsigauti. XX a. šeštojo dešimtmečio pabaigoje – septintojo pradžioje įsteigta vidurinė mokykla, žemės ūkio technikumas, ligoninė, įkurta durpių įmonė

Durpių  įmonė

Už 5 km nuo Tytuvėnų yra tyruliu plynralstė. Ji, užima 2511 ha plotą, siekia Užpelkius ir Rekyvą. XX a. šeštajame dešimtmetyje plynraistėje buvo aptiktas durpyno klodas ir 1959 m. įkurta Tytuvėnų durpių įmonė. Jos steigėjas ir pirmasis direktorius Povilas Jokužis įmonei vadovavo iki 1965 m. Jam vadovaujant buvo pastatytas durpyno darbuotojų gyvenamasis rajonas, remonto dirbtuvės, katilinė, kontora. Durpyno vadovo iniciatyva miestelyje iškilo naujasis vidurinės mokyklos pastatas, į gamybos barus buvo nutiesti keliai ir siaurojo geležinkelio atšakos. XX a. pabaigoje, prasidėjus privatizacijai, durpyno įmonė buvo suskaidyta.

Profesinio rengimo centras

Viešoji įstaiga „Kelmės profesinio rengimo centras (Tytuvėnų skyrius)” savo veiklos metus skaičiuoja nuo 1959 m. rugsėjo 1-osios, kai mokymo institucija, kuri vadinosi Tytuvėnų žemės ūkio technikumu, pradėjo rengti 60 žemės ūkio specialistų. Į tuometinį technikumą buvo priimta 30 agronomais ir 30 zootechnikais pasiryžusių tapti moksleivių. Įdomu, kad pirmosios 1964 m. laidos 23 agronomai ir 22 zootechnikai išvyko dirbti į Kelmės ir Raseinių rajonų ūkius. 1959 m. technikumui atiduotas Lietuvos komunistų partijos Tytuvėnų rajono komiteto pastatas. Jame įsikūrė klasės, mergaičių bendrabutis, valgykla. Po metų bendrabučiui pritaikytos buvusio vienuolyno patalpos.

Naujas Tytuvėnų žemės ūkio technikumo raidos tarpsnis skaičiuojamas nuo 1974 – 1975 mokslo metų, kai netoli Tytuvėnų, Budraičių kaime, buvo pastatytas naujas modernus kompleksas. Jį sudarė mokymo korpusas su dviem penkiaaukščiais mergaičių ir berniukų bendrabučiais, valgykla, aktų ir sporto salėmis. Greta pastatyti keturi gyvenamieji namais, katilinė, pirtis. Per porą metų šalia technikumo rūmų iškilo pradžios mokykla, vaikų darželis, parduotuvė, medicinos punktas, plaukymo baseinas, mokomojo ūkio administracijos pastatas, įrengtas stadionas. Persikėlus į Budraičių kaimą, prie technikumo mokomojo ūkio buvo prijungtas „Artojo” kolūkis, o 1976 – 1977 m. pastatytas 400 vietų melžiamų karvių kompleksas, pradėti rengti daržininkvstės, sodininkystės, miškininkystės ir žemdirbystės skyriai.

1981 m. Lietuvos SSR žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos SSR valstybinio profesinio mokymo įstatymų kaita lėmė, kad nuo tų pačių metų birželio 1 d. Tytuvėnų žemės ūkio technikumas buvo performuotas i profesinę technikos mokyklą, pavadintą Tytuvėnų 28 – ąja vidurine kaimo profesine technikos mokykla. Ši reorganizacija mokyklai nebuvo itin palanki. Nebetiko ankstesnė mokytojų kvalifikacija: daugeliui jų, turėjusių plataus profilio žemės ūkio specialisto kvalifikaciją, reikėjo pradėti dirbti siaurą gamybos mokymo meistro darbą. Buvo išdraskyta ilgai formuota, agronomams ir zootechnikams rengti tikusi mokymo bazė. Daugelis mokymo priemonių buvo atiduotos kitiems technikumams arba, kaip prisimena čia dirbę dėstytojai, tiesiog išmestos į šiukšlyną. Nuo 1981 m. rugsėjo 1 d. moksleiviai galėjo pasirinkti vieną iš trijų naujų specialybių: plataus profilio traktorininko – mašinisto, melžiamų karvių priežiūros operatoriaus, sodininko – daržininko. Šia linkme formuojant mokyklą, mokymo tikslams per porą metų buvo įgyta traktorių, kombainų ir automobilių, įrengti naujų specialybių kabinetai, išplėsti sodininkystei ir daržininkystei reikalingi sklypai.

Po 1981 m. reformos Tytuvėnų žemės ūkio mokyklos darbo kryptis ilgainiui nusistovėjo, tačiau mokyklos pavadinimas keitėsi dar keletą kartų. Nuo 1990 m. sausio 1 dienos mokymo įstaiga pavadinta Tytuvėnų žemės ūkio mokykla. Nuo 1993 m. mokykloje pradėta rengti bitininkus, žemės ūkio technikos mechanikus.

2000 – 2001 mokslo metus mokykla pradėjo jau kaip Kelmės profesinio rengimo centras (Tytuvėnų skyrius), o nuo 2003 m. rugsėjo 1 d. – Viešoji įstaiga „Kelmės profesinio rengimo centras (Tytuvėnų skyrius)”.

Biblioteka

XVII – XIX a. knygų gausa garsėjo Tytuvėnų bernardinų biblioteka. XIX a. viduryje vienuolyną panaikinus, iki pat amžiaus pabaigos dvasininkams ir vietiniams šviesuoliams pavyko išsaugoti didžiąją dalį vertingo knygų rinkinio. Tyrinėtoja Jolita Liškevičienė nustatė, kad šiandien Tytuvėnų bernardinų bibliotekos likučių esama Vilniaus universiteto, Lietuvos mokslų akademijos ir Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekose. Keletą šimtmečių trukusi vienuolių bernardinų šviečiamoji veikla Tytuvėnuose įdiegė vietos gyventojams didžiulę pagarbą mokslui ir spausdintam žodžiui.

Dabartinė Tytuvėnų miesto biblioteka įsteigta 1945 m., tuomet ji vadinosi Tytuvėnų rajonine biblioteka. Pirmoji vedėja Adelė Juzikytė – Šimkienė bibliotekai iš Raseinių parvežė 200 knygų. Nuo 1956 m. rugpjūčio Tytuvėnų bibliotekoje pradėjo dirbti Vilniaus kultūros švietimo technikumą baigusi specialistė Eugenija Rutkauskaitė. Prie tuometinės miesto bibliotekos veikė ir vaikų biblioteka, kurios knygų fondas 1961 m. perduotas mokyklai. Po poros metų, 1963 – aisiais, miesto bibliotekoje vėl įsteigtas vaikų literatūros skyrius.

1977 m. Tytuvėnų miesto biblioteka tapo Kelmės centrinės (vėliau — Kelmės Žemaitės 1 šosios) bibliotekos filialu. 1988 m. šis Tytuvėm kultūros židinys įsikūrė dabartinėse patalpose Šiluvos g. 3. Nuo pat įsikūrimo knygų rinkiny po Tytuvėnus keliavo ne kartą, nes bibliotekos adresas keitėsi net keturis kartus.

Šiandieninėje bibliotekoje, 2005 m. duomenimis, skaitytojai gali naudotis 19 214 egzempliorių fondu, kurį sudaro knygos ir periodiniai leidiniai. 2002 m. aljansas „Langas į ateitį” bibliotekoje įsteigė viešąjį interneto centrą, kuriame yra kompiuteriai, turintys prieigą prie interneto. Kaip teigia patys tytuvėniškiai, šiandieninė biblioteka yra vietinis informacijos, švietimo ir kultūros centras, teikiantis vartotojams universalaus pobūdžio informaciją. Čia kaupiami kraštotyros fondą nuolat papildantys dokumentai ir publikacijos apie Tytuvėnų praeitį ir da bartį, žymius žmones, gamtą. Bibliotekoje rengiamos parodos.

Ligoninė

Netoli Tytuvėnų esančiame Pagryžuvio dvaro ansamblyje 1948 m. atidaryta ligoninė. Pirmąja ligoninės vyriausiąja gydytoja paskirta chirurgė Zofija Gontarskienė, seselėmis dirbo Teodora nitienė, Antanina Ceplinskaitė, Adelė Jašins Keraitė. Po poros metų ligoninę  perkelti į Tytuvėnus, o Pagryžuvio dvare airdinti tuberkuliozės sanatoriją, kurioje vieniem galėjo gydytis arti šimto žmonių. Miesto ligoninei paskirtos patalpos Miškininkų gatvėje prie Giliaus ežero. Tam pastatui sudegus, Tytuvėnų gydymo Įstaiga buvo perkelta į miestelio centrą netoli stoties. Žemės ūkio technikumui išsikėlus į Budraičių kaimą, 1981 m. ligoninei buvo pritaikytas senasis mokyklos pastatas J. Basanavičiaus gatvėje. Jame ligoninė įsikūrusi ir šiandien.

Tytuvėnų  regioninis  parkas

Nuo 1997 m. veikia dar vienas urėdijos padalinys — 1992 m. įsteigtas Tytuvėnų regioninis parkas. Jis apima 6 ežerus (Bridvaišio, Giliaus, Apušio, Gauštvinio, Miškinių, Gomertos), miškų ir pelkių masyvus, draustinius, nuo 1960 m. saugomus Tytuvėnų Šilą (unikalų sengirės reliktą), Užpelkių miško zoologijos draustinį. Urėdijos teritorijoje yra botaninis-zoologinis ir Kražių Medžiokalnio botaninis draustinis. Regioninio parko veiklos tikslas — išsaugoti bendrą gamtinę ir kultūrinę aplinką, į kurią patenka ir du garsūs Žemaitijos miesteliai — Tytuvėnai ir Šiluva. Regioninis parkas, užimantis 10 571 ha plotą, driekiasi per Kelmės ir Raseinių rajonus. Parko parengtuose vadovuose ir planuose rekomenduojama aplankyti apie 30 unikalių gamtos, istorijos ir dailės paminklų. Siūloma susi pažinti su šio krašto augmenija ir gyvūnija, įkopti į piliakalnius, užsukti į Svč. Mergelės Marijos apsireiškimu garsėjančią Šiluvą, aplankyti Tytuvėnų bernardinų vienuolyno ansamblį.

Miškų   urėdija

Tytuvėnų miškų urėdija įsteigta 1929 m. birželio 15 d. Ji apėmė 17 500 ha plotą, turėjo 4 girininkijas: Kražių, Lyduvėnų, Šiluvos ir Tytuvėnų. 1934 m. dar įsteigta Kelmės girininkija, o 1935 m. – Užpelkių. Tytuvėnų miškų urėdija buvo dažnai pertvarkoma ir reorganizuojama. Iki 11 išaugo girininkijų skaičius. 1945 m. urėdija pavadinta Raseinių miško pramonės ūkiu, 1947 m. — Tytuvėnų miškų ūkiu. 1952 m. šis miškų ūkis buvo panaikintas, o miškai priskirti aplinkiniams ūkiams. 1959 m. sausio 1 d. Tytuvėnų miškų ūkis buvo atkurtas ir jam priskirtos 8 girininkijos. Atkurto Tytuvėnų miškų ūkio direktoriumi paskirtas Enrikas Bronislovas Juzeliūnas. 1990 m. sugrąžintas ir Tytuvėnų miškų urėdijos pavadinimas. 1999 m., švenčiant urėdijos 70 m. jubiliejų, jai priklausė 30 900 ha plotas, apėmęs Kelmės, Raseinių, Radviliškio rajonus. Urėdijoje yra 9 girininkijos: Dubysos, Kelmės, Kražių, Lyduvėnų, Pakražančio, Šiluvos, Tytuvėnų, Užpelkio ir Užvenčio. Urėdijos miškai smarkiai nukentėjo nuo 1993 m. audrų, kai buvo išvartyta ir išlaužyta 160 000 ktm miškų, o vėliau audrų sudarkytus ir sausos vasaros nualintus eglynus nusiaubė žievėgraužiai. Eglynams atsodinti urėdijoje buvo išplėstas daigynų ir medelynų ūkis. Urėdija ne tik kerta ir atkuria miškus. Ten, kur mėgsta lankytis žmonės, įrengiamos poilsiavietės. Kasmet padaliniuose vyksta rekreacinių įrenginių apžiūros. Įrengti Bulavėnų ir Gauštvinio ežero kempingai. Urėdijoje veikia miško muziejus, kurio ekspozicijoje daug vertingos vietos gamtą apibūdinančios medžiagos.

Tytuvėnai ypač atgijo 1990 m. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę. Pradėjo steigtis privačios parduotuvės, kavinės, dauguma valstybinių įmonių tapo akcinėmis bendrovėmis, stipriausios iš jų ėmė prekiauti su Vakarų Europos šalimis. 1995 m. tytuvėniškio Tado Kalasausko lėšomis Tytuvėnų skverelyje pastatytas poeto Maironio biustas, bažnyčios šventoriuje – paminklas genocido aukoms atminti. XXI a. pradžioje to paties T. Kalasausko lėšomis prie vidurinės mokyklos pastatytas paminklas pirmajai lietuviškai knygai. Mokyklos sieną papuošė garsių tytuvėniškių poeto Antano Rimvydžio, dailininko Stepono Varašiaus, pradinės mokyklos mokytojo Bronislovo Sarapo ir medicinos profesoriaus Emilijaus Andriulio atminimo lentos.

Per 16 nepriklausomos Lietuvos metų Tytuvėnuose susiformavo gražios kultūrinės tradicijos. Miesto gyventojai, be įvairių asmeninių, profesinių, kalendorinių švenčių, rengia kasmetinius tradicinius bendruomenės susiėjimus, kurie sujungia itin gausų žmonių būrį. Pavasarį mėgstamos ir spalvingai švenčiamos Užgavėnės, vasaros pradžioje, pirmą birželio šeštadienį, vyksta linksma „Tytuvos” šventė, kurioje pasirodo geriausi vietos kolektyvai. 2006 m. birželį jau 20 – ą kartą skambės „Tytuvos” atidarymą skelbiantys muzikos garsai. Kasmet rugsėjo pirmą sekmadienį, Didžiųjų Šiluvos atlaidų metu, vyksta Vilties ir padėkos eisena iš Tytuvėnų į Šiluvą. Šiaulių filharmonijos iniciatyva 2004 m. pradėti rengti tarptautiniai Tytuvėnų vasaros festivaliai. Birželio – rugsėjo mėnesiais į Tytuvėnus sukviečiami garsūs įvairių Europos valstybių ir Lietuvos dainininkai ir muzikantai. Festivalio metu koncertai vyksta Tytuvėnų vienuolyno ansamblyje ir apylinkės dvarų kompleksuose. Tytuvėnų miesto bendruomenė iš savo tarpo kasmet renka metų filantropą ir savanorį. 2005 m. Šį apdovanojimą gavo tytuvėniškiai atvirukų kolekcininkai Gabrielė ir Jurgis Určinskiai. Jų kolekcijoje maždaug 70 tūkstančių atvirukų, tarp kurių nemažai skirta Tytuvėnams. XXI a. pradžioje dailininkas Arvydas Každailis sukūrė Tytuvėnų miesto herbą, kurį 2002 m. rugpjūčio 19 d. patvirtino Lietuvos Respublikos Prezidentas.

Bookmark the permalink.

Comments are closed.